Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. J. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine 13 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi T. J., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

10. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo nepritarti nuteistojo skundo argumentams dėl teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių buvimo, į kurias atsižvelgta ir skundžiamoje nutartyje: nuteistasis įgijo dvi specialybes, bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė „(duomenys neskelbtini) programą“, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvavo tiksliniuose mokymuose ir korekcijos priemonėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, savarankiškai lankė „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimus, bausmės atlikimo metu dirba, darbą turėtų ir lygtinio paleidimo atveju, pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. J. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas net devynis kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), taigi pagrįstai abejotina nuteistojo nepriekaištingu elgesiu ir tuo, kad jo daroma pažanga yra akivaizdi. Kaip nurodyta 2024 m. balandžio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksnių valdymas lėšų ir pajamų tvarkymo srityje, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje, mąstymo ir elgesio srityje, tačiau pažanga nėra pakankama eliminuoti išvardintus kriminogeninius veiksnius, o taip pat nuteistajam išlieka aktualus dinaminis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.

12. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors T. J. skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, tik paskutinius du mėnesius iki Socialinio tyrimo išvados surašymo datos nuteistojo elgesį būtų galima vertinti kaip nepriekaištingą, tačiau ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu buvo vertinamas priešingai – septynis kartus apsiribota pokalbiu dėl jo elgesio, devynis kartus baustas drausmine tvarka. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažymoje fiksuoti ne tik teigiami T. J. elgesio aspektai, kad nepastebėtas veliantis į konfliktus su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, arba kad su administracija bendrauja mandagiai, tačiau fiksuoti ir neigiami aspektai, o būtent, kad problemų sprendimo metu gali pasielgti impulsyviai, kritinių situacijų momentais elgiasi egocentriškai, demonstruoja nepasitenkinimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog dėl turimų didelių įsiskolinimų pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams svarbiu kriterijumi išlieka oficialaus darbo bei gaunamo užmokesčio aspektai (srityje lėšų tvarkymas ir pajamos); T. J. gyvenimo stiliaus ypatumai (visuomenės normas pažeidžiantys poelgiai, neatsakingumas) ir esminių pokyčių savęs realizavime nebuvimas gali skatinti pakartotinį nusikalstamumą (srityje gyvenimo stilius ir draugai); piktnaudžiavimas alkoholiu turi glaudžias sąsajas su nusikalstamo elgesio raiška (srityje piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis). Taigi užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas T. J., priešingai nei teigiama jo skunde apygardos teismui, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus tikslingai tęsiant gebėjimų atpažinti problemas, tinkamų streso suvaldymo būdų ugdymą. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programų ir psichologinių konsultacijų trumpalaikis lankymas šiuo metu dar negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi 2023 metais dar buvo stebimas nuteistojo impulsyvumas ir egocentriškumas, o taip atsižvelgus į tai, jog mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo elgesys bausmę atliekant atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje yra stebimas dar pakankamai neilgą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje.

13. Pasisakant dėl likusių skundo argumentų, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į nuteistojo jauną amžių buvo atsižvelgta skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko nagrinėjamu atveju jauno amžiaus argumentai papildomai netūrėtų būti nagrinėjami, o nenustačius lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, argumentai dėl Probacijos tarnybos darbuotojų priežiūros argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.