- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-227-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09272-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto 18-ojo notaro biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. (buvusi pavardė S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. J. (S.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarei B. G. dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydama įpareigoti Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarę B. G. atlikti notarinį veiksmą ir pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą juridinį faktą, nurodant, kad ,,Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas D. J. (S.) asmenines nuosavybės teise“. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno 18-ojo notaro biuro notarė B. G. patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjos įgaliotinė K. J. pareiškėjos nuosavybėn nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Šios pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad butas nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (sutuoktinis – S. L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini)). Sutarties VII skyriuje nurodytas Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas – „bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinis – S. L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio S. L. V. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y. iki sandorio sudarymo, todėl butas buvo įgytas pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise ir juridinis faktas, jog butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturėjo būti įregistruotas. Pareiškėja ištuoką Lietuvos Respublikoje įregistravo tik (duomenys neskelbtini). Tvirtinant sandorį, pareiškėjos įgaliotinė nesuprato buto įregistravimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise pasekmių ir šios aplinkybės neužginčijo. Pareiškėja neįžvelgia notarės kaltės, kadangi sandorio sudarymo metu nebuvo išviešinti duomenys apie pareiškėjos santuokos nutraukimą. Tačiau mano, kad CK 3.100 straipsnio 4 punkto pagrindu yra pagrindas ištaisyti šią klaidą, kadangi ištuokos faktas buvo įvykęs sandorio sudarymo metu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnį, notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti Valstybės Registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Prieš tvirtinant 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sandorį, siekiant nustatyti ir įrašyti sutartyje įgyjamo turto nuosavybės formą, buvo vadovaujamasi visais notarui prieinamais duomenimis ir pagrindais: Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Centrinės hipotekos įstaigos vedybų sutarčių registro duomenimis, pareiškėjos įgaliotinei išduoto įgaliojimo duomenimis. Pati pareiškėja pripažįsta, jog nors jos santuoka su S. L. V. S. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos Respublikoje ši santuoka išregistruota tik (duomenys neskelbtini). Todėl notaras, įrašydamas 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įgyjamo turto nuosavybės formą „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“, vadovavosi turimais duomenimis ir klaidos nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos D. J. (S.), pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G. sandorio tvirtinimo metu pagrįstai patikrino duomenis viešuosiuose registruose apie pareiškėjos šeiminę padėtį ir galimus susitarimus dėl turimo turto teisinio režimo. Viešųjų registrų duomenimis nustačius, jog pareiškėjos santuoka ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo nutraukta, nebuvo sudaryta susitarimų dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo pakeitimo bei sandorio sudarymo metu notarei nepateikus kitokios informacijos apie pareiškėjos šeiminę padėtį ir galimus susitarimus dėl įgyjamo turto teisinio režimo ar kitokiu būdu pareiškėjai neišreiškus valios, jog ginčo butą siekiama įgyti asmeninės nuosavybės teise, teismo vertinimu, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinanti notarė neturėjo teisinio pagrindo 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, jog ginčo butą pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise.
5. Teismas pripažino teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėja nebuvo išviešinusi duomenų apie tai, kad yra nutraukta jos santuoka, kuri buvo sudaryta ir nutraukta užsienyje. Teismo vertinimu, sandorio sudarymo metu sutartį tvirtinančiai notarei neturint duomenų apie įvykusį juridinę reikšmę turintį faktą, nebuvo pagrindo juo vadovautis sutartyje nustatant įgyjamo turto teisinį režimą.
6. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos santuoka buvo nutraukta dar iki sandorio sudarymo, sandorio sudarymo metu savaime negalėjo sukelti teisinių pasekmių, kadangi šis juridinę reikšmę turintis faktas nebuvo tinkamai išviešintas. Tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą su pareiškimu prašyti taikyti CK 3.100 straipsnio 4 punkte numatytas teisines pasekmes, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, ir pripažinti, jog ginčo butą pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise.
7. Teismas nepasisakė dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų skundui dėl notaro veiksmų paduoti, kadangi byloje nepareikštas reikalavimas taikyti procesinio termino praleidimo pasekmes.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja D. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ne dėl notarės veiksmų 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, o dėl notarės veiksmų neatlikimo 2018 m. gegužės 11 d. pateikus prašymą notarei ištaisyti turto teisinį režimą po santuokos nutraukimo fakto duomenų išviešinimo. Teismas nepagrįstai nelaikė šios aplinkybės pagrįsta ir atsisakė skundą tenkinti. Apeliantės nuomone, įregistravus ištuoką Lietuvos Respublikoje, pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą yra pagrindas pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turto teisinį režimą. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo duomenų registravimas registre yra tik duomenų išviešinimas ir neturi įtakos buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms, todėl išviešinus duomenis apie ištuokos įregistravimą, yra pagrindas pakeisti pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turto teisinį režimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę.
8.2. Apeliantės nuomone, pakeisti teisinį režimą iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės į asmeninę nuosavybę notaras galėjo, o teismas turėjo įpareigoti notarą tai padaryti, turint ištuokos įregistravimo liudijimą, ir tai būtų neprieštaravę CK 3.100 straipsnio 4 dalies teisės normoms, teisingumo ir protingumo principams. LR notariato įstatymo 1 straipsnis numato, kad būtent notarams yra suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamus fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Paaiškėjus, kad 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nurodytas neteisingas juridinis faktas - turto teisinis režimas, šį faktą notaras turėjo ir ištaisyti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė B. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Sandorio sudarymo metu pareiškėja nebuvo išviešinusi duomenų (santuokos sudarymo ir jos nutraukimo užsienyje faktų), galinčių sukelti teisines pasekmes sudaromam sandoriui. Notaras, vadovaudamasis turimais duomenimis viešajame registre bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto normomis, nurodė perkamo turto teisinį režimą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Notaras nepadarė klaidos, nes perkamam turtui įtvirtino tas aplinkybes, kurios egzistavo šios sutarties sudarymo metu. Notaras jau patvirtintuose notaro dokumentuose, gali padaryti tik tuos pataisymus, kurie susiję su rašybos, apsirikimo neatitikimais, tačiau šie pataisymai negali turėti esminių pakeitimų atlikto notarinio veiksmo sąlygoms. Sutarties sąlygų pakeitimo tvarką reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, t. y. sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, bet ne notaro nuožiūra.
9.2. Pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad CPK 512 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog pareiškėja D. S. (šiuo metu pavardė D. J.), atstovaujama įgalioto asmens K. J., ir uždaroji akcinė bendrovė „Egavis“ 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria bendrovė pardavė, o pareiškėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinis – S. L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini)) įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į nupirktą butą minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruota bendrosios jungtinės sutuoktinių D. S. ir S. L. V. S. vardu (el. byla, b. l. 16–17). Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydama įpareigoti Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarę B. G. atlikti notarinį veiksmą ir pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą juridinį faktą, nurodant, kad ,,Butas/Patalpa-Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas D. J. (S.) asmenines nuosavybės teise“. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos D. J. (S.), pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą atmetė.
6. Atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį skundžia pareiškėja, esminiai skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog pareiškėjai 2015 metais įregistravus ištuoką Lietuvos Respublikoje, pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą yra pagrindas pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytą turto teisinį režimą, paaiškėjus, kad 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nurodytas neteisingas juridinis faktas - turto teisinis režimas, šį faktą notaras turėjo ištaisyti.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
8. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja byloje suformulavo reikalavimą notarei pakeisti 2013 metais sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą nuosavybės įgijimo būdą, įrašant nuostatą, kad butą pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise, reikalavimą grindė tuo pagrindu (faktinis reikalavimo pagrindas), jog įgyjant butą, jos santuoka su S. L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (nuo 2002 m.).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys registre buvo įrašyti. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad pareiškėjos ir buto pardavėjos 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimo būdas, kurio pagrindu buvo įregistruota daiktinė teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), gali būti vertinamas kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik nuosavybės teisės įgijimo pagrindą nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka arba jį pakeitus šalių sutarimu. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).
10. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju apeliantė, prašydama pakeisti nuosavybės teisės įgijimo būdą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę ir panaikinti ginčo buto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, civilinėje byloje visų pirma turėtų įrodyti, kad pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atlikta teisinė registracija, yra neteisėta arba joje padaryti įrašai neteisingi. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), t. y. notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Notaro reglamentuotų įstatymu funkcijų turinys suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų ir, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo pardavimo sutarties VII skyriuje buto pirkėja ir pardavėja įrašė nuostatas, jog butas įgyjamas pareiškėjos ir sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas – „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinis – S. L. V. S., gim. (duomenys neskelbtini)“ (el. byla, b. l. 5–12). Iš 2017 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į nupirktą butą minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruota bendrosios jungtinės sutuoktinių D. S. ir S. L. V. S. vardu (el. byla, b. l. 16–17). Taigi, byloje pareiškėjai nenuginčijus 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo pardavimo sutarties nuostatos dėl buto nuosavybės ar jos nepakeitus kita tvarka, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą notarei pakeisti pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą nuosavybės įgijimo būdą, įrašant nuostatą, kad butą pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teise.
12. Nurodomų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas skundžiamą apeliacine tvarka nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš apeliantės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.