Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nukentėjusiajam R. Š., asmens, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones atstovei E. N., gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, ekspertui M. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo

B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, pensininkui, našliui, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini),

dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. įtariamas tuo, kad 2014-03-24 apie 17 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia smogė peiliu mažiausiai vieną smūgį savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam sūnui R. į pilvo sritį, tuo padarė pastarajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo viršutinės dalies dešinės pusės žaizdą su kepenų pažeidimu ir vidiniu kraujavimu, kuo sunkiai sutrikdė sūnaus R. Š. sveikatą, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad B. Š. pagrįstai įtariamas šios nusikalstamos veikos padarymu, patvirtina byloje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kas su tėvu santykiai normalūs, ne piktuoju. Įvykio dieną išgėręs alaus grįžo namo (duomenys neskelbtini), tėvas taip pat buvo išgėręs. Tuo metu jis labai stiprius vaistus vartojo, nežino, iš kur alkoholio gavo, namuose nebuvo, jam gerti negalima. Prasidėjo piktumas, tėvas klausė, kur pinigai, kuriuos jis laikė mikrobangų krosnelėje savo kambaryje. Pasakė jam, kad pinigus mama jam davė automobiliui ir už juos jis nusipirko automobilį. Tėvas nuėjo į virtuvę, grįžo į jo kambarį ir dūrė jam virtuviniu peiliu. Tai buvo pirmas toks konfliktas. Ligoninėje gydėsi neilgai, gal savaitę. Pretenzijų tėvui neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Su tėvu kartu ir dabar gyvena, jų santykiai normalūs. Tėvas nebesikelia, lovoje guli, nueina tik į tualetą, sunkiai bendrauja.

A. E. N. parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėtis, o B. Š. - jos senelis. Tą vakarą jai paskambino senelis ir pasakė, kad dūrė tėvui į pilvą, dabar laukia, kol atvažiuos policija. Nuvažiavo pas jį, tėvo jau nebuvo, buvo atvažiavę pareigūnai ir išsivežė senelį. Senelis sakė, kad jie abu buvo išgėrę, susiginčijo ar susistumdė, jis neištvėrė ir dūrė. Senelio psichinė sveikata anksčiau, kiek matydavo, nekėlė jokių įtarimų iki to įvykio ir mėnesį po įvykio. Senelis alkoholiu piktnaudžiavo po to, kai močiutė mirė 2012 m. rugsėjo 2-3 d., tėvas taip pat išgeria. Po to įvykio 2014 m. gegužės mėnesį senelį išvežė į ligoninę. Ji pati buvo išvažiavusi į kelionę, paskui grįžo, senelio psichinė būklė buvo prasta, jis nieko neatpažino. Dabar diedukui prastai, jis nieko neatpažįsta, šneka nesąmones. Šiuo metu jis yra namuose. Jos nuomone, seneliui reikalingas gydymas.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2014 metų kovo 24 dieną kartu su kolega vyr. patruliu D. M., apie 18 val. 10 min. iš Kauno VPK budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), esančio buto, greitoji medicinos pagalba išvežė vyrą su durtine žaizda pilve. Jiems buvo pranešta, jog vyras peiliu sužalojo savo sūnų. Jiems atvykus nurodytu adresu, nukentėjusiojo nebuvo, duris atidarė vyras, kuris paaiškino, kad jis savo sūnų sužalojo peiliu, nurodė peilį, kuriuo sužalojo. Jis pasakojo, kad tiek jis, tiek sūnus buvo neblaivūs, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to jo sūnus pradėjo laužyti ir daužyti baldus, puolė jį, todėl vieną kartą dūrė peiliu sūnui į pilvą. Vyriškis nurodė, kad ne pirmas kartas, kai konfliktuoja su savo sūnumi, kad sūnus nedirba, geria ir dažnai puola. Tas žmogus, kuris juos įleido, kiek prisimena, buvo blaivus. Ganėtinai ilgai su juo bendravo, nebuvo girtumo požymių, rišliai bendravo. Agresyvus nebuvo, elgėsi mandagiai, jokių agresyvumo požymių nebuvo. Bute buvo grumtynių pėdsakai. Ant vyro išsiskiriančių sumušimų, kiek prisimena, nebuvo.

Tarnybiniu pranešimu (b. l. 1) nustatyta, kad 2014-03-24 buvo gautas panešimas, kad R. Š., kurį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sužalojo tėvas B. Š., su durtine žaizda vežamas į Kauno klinikas. Nuvykus į LSMUL nustatyta, kad R. Š. padarytas kepenų durtinis sužalojimas, buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas. R. Š. girtumas nebuvo nustatytas, tačiau jautėsi alkoholio kvapas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 17-26) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu kairėje koridoriaus pusėje esančiame kambaryje šalia lovos ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują, tame pačiame kambaryje ant fotelio rastas ir paimtas virtuvinis peilis juoda plastikine rankena, ant kurio geležtės matosi dėmės, panašios į kraują, taip pat kambaryje rastas nuvirtęs stalas.

Apžiūros protokolais (b. l. 82-86, 87-90) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu nustatyta, kad ant peilio matoma apie 10 smulkių, tamsiai rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. Dėmės matomos ant peilio geležtės kairėje pusėje, dešinėje geležtės pusėje matyti ašmenys. Panaudojant „Hexagon obti“ testą, gautas teigiamas rezultatas, kuris reiškia, kad raudonos spalvos dėmės yra kraujas. Mėginyje atsirado dvi ryškios mėlynos spalvos juostos ties „T“ ir „C“ raidėmis, kas reiškia, kad tai yra žmogaus kraujas. Peilis yra pagamintas pramoniniu būdu buitinės ūkinės paskirties, sudarytas iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis 312 mm, peilio geležtės ilgis 185 mm, penties storis 1,3 mm. Peilis prie nešaunamųjų ginklų nėra priskiriamas.

Specialisto išvada Nr. G1271/14(02) (b. l. 45) nustatyta, kad R. Š. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo viršutinės dalies dešinės pusės žaizda su kepenų pažeidimu ir vidiniu nukraujavimu. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu neužilgo iki kreipimosi pagalbos į medikus, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su kepenų pažeidimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 71-72) nustatyta, kad 2014-03-24 17.24 val. buvo gautas iškvietimas į Partizanų g. 106-39, Kaune, dėl sužaloto R. Š., kuriam nustatytas kraujavimas iš galimai pavojingos kūno srities, kurį sukėlė trauma, krūtinės ląstos priekinės sienos durtinė žaizda, taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis gėręs alkoholį.

Daiktų paėmimo protokolu (b. l. 73) nustatyta, kad iš LSMUL buvo paimti R. Š. batai, kojinės, diržas, džinsinės kelnės, marškiniai, bliuzonas, megztinis.

Apžiūros protokolu (b. l. 74-77) nustatyta, kad apžiūrėti R. Š. drabužiai, paimti iš LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus, apžiūrint marškinius matyti, kad jie yra ilgomis rankovėmis, juodos spalvos, užsagstomi priekyje per vidurį juodomis sagomis. Nuo marškinių viršaus 39 cm ir 28 cm nuo dešinės šoninės siūlės matyti 3 cm prapjovimas dešinėje pusėje, ties kuriuo matomos rudos spalvos dėmės. Marškiniai sukarpyti. Apžiūrint megztinį matyti, kad jis yra juodos spalvos su baltos spalvos juostomis, kuris yra ilgomis rankovėmis, priekyje užsegamas juodu užtrauktuku, matomos rudos spalvos dėmės pilvo srityje. Megztinis sukarpytas. Apžiūrint džemperį matyti, kad jis yra baltos spalvos, su šonuose tamsiai mėlynos spalvos įsiuvais. Džemperis ilgomis rankovėmis, kurio priekyje nuo džemperio viršaus 37 cm ir 25 cm nuo dešinės šoninės siūlės matyti 3 cm prapjovimas, ties juo matomos rudos spalvos dėmės pilvo srityje. Džemperis sukarpytas.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu (b. l. 78-81) nustatyta, kad R. Š. atpažino peilį, kuriuo jam įdūrė tėvas B. Š..

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (b. l. 149) 2014-03-24 d. 19.19 val. B. Š. nustatytas 1.86 promilių girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G2905/14(02) (b. l. 113-114) nustatyta, kad B. Š. serga šiomis ligomis: obliteruojančia ateroskleroze, dešinės šlaunies arterijos daliniu nepraeinamumu, dešinės blauzdos ir dešinės pėdos I-II pirštų trofinėmis opomis, lėtine dešinės kojos išemine liga, lėtine galvos smegenų išemija, padidinto kraujospūdžio liga, kairės akies katarakta ir trumparegyste. Išvardintos ligos sunkių ligų kategorijai nepriskiriamos, nes neatitinka atitinkamų kriterijų. Konstatuotos ligos pagal savo eigą priklauso nepagydomų ligų kategorijai. Turint omenyje konstatuotas B. Š. ligas ir bendrą sveikatos būklę, jo galėjimas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę abejotinas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad B. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia smogė peiliu mažiausiai vieną smūgį savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam sūnui į pilvo sritį, tuo padarė pastarajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo viršutinės dalies dešinės pusės žaizdą su kepenų pažeidimu ir vidiniu kraujavimu, šiais veiksmais sunkiai sutrikdė sūnaus R. Š. sveikatą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., požymiai.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-22/2015 (b. l. 145-147) nustatyta, kad B. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas: F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. B. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu B. Š. konstatuojamas: F10.6 psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Amnezinis sindromas. Šiuo metu dėl savo psichikos būklės tiriamasis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. B. Š. dėl jo psichikos būklės nerekomenduojama šaukti į teismo posėdį, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų. B. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: priverstinį psichikos būklės stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

Ekspertas M. J. patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir parodė, kad amnezinis sindromas pasireiškia ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmėje, prasideda grubūs atminties sutrikimai ir paprastai yra negrįžtamo pobūdžio, dėl to žmogus negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Konstatavo šiuos psichikos sutrikimus tiriamajam, kurie debiutavo 2014 m. gegužės mėnesį. Tuo metu debiutavo daug sunkesnė simptomatika, diagnozuota ir sąmonės sutrikimo būsena, psichoziniai sutrikimai vartojant alkoholį, vėliau įgavo lėtinę eigą ir išryškėjo amnezinio sindromo eiga, dėl to buvo konstatuotas šis sutrikimas. Kai darė ekspertizę, pas tiriamąjį buvo labai grubūs kokybiniai ir kiekybiniai atminties sutrikimai, nesugebėjo suteikti duomenų, išlaikydamas chronologinę tvarką, padrikai iš atminties pakeisdamas nebūtais įvykiais. Siūlo skirti ambulatorinį gydymą. Gero gydymo efekto sunku tikėtis, tai yra negrįžtami pokyčiai, reiktų nuolatinės ambulatorinės priežiūros, tikimybė pasveikti yra labai minimali. Šiuo metu pagrindinė priežastis anamnezei yra alkoholio vartojimas.

Šių duomenų pakanka teigti, kad B. Š., darydamas veiką, turinčią nusikaltimo požymių, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau po šios veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. jis yra nepakaltinamas. Ekspertas patvirtino, kad tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, tikimybė pasveikti B. Š. yra labai minimali, nes tai praktiškai negrįžtamo pobūdžio sutrikimai. Ekspertai siūlo taikyti B. Š. priverstinį psichikos būklės stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą. Atsižvelgus į B. Š. nustatytą psichikos sutrikimą, į tai, kad psichika sutriko pastarajam po veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo, bei, kad jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, tikslinga jam skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 5102,27 Lt (1477,71 Eur) civilinį ieškinį dėl R. Š. gydymo (b. l. 49-51). BPK 115 str. nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. BPK 113 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. CK 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus asmuo neatsako už žalą, kurią padarė nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti. Kaip jau nurodyta aukščiau, nusikalstamos veikos metu B. Š. suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl už padarytą žalą turėtų atsakyti bendra tvarka. Tačiau šiuo metu jis serga psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sutrikimo negali dalyvauti teismo procese bei veiksmingai gintis nuo jam pareikšto ieškinio, jam net nebuvo pranešta apie byloje esantį civilinį ieškinį, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu B. Š. neturi civilinio veiksnumo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 404 str., 318 str.,

nutaria:

Bylos nagrinėjimą sustabdyti ir taikyti B. Š. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinius įrodymus, nutarčiai įsiteisėjus: peilį palikti saugoti Kauno m. Dainavos PK, drabužius, diržą ir batus, saugomus Kauno m. Dainavos PK, grąžinti nukentėjusiajam R. Š..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.