Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-6958-1021/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
2YT-6958-1021/2023
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01352-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
G. J. Ž.
Suinteresuotas asmuo
R. Ž., V. Ž.
Civilinė byla Nr. 2YT-6958-1021/2023 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01352-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Ž., V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. J. Ž. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Ž. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareikškėjo sutuoktinė A. Ž., su kuria pareikšjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą bei ūkio statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Gyvenamasis namas ir ūkio pastatai yra registruoti pareiškėjo vardu, o žemės sklypai pareiškėjo, bei sutuoktinės A. Ž. vardu. Kadangi pareiškėjas yra A. Ž. sutuoktinis, tai turiu teisę paveldėti jai priklausantį turtą bei turtines teises. Kad paveldėti sutuoktinei A. Ž. priklausantį turtą bei turtines teises pareiškėjas per tris mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi neturėdamas teisinių žinių nežinojo galiojančių įstatymų dėl paveldėjimo. Priklausantys statiniai yra registruoti pareiškėjo vardu, o žemės sklypai - abiejų sutuoktinių vardu, todėl buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės mirties jokių paveldėjimo dokumentų tvarkytis nereikia, nes turtas jau yra registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjui pradėjus tvarkytis žemės sklypų kadastrinių matavimų dokumentus, bei žemės sklypo po statiniais dokumentus, paaiškėjo, kad jis negali jų baigti tvarkyti, nes nėra paveldėjęs sutuoktinei priklausančios turto dalies, tame tarpe ir žemės sklypų, ir neturi paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą. Gauti paveldėjimo teisės liudijimo į sutuoktinei priklausantį turtą jis taip pat kol kas negali, nes praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės A. Ž. mirties. Šiuo metu notaras priimti tokio pareiškimo jau nebegali, nes jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo sutuoktinės mirties. Po sutuoktinės A. Ž. mirties pareiškėjas liko gyventi su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name ir jame gyvena iki šiol, todėl jam liko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Pareiškėjas prižiūri, bei tvarko šį namą, moka komunalinius mokesčius už jį, naudojasi prie namo esančiu ūkiniu pastatu. Pareiškėjas visiškai disponuoja bei valdo ir jiems priklausančius žemės sklypus, kuriais yra leidęs naudotis kaimynui, nes pats dėl senyvo amžiaus bei silpnos sveikatos jų dirbti bei juos prižiūrėti jau neturi galimybės. Pareiškėjo disponavimą bei valdymą sutuoktinei A. Ž. priklausančiu turtu patvirtina ir prie pareiškimo pridedama Žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugos sutarties Nr. 2227 kopija, pagal kurią pareiškėjas yra užsakęs atlikti jam bei sutuoktinei priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tokiu būdu pareiškėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Ž. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja (b. l. 22).

Suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 23). Kadangi procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad A. Ž., mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 4); santuokos sudarymo įrašu Nr. 134 nustatyta, kad G. J. Ž. ir A. Ž. buvo sutuoktiniai (b. l. 5). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise įregistruoti G. J. Ž. vardu. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas G. J. Ž. ir A. Ž. vardu, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio 3/67 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotos G. J. Ž. ir A. Ž. vardu (b. l. 9-10, 11, 12). Iš VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašų nustatyta, kad G. J. Ž. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)., A. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). ( b. l. 14, 15). Iš 2023 m. balandžio 6 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugos sutarties Nr. 2227 nustatyta, kad G. J. Ž. sudarė sutartį su rangovu matininku A. G. dėl žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Šiais rašytiniais įrodymais patikimai nustatyta, kad pareiškėjas G. J. Ž., palikimą atsiradusį po savo sutuoktinės A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini). priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Iš VĮ ,Registrų centras Testamentų registro išrašo nustatyta, kad A. Ž. palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6).

Po savo sutuoktinės mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu mirusiosios A. Ž. sutuoktinis G. J. Ž. turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jis palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po savo sutuoktinės A. Ž. mirties liko gyventi su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name ir jame gyvena iki šiol, todėl jam liko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai ir kt. Pareiškėjas prižiūri bei tvarko šį namą, moka komunalinius mokesčius už jį, naudojasi prie namo esančiu ūkiniu pastatu. Pareiškėjas visiškai disponuoja bei valdo ir jiems priklausančius žemės sklypus, kuriais yra leidęs naudotis kaimynui, nes pats dėl senyvo amžiaus bei silpnos sveikatos jų dirbti bei juos prižiūrėti jau neturi galimybės. Šie visi duomenys rodo, kad G. J. Ž. sutuoktinės palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas G. J. Ž. šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas G. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai.

Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str.), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės mirties.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 6,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo – G. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Sprendimą per tris dienas nuo jo priėmimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis