Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjui S. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. J., I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. J., I. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš suinteresuotų asmenų B. J. ir, I. K. per nustatytą terminą atsiliepimai negauti. Iš jų gauti prašymai, bylą nagrinėti, joms nedalyvaujant.

Liudytoja A. D. parodė,kad ji pažįsta S. P., pažinojo ir jo tėvus, nes K. kaime gyvena 27 metus. Po tėvo A. P. mirties S. P. liko gyventi tėvo name ir visą laiką ( virš 20 metų) ten gyvena. Jis mokėjo ir už elektrą, žemės nuomos mokesčius. Namą prižiūri, remontavo stogą, tvarko aplinką, šienauja. Seserys atvažiuoja tik į svečius, jokių pretenzijų į namą nereiškia. Po tėvo mirties liko ir visi jo daiktai, kuriais naudojasi S. P. Jis prižiūri ir tėvų kapus.

Liudytojas J. P. parodė, kad su S. P. yra kaimynai, gyvena viename K. kaime.Jis pažinojo ir jo tėvus. Sodybą buvo pirkę S. P. tėvai. Šiuo metu sodyboje gyvena S. P.Ten yra gyvenamasis namas ir ūkio pastatai. S. P. gyvena tvarkingai. Name remontavo grindis, tvarkė namo stogą, susitvarkė krosnį. Tvarkosi ir aplink namus, šienauja žolę. Jis turi dvi seseris,kurios gyvena kitus, atvažiuoja tik į svečius.

Iš gimimo liudijimo matyti,kad P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. A. ir P. F. ( 4 b.l.).

Iš A. P. mirties liudijimo matyti,kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.).

Iš pažymos matyti,kad A. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( 6 b.l.).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad A. P. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (7 b.l.)

Iš 2015-11-03 notarės liudijimo ir nutarimo matyti,kad po A. P. 1995-09-26 mirties dėl palikimo priėmimo į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, mirusiojo vardu notarų biure nėra sudarytų testamentų. S. P. pareiškimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po A. P. mirties atmestinas, nes prašymą S. P. pateikė praleidęs terminą palikimui priimti (8,9 b.l.).

Iš pranešimų, kvitų matyti, kad S. P. moka žemės mokestį, už elektrą ( 10-19 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 metų Civilinis kodeksas. Šio kodekso 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiški palikimo priėmimo būdai nustatyti ir 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tiktai to paties straipsnio 3 dalimi nustatytas trumpesnis – trijų mėnesių terminas jiems atlikti.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo S. P. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas S. P., įrodinėdamas savo tėvo A. P. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tėvo A. P. namuose. Kaip nurodė pareiškėjas, jis per nustatytą terminą dėl palikimo nesikreipė, o kai kreipėsi tik 2015m. lapkričio mėnesį, jau buvo praleidęs įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai . Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas , faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas S. P. po tėvo A. P. mirties toliau gyveno jam priklausančiame name, pareiškėjas namą remontavo, tvarkė, valdė, prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, todėl palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėjas S. P. po tėvo A. P. mirties toliau rūpinosi jų turtu- gyvenamuoju namu - valdydamas, naudodamas, tvarkydamas, prižiūrėdamas kaip savo, tokiu būdu palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas S. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.