- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2-10042-1156/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00683-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- notarė Vaclava Pelakauskaitė
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. V. (V. V.) dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, trečiasis asmuo notarė Vaclava Pelakauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad I. V., mirusiai 2020 m. balandžio 15 d., priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių jos vardu atidarytoje „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitoje bei jos vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini)pinigų kaupimo sąskaitoje (b. l. 1–4).
2. Atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, 2021 m. lapkričio 4 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt patalpinant nustatytos formos pranešimą (b. l. 39–40), tačiau atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo notarė Vaclava Pelakauskaitė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, daroma išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). I. V. sudarė santuoką su V. V. (V. V.) (b. l. 14), (duomenys neskelbtini) mirė I. V., būdama santuokoje su V. V. (V. V.) (b. l. 9, 14). I. V. turėjo keturis vaikus: A. V., A. V., D. V. ir K. V. (b. l. 14). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad I. V. nebuvo sudariusi testamento, jos vaikai A. V., A. V., D. V. ir K. V. atsisakė palikimo (b. l. 14, 16–17). „(duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 4 d. rašte nurodoma, kad I. V. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,01 Eur suma (b. l. 11–12), 2020 m. birželio 19 d. raštu (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad I. V. buvo sudariusi pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukaupė 411,74 Eur lėšų (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad niekas nepriėmė palikimo, atsiradusio po I. V. mirties, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu ieškovė pradėjo palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrą ir kreipėsi į Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarę Vaclavą Pelakauskaitę (b. l. 10). Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Vaclavos Pelakauskaitės 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirusi I. V. mirė būdama santuokoje su V. V. (V. V.), todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas išdavimas galimas tik nustačius dalis bendrojoje nuosavybėje (b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje, nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad V. V. (V. V.) būtų kreipęsis į notarą, prašydamas išduoti nuosavybės teisės liudijimą. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Atitinkamai Notarų rūmų prezidiumo 2012 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 11.1 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
7. CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktą bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi, kai miršta vienas iš sutuoktinių. Dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio dalis).
8. Teismas pripažįsta, kad po santuokos sudarymo visos piniginės lėšos, esančios vieno iš sutuoktinio vardu atidarytoje banko sąskaitoje ar pensijų kaupimo sąskaitoje yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik CK numatytais atvejais, t. y. kai egzistuoja svarbios aplinkybės (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, CK 3.123 straipsnis). Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, nenustatyta, todėl konstatuojama, kad mirusiajai I. V. ir jos sutuoktiniui V. V. (V. V.) priklauso po ½ dalį piniginių lėšų, esančių „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 17 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
10. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusiajai I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Išaiškinti atsakovui, kad jis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Įteikti atsakovui V. V. (V. V.) šį sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu ir paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2021 m. lapkričio 30 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-10042-1156/2021, kuriuo visiškai tenkintas reikalavimas nustatyti mirusiajai I. V. priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir iš atsakovo V. V. (V. V.), gim. (duomenys neskelbtini) m., priteista 17 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Išaiškintina, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Informacijos teirautis tel. Nr. (8 387) 51072 arba el. paštu svencioniu.rumai@teismas.lt.“