- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- eI2-1454-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03967-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per Lietuvos skyrių, Luminor Bank AS
- Atsakovas
- Lietuvos bankas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Luminor Bank AS, veikiantis Lietuvoje per Lietuvos skyrių) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2019 m. spalio 21 d raštą „Dėl pensijų kaupimo“ ir įpareigoti Lietuvos banką priimti sprendimą rekomenduoti Luminor Bank AS, veikiantį Lietuvoje per Lietuvos skyrių, sustabdyti pensijos kaupimą pagal 2019 m. vasario 21 d. pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad su AB „Swedbankas“ sudarė pensijų kaupimo sutartį. 2019 m. vasario 21 d. kreipėsi į Luminor banko AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas) dėl informacijos apie būsto paskolos suteikimo galimybes. Luminor banko darbuotoja, įvertinusi jos finansinę padėtį, o taip pat tai, kad pareiškėja jau buvo sudariusi vieną paskolos sutartį su Luminor banku, siekdama padidinti pareiškėjos galimybes gauti būsto paskolą tame pačiame Luminor banke, patarė pareiškėjai sudaryti ir pensijų kaupimo sutartį su Luminor banku. Tą pačią dieną pareiškėja pasirašė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).
Pareiškėja skunde teigia, kad prieš pasirašydama Sutartį, išreiškė aiškų pageidavimą nuo 2019 m. liepos 1 d. trejiems metams sustabdyti pensijos kaupimą pagal Sutartį. Supratusi, jog jos pageidavimas dėl kaupimo sustabdymo bus tinkamai įformintas, pasirašė visus jai pateiktus dokumentus. Taip pat buvo įsitikinusi, kad pasirašė ir pensijos kaupimo sustabdymui reikalingus dokumentus.
Pareiškėja tvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesį pastebėjo, kad iš jos sąskaitos ir toliau nurašomos Sutartyje numatytos lėšos. Iš Luminor banko 2019 m. rugsėjo 25 d. gauto atsakymo sužinojo, jog Luminor bankas nėra gavęs jos raštu pateikto prašymo sustabdyti pensijos kaupimą.
Nurodo, kad nesutikdama su Luminor banko darbuotojų veiksmais ir atsakymais, kreipėsi į Lietuvos banką (toliau – ir atsakovas), kaip Luminor banko priežiūrą vykdančią instituciją, kuris 2019 m. spalio 21 d. raštu „Dėl pensijų kaupimo“ atsakė, jog Lietuvos bankas, įvertinęs iš pareiškėjos ir Luminor banko gautą informaciją, neturi pagrindo teigti, kad Luminor banko, kaip valdymo įmonės atstovo, veiksmai prieštarautų teisės aktų nuostatoms.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos banko atsakymu, teigia, kad Lietuvos bankas nagrinėdamas jos skundą, neatsižvelgė į pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, o taip pat ir į aplinkybę, kad Sutarties pagrindu kaupiamos lėšos yra pareiškėjos nuosavybė. Mano, kad Luminor bankas, atsisakęs sustabdyti Sutarties vykdymą, ir Lietuvos bankas, pritardamas tokiam veiksmui, pažeidė jos teisę į nuosavybę, nes nuo 2019 m. liepos mėnesio, prieštaraujant jos valiai, vyksta lėšų kaupimas Sutartyje nurodytame fonde, kai tuo metu ji norėjo kaupti šias lėšas visiškai kitam tikslui – pradiniam būsto kredito įnašui ir apie tai buvo žinoma Luminor bankui.
Pareiškėja nurodo, kad ji yra jauno amžiaus, dirba darbą, kuris nėra susijęs su finansų sfera. Teigia, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, jai nebuvo suteikta išsami informacija apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos jos apsisprendimui sudaryti Sutartį. Luminor banko darbuotojos išaiškinta galimybė nuo 2019 m. liepos mėnesio pradžios sustabdyti kaupimą fonde trejiems metams ir lėmė jos apsisprendimą pasirašyti pensijų kaupimo Sutartį.
Teigia, kad Luminor bankas pripažįsta klaidą, neįforminęs jos noro sustabdyti pensijos kaupimą pagal Sutartį. Šią aplinkybę, pareiškėjos teigimu, patvirtina susirašinėjimas SMS žinutėmis su Luminor banko darbuotoja.
Dėl šių aplinkybių mano, kad Lietuvos banko 2019 m. spalio 21 d. raštas „Dėl pensijų kaupimo“ yra neteisingas ir turi būti panaikintas, kaip priimtas tinkamai neįvertinus visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kaip to reikalauja Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 3-23 „Dėl vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių patvirtinimo“ 60 punktas (el. byla I tomas, b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja teisės aktais nustatytas Lietuvos banko funkcijas. Pareiškėja jos užklausą neteisingai vertina kaip ginčo, kilusio tarp jos ir Luminor banko, nagrinėjimą.
Lietuvos bankas atsiliepime pažymi, kad, įvertinęs pareiškėjos užklausą, padarė išvadą, jog nagrinėjama situacija turi būti vertinama Lietuvos banko atliekamos finansų rinkos priežiūros kontekste, o ne pagal vartojimo ginčo procedūrą visų pirma dėl to, kad keliamas klausimas susijęs su finansų rinką reglamentuojančio teisės akto, t. y. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, laikymusi, kuris, atsižvelgiant į vykstančią pensijų reformą, yra reikšmingas ne tik nagrinėjamai individualiai situacijai, tačiau ir visai pensijų kaupimo sistemai, jos patikimumui ir stabilumui. Antra, net jeigu ir būtų pareiškėjos paklausimas nagrinėjamas pagal ginčo procedūrą, Lietuvos bankas nebūtų galėjęs priimti sprendimo rekomenduoti sustabdyti pensijų kaupimą, nes jis būtų neįgyvendinamas, t. y. Bendrovė po 2019 m. birželio 30 d. negalėtų nutraukti pensijų kaupimo pagal Sutartį, nes teisės aktai tokios procedūros ir galimybės nenumato. Kadangi Lietuvos banko sprendimas šiuo atveju būtų neįgyvendinamas, situacijos nagrinėjimas per ginčo procedūrą būtų buvęs netikslingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, 2019 m. vasario 21 d. atvykusi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarė antros pakopos pensijų fondo kaupimo sutartį. Pareiškėja teiravosi ir dėl galimybės sustabdyti antros pakopos pensijų fondo kaupimą. Pareiškėjai buvo suteikta išsami konsultacija nurodytu klausimu. Prašymo dėl pensijų kaupimo sustabdymo pareiškėja nepateikė. Tokius pareiškėjos veiksmus trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kaip sąmoningą apsisprendimą klausimą dėl pensijų kaupimo sustabdymo atidėti vėlesniam laikui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pažymi, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX- 1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi, asmenys, tapę pensijų fondo dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. galėjo pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Iki Pakeitimo įstatyme nurodyto termino pabaigos pareiškėja pakartotinai į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių nesikreipė ir prašymo dėl pensijų kaupimo sustabdymo nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktas skundas grindžiamas iš esmės tik pačios pareiškėjos pateiktais paaiškinimais ir individualiu (subjektyviu) situacijos vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Lietuvos bankas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus argumentus, teisės aktų reikalavimus bei rašytinius įrodymus ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos banko atsakymas nebuvo toks, kokio tikėjosi pati pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas dokumentas yra nepagrįstas ar neteisėtas (el. byla, I tomas, b. l. 27-29).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje pareiškėjos skundą prašė atmesti remiantis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo Lietuvos banko atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 21 d. su pensijų kaupimo bendrove Luminor investicijų valdymas UAB pasirašė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I tomas, b. l. 5-7).
Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos bankui pateikė elektroninę užklausą dėl antros pakopos pensijų fonde kaupimo sustabdymo.
Pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. taip pat kreipėsi į Luminor investicijų valdymas UAB su prašymu laikinai sustabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą nuo 2019 m. lapkričio 1 d. (el. byla, I tomas, b. l. 20).
Lietuvos bankas 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S 2019/(21.11-2101)-12-5124 kreipėsi į pensijų kaupimo bendrovę Luminor investicijų valdymas UAB (toliau – Bendrovė), prašydamas pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos. Bendrovė, atsakydama į Lietuvos banko kreipimąsi, nurodė, kad pareiškėjai buvo suteikta visa informacija apie galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Bendrovė pažymėjo, jog Luminor banko darbuotoja tinkamai paaiškino pareiškėjai apie galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, šios pareiškėjos teisės neapribojo, o pensijų kaupimas sustabdytas nebuvo, nes pareiškėja iki Pensijų kaupimo įstatyme nurodyto termino pabaigos į Luminor banką nesikreipė. Bendrovė su pareiškėjos pretenzija nesutiko (el. byla, I tomas, b. l. 30).
Lietuvos bankas 2019 m. spalio 21 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Lietuvos bankas rašte nurodė, kad remiantis minėtomis nuostatomis, tiek nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, tiek sustabdyti pensijų įmokų pervedimą galima tik esant dalyvio prašymui, o nagrinėjamu atveju iš Lietuvos bankui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėja tokio prašymo Luminor bankui ar Bendrovei nepateikė. Lietuvos bankas rašte pažymėjo, kad tokiais atvejais prašymą turi pateikti pensijų fondo dalyvis, todėl dėl jo pateikimo yra atsakingas pats pensijų fondo dalyvis. Lietuvos bankas, įvertinęs jam pateiktą informaciją, taip pat nurodė, kad neturi pagrindo teigti, jog Luminor banko, kaip Bendrovės atstovo, veiksmai prieštarautų Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 daliai ar kitoms teisės aktų nuostatoms. Lietuvos bankas taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės po 2019 m. birželio 30 d. nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą (el. byla, I tomas, b. l. 18-19).
Lietuvos banko veikla pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota, vykdant finansų rinkos priežiūrą ir ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimą ne teismo tvarka. Šios Lietuvos banko funkcijos yra atskiros ir įtvirtintos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.
Remdamasis Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, be kita ko, atlieka valdymo įmonių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, be kita ko, turi teisę atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka duoti jiems privalomus nurodymus ir (arba) taikyti poveikio priemones.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba valdymo įmonės veiklos trūkumus, taip pat jeigu kyla grėsmė valdymo įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės, investuotojų ir (arba) pensijų kaupimo dalyvių interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka turi teisę valdymo įmonei duoti privalomuosius nurodymus, numatytus Įstatymo 58 straipsnio 1-8 punktuose. Šie privalomi nurodymai gali būti duodami kartu taikant ir poveikio priemones (Lietuvos banko įstatymo 43² straipsnio 7 dalis).
Vienas iš poveikio priemonių skyrimo pagrindų yra Įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai (Įstatymo 58² straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atitinkamai Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija turi teisę taikyti valdymo įmonėms Įstatymo numatytas poveikio priemones ir privalomus nurodymus.
Lietuvos banko valdybos 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintuose Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatuose įtvirtinta, kad tyrimas atliekamas siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius: nustatyti teisės aktų pažeidimus, juos tirti; užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų saugomų interesų pažeidimams (5.1, 5.2 punktai). Tyrimas, be kita ko, gali būti atliekamas iš Lietuvos banko prižiūrimo finansų rinkos dalyvio klientų arba kitų subjektų gavus pagrįstos informacijos (kreipimasis, pareiškimas, skundas ir pan.) (6.2 punktas). Sprendimas pradėti tyrimą priimamas įvertinus informacijos apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumą ir nustačius pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai (13 punktas).
Lietuvos banko funkcija nagrinėti vartojimo ginčus yra įtvirtinta Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos bankas taip pat nagrinėja vartotojų - Lietuvoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, pensijų fondų dalyvių ginčus su šių subjektų ar fondų valdytojais, kylančius iš dalyvavimo atitinkamame subjekte ar fonde santykių, taip pat investuotojų ir emitentų, savo jėgomis vykdančių pirminę vertybinių popierių emisiją, ginčus, kylančius iš vertybinių popierių platinimo santykių.
Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie finansų rinkos dalyvius, nevykdančius Lietuvos banko sprendimų.
Lietuvos bankas, atlikdamas tyrimus finansų rinkos priežiūros srityje (nors pastarieji gali būti pradedami pagal pensijų kaupimo bendrovės kliento (vartotojo) skundą), veikia kaip visų Lietuvos Respublikoje veikiančių pensijų kaupimo bendrovių priežiūros institucija, užtikrinanti tokių bendrovių bei visos pensijų kaupimo sistemos stabilumą, patikimumą, efektyvumą, saugumą bei rizikos ribojimą, ir jokių individualių tarp vartotojų ir pensijų kaupimo bendrovių kilusių ginčų nesprendžia.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, Lietuvos bankas, įvertinęs pareiškėjos užklausą, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjama situacija turi būti vertinama Lietuvos banko atliekamos finansų rinkos priežiūros kontekste, o ne pagal vartojimo ginčo procedūrą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Lietuvos banką priimti sprendimą rekomenduoti Bankui sustabdyti pensijos kaupimą pagal Sutartį yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pensijų kaupimo bendrove Luminor investicijų valdymas UAB pasirašė 2019 m. vasario 21 d. Pareiškėja pripažįsta, kad Luminor banko darbuotoja jai išaiškino teisę sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pareiškėja iš esmės neneigia, kad ji prašymo sustabdyti pensijų įmokų pervedimą Luminor banko darbuotojai nepateikė. Pareiškėjos tvirtinimas, jog tokį prašymą privalėjo užpildyti Luminor banko darbuotoja, yra nepagrįstas. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog Luminor banko darbuotoja netinkamai išaiškino pareiškėjos teises ir pareigas, ar kitokiu būdu netinkamai suteikė konsultaciją, nėra. Pareiškėjos teiginys, jog ji pasitikėjo Luminor banko darbuotoja, yra tik pačios pareiškėjos subjektyvus vertinimas. Tai, jog pareiškėja yra jauno amžiaus ir jos darbas nėra susijęs su finansų rinka, nagrinėjam ginčui jokios reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja neneigia, jog ji iki 2019 m. birželio 30 d. nesidomėjo pensijų kaupimu. Pačios pareiškėjos nulemtas elgesio modelis sąlygojo tai, jog ji iki Pakeitimo įstatyme nustatyto termino prašymo sustabdyti pensijų įmokų pervedimą nepateikė.
Lietuvos bankas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos paklausimą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos bankas, vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateikdamas atsakymą, vadovavosi galiojančiais pensijų kaupimo sistemą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjos teiginys, kad Luminor bankas atsisakęs sustabdyti Sutarties vykdymą ir Lietuvos bankas pritardamas tokiam veiksmui, pažeidė pareiškėjos teisę į nuosavybę, yra nepagrįstas.
Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti.
Pareiškėjos E. S. prašymo dėl bylinejimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.