- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 1-832-408/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63102-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
nukentėjusiajam D. K., jo įstatyminei atstovei A. K., jų atstovui advokatui Vygaudui Moliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis specialų išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2015-11-15 apie 15 val. 30 min., renovuojamo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), buto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia šaudė iš Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinio 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinio pistoleto „Gamo P900“ Nr. 044C66316914, skirto šaudyti 4,5 mm (.177-to) kalibro šoviniais – kulkomis, kuris priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams ir Čekijos pramoninės gamybos 6 mm dujinio graižtvinio revolverio „Alfa 640“ Nr. 7640004958, skirto šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, į lauke prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-to namo buvusius vaikus, pataikydamas į mažametį nukentėjusįjį D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sukėlė mažamečių vaikų išgąstį, jų tėvų pasipiktinimą, sumaištį, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad specialiai į vaikus nešaudė. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jų namas nuo 2015 metų vasaros pradžios yra renovuojamas, iš abiejų namo pusių yra sustatyti pastoliai. Jo butas yra pirmame aukšte. 2015-11-15 visą dieną jis buvo namie. Kadangi šeštadienį vartojo alkoholinius gėrimus, tai sekmadienį iš ryto gėrė alų ir išgėrė dar degtinės. Būnant namuose išgirdo kažkokį triukšmą, sulojo namie šuo, kad kažkas vaikšto. Tada išėjo į balkoną pasižiūrėti. Matė ant pastolių lakstančius vaikus. Norėjo juos sudrausminti ir pasakė, kad nelaipiotų ant pastolių. Vaikai jo atžvilgiu pavartojo negražius žodžius. Norėjo juos pagąsdinti, kad nueitų nuo pastolių. Nuėjo į kambarį ir iš sekcijos stalčiaus pasiėmė pneumatinį pistoletą. Grįžęs atgal į balkoną iš jo kelis kartus iššovė. Šaudė per pastolių tarpus į orą. Neatsimena, kur tuo metu buvo vaikai, kažkur kieme prie namų. Tada norėdamas, kad jie pasitrauktų toliau nuo namų, jis grįžo į kambarį ir pasiėmė dujinį revolverį, kuriuo iššovė porą kartų į viršų. Šaudė tik į orą, į vaikus nei vieno ginklo nukreipęs nebuvo, į juos pataikyti ar sužaloti nenorėjo. Kaip galėjo sužaloti vieną iš vaikų, jis paaiškinti negali. Mano, kad kulka galėjo atšokti nuo stelažo. Po šūvių vaikai iš kiemo pabėgo. Supranta, kad blogai pasielgė, dėl savo poelgio labai gailisi, kaip minėjo, specialiai į vaikus nešaudė, jų sužaloti nenorėjo, norėjo juos pagąsdinti, kad nelakstytų po statybinius objektus.
Nors kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino iš dalies (neigė tyčia šaudęs į vaikus), tačiau jo kaltė pilnai yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, beį kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisiamajame posėdyje:
Nukentėjęs mažametis D. K. parodė, kad su draugais D. ir T. V. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-čio namo. Tas namas yra renovuojamas. Iš namo visų pusių stovi stelažai. Ant stelažo buvo vienas darbininkas. Tas statybininkas jiems leido pasiimti mažiuką gabaliuką penoplasto. Kada jie ėjo tiesiai nuo balkonų per kiemą, jis išgirdo šūvius, atsisuko pasižiūrėti ir pamatė vyrą balkone. Pas vyrą rankose matė šautuvą juodos spalvos, kurį buvo nukreipęs į juos. Kai pradėjo šaudyti, jie pradėjo bėgti. Prieš šaudant, jis nieko nesakė, o kai pašaudė, sakė: „o pataikiau“ ir kažkokį keiksmažodį. Buvo keli šūviai, o vienas pataikė jam į galvą, jautė kaip pataikė, nes skaudėjo. Jie užbėgo už namo. Tada girdėjo, kad jis vėl šaudė, jau iš kito šautuvo, garsas buvo garsesnis už ankstesnius. T. sakė, kad jis šaudė į orą. Kiek buvo šūvių, negali pasakyti, bet buvo daug, šaudė su pertraukomis. Po to jie grįžo namo ir apie įvykį papasakojo dėdei V., kuris kartu su jais nuėjo prie šaudžiusio vyro balkono. Vėliau, kaip vyras nusileido į kiemą, tarp jo ir dėdės V. kilo ginčas. Jie tarpusavyje kalbėjo, vartojo keiksmažodžius, dėdė tam vyrui trenkė į veidą. Matė pas tą vyrą ginklą, kurį jis buvo užsikišęs už kelnių. Po to atvyko policija ir vyrą išsivežė.
Analogiškai parodė ir teisme apklausti mažamečiai liudytojai D. ir T. V..
Liudytoja A. K. parodė, kad į namus atėjo jos mažametis sūnus D. K. ir pranešė, kad lauke į jį ir jo draugus šaudė vyriškis iš (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-čio namo balkono. Iš ko šaudė, vaikas pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, kad jam pataikė į galvos sritį. Apžiūrėjus vaiko galvą ant šono buvo rasta apvalios formos raudona dėmė, dėl ko vyko į gydymo įstaigą profilaktiniam patikrinimui. Su ja kartu buvęs jos draugas V. S. nuėjo prie (duomenys neskelbtini)-čio namo ir prie laiptinės sulaikė šaudžiusį vyriškį, kuris prie savęs turėjo daiktą panašų į šaunamąjį ginklą. Jos sūnus dėl šio įvykio labai išsigando, jam buvo sužalota galva. Dėl to ji pareiškė civilinį ieškinį.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, bet dar buvo šviesu, jis ėjo pas draugę A. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) name, Kaune. Eidamas prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-mo namo laiptinės pamatė bėgančius D. K. su draugu D., kurie jam pasakė, kad į juos šaudo, kažkoks senis iš balkono. Tada jis pasiūlė eiti pažiūrėti. Vaikai iš pradžių bijojo eiti, jie buvo išsigandę. D. verkė, net kūkčiodamas. D. rėkė, kad jam skauda ir rodė galvos dešinę pusę virš ausies. Jis matė, kad toje galvos vietoje buvo nubrozdinimas apvalios formos. D. sakė, kad ir jam pataikė, rodė į kaklą, tačiau jokio sužalojimo ar paraudimo nebuvo. Tada jis vaikams pasakė, kad parodytų, iš kur šaudė. Jie prie namo nuėjo iš kiemo pusės, kur yra balkonai. Pirmo aukšto balkone pamatė sėdintį, jam nepažįstamą apie 50 m. vyriškį. Vaikai nurodė, kad šis vyras į juos šaudė. Jis priėjo prie to vyro ir paklausė ką jisai išdarinėja. Tas pradėjo atsikirtinėti. Iš išvaizdos akivaizdžiai matėsi, kad vyras yra neblaivus, sakė, kad nešaudė į vaikus, o į orą, nes vaikai pastoliais laipiojo. Tarp jų kilo ginčas. Tada jis paskambino ir iškvietė policiją. Kol atvyko policija kaltinamasis nusileido į kiemą. Kieme jis kaltinamajam sudavė į veidą ir sulaikęs pasodino ant žemės. Ginklą perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.
Liudytoja A. G. parodė, kad jos mažamečiai sūnūs D. V. ir T. V. išėjo į kiemą. Už kelių valandų, tikslaus laiko negali pasakyti, nes neprisimena, bet dar buvo šviesu, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus T. ir pasakė, kad kažkoks senis į juos šaudo. Sakė, kad jie pas močiutę, tame kieme, kur šaudė. T. iš balso buvo susijaudinęs. Jos vyras A. G. nuvažiavo pas močiutę paimti vaikų. Po kiek laiko į namus grįžo vyras su D. ir T.. Vaikai pasakojo, kad šaudė kaimynas iš balkono, kad pataikė D. į kaklą, o su jais buvusiam draugui D. į galvą. Paskui atėjo D. patėvis, išsikvietė tą kaimyną išsiaiškinti, iškvietė policiją ir tą kaimyną išvežė. Matė, kad tas vyras turėjo už kelnių užsikišęs ginklą. Jie pasakojo, kad buvo du ginklai, bet į lauką išsinešęs buvo vieną. Ji apžiūrėjo D. ant kaklo nebuvo jokio paraudimo ar žymės. Vaikai nurodė, kad į juos šaudė tas kaimynas, kuris ilgai sėdi mašinoje.
Liudytoja G. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaimyną iš (duomenys neskelbtini)-to buto pažįsta, žino, kad vardu R.. Jų namas nuo 2015 m. pavasario renovuojamas, prie namo sustatyti pastoliai. Būna, kad pastoliais laipioja vaikai. 2015-11-15 ji buvo namie. Dienos metu, apie 15 val. ji išgirdo, kad daužoma į pastolius ir girdėjo vaikų balsus. Tai truko ilgokai, buvo didelis triukšmas nuo daužomų pastolių, kadangi jie metaliniai. Galvojo, kad reikėtų išeiti juos sudrausminti. Tada išgirdo kaimyno R. balsą, kuris jiems kažką sakė. Tada tie vaikai kažką jam pasakė, po to jie nutilo, kaip suprato, jie nuo tų pastolių nuėjo. Po kiek laiko ji išgirdo vyriškus balsus. Atpažino kaimyno R. balsą. Iš balsų suprato, kad jie barasi, kadangi šnekėjo pakeltu tonu. Matė kieme prie R. balkono stovintį jai nepažįstamą apie 35-40 metų vyriškį, su kuriuo buvo trys 10-12 metų amžiaus berniukai. Tas vyriškis sakė: „ką tu čia šaudai į vaikus“, ką atsakė kaimynas, ji nesuprato. Tas vyriškis sakė, kad kaimynas išeitų, pašnekėti. Tada viskas nutilo. Po kelių minučių ji pro langą pamatė kieme prie laiptinės stovintį tą patį vyriškį. Tada ji išėjo į lauką. Išėjusi į lauką pamatė prie įėjimo į laiptinę ant laiptelio sėdintį kaimyną R. ir prie jo stovintį tą vyriškį. Ji tam vyrui priekaištavo dėl kaimyno sumušimo. Jis jai atsakė, kad jeigu į tavo vaiką šautų, ką tu darytum. Ji atsakė, kad kviestų policiją. Jis pasakė, kad jis taip pat iškvietė policiją. Tada ji jam pasakė, kad lauktų policijos ir jos kaimyno nemuštų. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, piktinosi, kad čia šaudo.
2015-11-15 A. K. pareiškime nurodoma, kad 2015-11-15 būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, į namus apie 15.30 val. atėjo sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir pasakė, kad į jį lauke šaudė nepažįstamas vyras. Eidamas namo sūnus apie tai pasakė A. K. draugui V. S., kuris nuėjo ir sulaikė šaudžiusį vyrą ir pranešė policijai. Sūnus nurodė, kad į jį buvo pataikyta, todėl apžiūrėjus sūnų ant jo galvos pastebėjo apvalios formos žaizdą, dėl kurios vyko į gydymo įstaigą profilaktiniam patikrinimui. Sūnus nurodė, kad vyras šaudė iš buto balkono, esančio (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-čio namo. Dėl šio įvykio A. K. sūnus labai išsigando ir buvo sužalota galva (b.l. 3).
Iš 2015-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-čio namo, Kaune. Įvykio vietos apžiūros metu nieko neišimta (b.l. 7-10).
Iš 2015-11-25 balkono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas balkonas iš kurio buvo šaudoma. Apžiūros metu niekas neišimta (b.l. 11-15).
Iš 2015-12-11apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. S. pateikti du ginklai, jiems skirti šoviniai. Nustatyta, kad vienas ginklas yra Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro devynšūvis graižtvinis revolveris „Alfa 640“ Nr. 7640004958, skirtas šaudyti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kartu su revolveriu devyni šoviniai yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šoviniai. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Antras ginklas yra Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinis 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinis pistoletas „Gamo P900“ Nr. 044C66316914, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177-to) kalibro šoviniais-kulkomis. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Kartu su ginklu pateiktos kulkos yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177-to) kalibro „Prometheus“ (3 vnt.), „Diablo“ (246 vnt.) ir „Boxer“ (336 vnt.) tipo kulkos. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios kulkos nepriskiriamos šaudmenims, o traktuojamos kaip D ir C kategorijų pneumatiniams ginklams skirti sviediniai (b.l. 69-75).
Iš 2015-12-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti R. S. pateiktų ginklų priedai (b.l. 76-78).
Iš 2015-11-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta iš bendrojo pagalbos centro gauta skambučio garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas V. S. pranešimas dėl pareigūnų kvietimo (b.l. 86-89).
Iš 2015-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3133/2015(02) matyti, kad D. K. padaryta odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šaunant iš šaunamojo ginklo, galimai vieno šūvio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-11-15 (b.l. 91).
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Išklausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis R. S. būdamas neblaivus, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia šaudė iš Ispanijos pramoninės gamybos graižtvinio 4,5 mm kalibro pneumatinio pistoleto „Gamo P900“ ir Čekijos pramoninės gamybos 6 mm dujinio graižtvinio revolverio „Alfa 640“ į lauke prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-to namo buvusius vaikus, pataikydamas į mažametį nukentėjusįjį D. K., padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sukėlė mažamečių vaikų išgąstį, jų tėvų pasipiktinimą, sumaištį. Šiais paminėtais veiksmais pasireiškė R. S. įžūlus elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. R. S. parodymai, kad jis įvykio metu šaudė tik į viršų, o ne į vaikus, paneigia visų trijų mažamečių parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiniai nurodoma, jog kaltinamasis, būdamas namo balkone, tyčia taikėsi ir šaudė į juos. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo teiginiai, jog jis šaudydamasi viršų galėjo netyčia sužaloti nukentėjusįjį D. K., atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojų D. V. ir T. V. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusiojo D. K. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su kaltinamuoju.
Nusikalstamą veiką R. S. įvykdė viešoje vietoje – namo kieme, įvykį matė taip pat ir liudytojai D. ir T. V., dėl ko buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, R. S. tokiais, aukščiau aptartais, veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
R. S. neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas neįrašytas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, R. S. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 60 str. 1 d. 9 p., 284 str. 1 d., 50 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai nagrinėti teisme: skambučio garso įrašas, paliktinas saugoti prie bylos. Kiti daiktai - konfiskuotini (LR BK 72 str.).
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiojo D. K. gynėjas Vygaudas Molis pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma 2000 Eur (b.l. 27).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. K. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš specialisto išvados Nr. G3133/2015(02) matyti, kad D. K. padaryta odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs D. K. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Akivaizdu, jog dėl o išgąsčio mažamečiui nukentėjusiajam buvo apribotos bendravimo galimybės. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino. Jis yra neįgalus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis, jo pajamos yra mažos. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 500 EUR.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Dėl proceso išlaidų.
Iš byloje esančių įrodymų (t-1, b.l. 28-31) matyti, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. K. pateikė duomenis, jog ji dėl teisinių paslaugų, kurios jai buvo reikalingos ikiteisminiam tyrimui ir teismui, turėjo 500 EUR išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo. Pagal BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamųjų išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų 500,00 EUR sumai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 312 str., 313 str.,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 48 str. įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nukentėjusiojo D. K. įstatyminei atstovei A. K. padarytą žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą - skambučio garso įrašą - palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis LR BK 72 str. konfiskuoti R. S. vardu išduotą neterminuotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. 0003799, devynis 6 mm kalibro „Flobert“ tipo žiedinio įskėlimo šovinius, plastikinę ginklo laikymo dėžutę revolverio „Alfa –PROJ Model 640“ dokumentus, du ginklo valymo šampalus, „Flobert“ šovinių dėžutę su trylika 6 mm kalibro šoviniais ir septyniomis tūtelėmis, graižtvinį 4,5 mm (.177-to) kalibro pneumatinį pistoletą „Gamo P900“ Nr. 044C66316914, pneumatinio pistoleto „Gamo Modelis P900“ kartoninę pakuotę, dėžutę „Gamo“ su 246 vnt. 4,5 mm (.177-to) kalibro “Diablo” tipo kulkomis, metalinė dėžutė „Pointed Boxer“ su 336 vnt. 4,5 mm (.177-to) kalibro “Boxer” tipo kulkomis, 3 vnt. 4,5 mm (.177-to) kalibro “Prometheus” tipo kulkomis, pistoleto „Gamo Model P900“ instrukciją, saugojimus Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš R. S. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos ir 500 (penkis šimtus) Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo atstovei A. K..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.