Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-04-05 · Administracinė byla Nr. A-663-879-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-04-05
Bylos Nr.
A-663-879-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
S. V., A. V., I. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15 - 879 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pirmininkas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Astai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjams S. V. ir A. V.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. , A. V. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. , A. V. ir I. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai S. V. , A. V. ir I. A. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 2000 - 2001 metais susidariusią atitinkamai 35227,44 Lt, 35058,96 Lt ir 34961,28 Lt žalą, padarytą vilkinant išmokėti kompensacijas už valstybės išperkamą žemę. Nurodė, kad jų tėvas S. V. iki 1941 m. turėjo nuosavą ūkį - 104 ha žemės (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais sovietų valdžia V. šeimą represavo, turėtą žemę atėmė visuomenės poreikiams, tėvą pasodino į lagerį, motiną ir tris mažamečius vaikus ištrėmė į Rusijos Federaciją. Jie buvo reabilituoti 1990-05-02 įstatymu. 1995 - 1998 m. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu pareiškėjams kaip įpėdiniams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 104 ha bendrą žemės plotą: kiekvienam po 34,99 ha žemės. Kadangi žemė iš savininkų buvo neteisėtai atimta visuomenės poreikiams tenkinti, valstybė garantavo už šią žemę sumokėti piniginę kompensaciją. Pagal Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymas 2003 metų balandžio mėnesiui valstybė turėjo išmokėti: S. V. - 63166 Lt, A. V. - 62814 Lt, I. A. - 62639 Lt. Atsiskaitymai su tremtiniais už valstybės išperkamą žemę nuo 2000-01-01 (įstatymas įsigaliojo 1999-12-30) iki 2003-08-01 turėjo būti vykdomi remiantis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 7 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. VIII-1499. Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu, 2000-06-27 priėmė nutarimą Nr. 730 "Dėl piliečių, kuriems atlyginama pinigais už valstybės išperkamą žemę <...> sąrašų sudarymo ir atlyginimo tvarkos". Šio nutarimo 4 d. garantavo, kad politiniams kaliniams ir tremtiniams visa priskaičiuota kompensacija už valstybės išperkamą žemę, patvirtinus valstybės ir savivaldybių biudžetus, kasmet bus išmokėta per 3 metus 7 mėnesius (arba 43 mėnesius) nuo 2000-01-01 iki 2003-08-01. Minėto nutarimo 3 d. nurodo, kad žemės ūkio ministerija kasmet teikia finansų ministerijai jos nustatytais terminais skaičiavimus apie tai, kiek lėšų reikia atlyginti už valstybės išperkamą žemę. Sąrašus dėl kompensacinių išmokų už žemę sudaro rajonų, kuriuose yra nukentėjusiojo nekilnojamasis turtas, žemėtvarkos skyriai. 2003-01-21 priimtas Kompensacijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. DC-1299. Juo remiantis Vyriausybė 2003-03-25 priėmė nutarimą Nr. 359, kuriuo pratęsė kompensacinių išmokų politiniams kaliniams ir tremtiniams už valstybės išperkamą žemę mokėjimo terminą iki 2007-01-01. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad pažeidimą padaręs asmuo, tame tarpe ir valstybė, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo metu ir padarymo vietoje. 2000 - 2001 metais galiojo 1999-12-23 įstatymas Nr. VIII-1499 ir 2000-06-27 Vyriausybės nutarimas Nr. 730. 2003-01-21 įstatymas Nr. IX-1299 ir 2003-03-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 359 galiojimo atgal nenumato.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad Vyriausybė nėra pažeidusi įstatymuose nustatytos prievolės asmenims išmokėti kompensacijas pinigais už išpirktą žemę 2000 - 2001 metais. Tuo metu galiojusioje Kompensacijų įstatymo Nr. VIII-792 1999-12-23 redakcijos 7 str. 1 d. buvo nustatyta, kad atlyginimo už atskirus nekilnojamojo turto objektus dydžius, jo mokėjimo terminus ir tvarką kasmet, patvirtinus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės finansines išgales, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus ir valstybės pajamų šaltinius, o piniginės kompensacijos už išperkamą žemę politiniams kaliniams ir tremtiniams mokamos iki 2003 m rugpjūčio 1 d. (7 str. 2 d. 3 p.). Kadangi valstybės finansinės išgalės buvo labai ribotos, Vyriausybė 2000 - 2001 metais negalėjo skirti reikalingos sumos kompensacijoms išmokėti. 2003-01-21 buvo priimta Kompensacijų įstatymo 7 str. pataisa ir nustatyta, kad politiniams kaliniams, tremtiniams, piniginės kompensacijos už išperkamą žemę mokamos nuo sprendimo atkurti nuosavybės teisės priėmimo dienos iki 2007-01-01. Seimas nustatė šio įstatymo galiojimą į ateitį, o ne atgal, kaip teigia pareiškėjai, nes nustatyti kompensacijų išmokėjimo terminai nebuvo pasibaigę ir Vyriausybė nepažeidė pareiškėjų teisės gauti kompensaciją, kadangi jų išmokėjimo terminas nėra pasibaigęs. Kaip ne kartą savo nutarimuose pabrėžė Konstitucinis Teismas, fizinių asmenų teisė atkurti nuosavybės teises ir gauti kompensaciją už išperkamus objektus nėra ir negali būti absoliuti, todėl turi būti vykdoma tiek atsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų interesus, tiek ir į valstybės finansines išgales. Vyriausybė nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjų teisės gauti kompensaciją 2000 - 2001 metais, kadangi vykdė įstatymo nustatytus reikalavimus. Nors Konstitucinis teismas 2005-08-23 nutarimu, kuris oficialiai bus skelbiamas tik 2005-12-30, pripažino, kad Kompensacijų įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. prieštarauja Konstitucijai, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio teismo nutarimai įsigalioja tik juos paskelbus („galiojimas į ateitį"), o pareiškėjai kreipėsi į teismą tik 2003 m. ir reikalauja išieškoti iš atsakovo žalą, susidariusią 2000 - 2001 metais, nėra teisinio pagrindo atlyginti reikalaujamą žalą.

Tretysis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Konstitucinis teismas 2005-08-23 nutarimu, kuris oficialiai bus skelbiamas 2005-12-30, pripažino, kad Kompensacijų įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio teismo nutarimai įsigalioja tik juos paskelbus, o pareiškėjai kreipėsi į teismą tik 2003 m. ir reikalauja išieškoti iš atsakovo žalą, susidariusią 2000 - 2001 metais. Ją atlyginti nėra teisinio pagrindo. Kolegija nusprendė, kad pareiškėjams turtinė žala nėra padaryta (Civilinio kodekso 6.249 str.). Be to, pareiškėjai teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos piniginės kompensacijos jiems išmokėtos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005-11-07 sprendimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas iš esmės jų skundo nenagrinėjo. Jis buvo grindžiamas 2000 – 2001 m. galiojusiais įstatymu Nr. VIII-1499 ir Vyriausybės nutarimu Nr. 730. Vėlesni 2003-01-21 įstatymas Nr. IX-1299 ir 2003-03-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 359 galiojimo atgal nenumato. Norminiai aktai, pratęsiantys galutinių išmokų terminus, neturi juridinio pagrindo, prieštarauja Konstitucijai ir Civiliniam kodeksui (toliau – ir CK). Teigia, kad teismo posėdyje nedalyvavo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai, dėl ko nebuvo bylos nagrinėjimo iš esmės, teisminių ginčų. Teismas neatkreipė dėmesį, kad jų skundas buvo grindžiamas ir CK 4.93, 6.271, 6.273, 6.63, 6.263 straipsniais. Be to nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pateikti pastabas. Teismo sprendimo teiginys, kad jie posėdžio metu paaiškino, jog visos piniginės kompensacijos jiems išmokėtos, neatitinka tikrovės. Kompensacinių išmokų mokėjimo terminas yra pratęstas iki 2007-01-01, tad jos dar nėra pilnai išmokėtos. Be to nurodo, kad teismas neteisingai įvertino, kad pareiškėjams turtinė žala nėra padaryta. Jie prašė teismo išieškoti iš atsakovo 2000 – 2001 m. vilkinant kompensacijų išmokėjimą susidariusią žalą. Žala yra negautos pajamos, kurias jie būtų gavę, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jei jiems iš karto būtų buvę atlyginta, jie būtų investavę į verslą. Per keturis metus pradinės sumos būtų padidėjusios keturis kartus, tai yra S. V. - iki 176137,2 Lt, A. V. – iki 175299,8 Lt, I. A. – iki 174806,4 Lt. Būtent tokia dabar yra žala, kurią atsakovas privalo sumokėti pareiškėjams. Jei teismas būtų nagrinėjęs bylą iš esmės, būtų nustatęs ir tai, kad pareiškėjams padaryta ir moralinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjai dėl jiems neišmokėtų kompensacijų už nekilnojamą turtą į teismą kreipėsi 2003 m. balandžio 23 d. Jų reikalavimas buvo susijęs su jiems padaryta žala nesumokėjus pagal įstatymą jiems priklausančių kompensacijų.

Ginčo atsiradimo metu galiojusi Kompensacijų įstatymo (1999 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. VIII-1499 redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad I grupės invalidams, 1918 - 1920 m. nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu iki 1940 m. birželio 15 d. apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) kompensacijos už išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius išmokamos iki 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Vėliau pakeitus įstatymą minėtoje normoje numatytas kompensacijų mokėjimo terminas iki 2007 m. sausio 1 d. (Kompensacijų įstatymo 7 str. 2 d. 3 p. 2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX – 1760 redakcija).

Sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi lex retro non agit principu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nuostatomis ir pareiškėjams turi būti priteista visa mokėtinos kompensacijos suma. Pareiškėjai pripažįsta, kad dalis kompensacijos bylos nagrinėjimo dienai yra sumokėta, tačiau ne visa. Byloje nėra konkrečių duomenų apie pareiškėjams priklausiusios piniginės kompensacijos nepriemokos dydžius, o apeliacinės instancijos teismas galimybės nustatyti priteistinos kompensacijos nepriemokos dydžius neturi, todėl byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras Drigotas Edvardas Sinkevičius