- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- eI-3918-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02086-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- UAB „Wellness apartments“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 5.52pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič dalyvaujant pareiškėjo atstovams J. Č., R. D. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Wellness apartments“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Wellness apartments“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: panaikinti 2019 m. gegužės 9 d. VMI sprendimą Nr. (23.24-08) 327-4427;įpareigoti VMI pareiškėjo pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) dėl 154.435,86 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2018-09-01 iki 2020-01-31. Papildant šį prašymą 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėja pateikė papildomus dokumentus. 2019 m. gegužės 9 d. VMI parengė išvadą Nr. (23.31-08)-326-1910 (toliau - Išvada), kurios pagrindu 2019 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-4427 atsisakyti išdėstyti likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Atsisakymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą VMI motyvavo tuo, kad: išnagrinėjus ir įvertinus bendrovės pateiktus dokumentus bei surinktą informaciją galima teigti, kad Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, jai trūksta apyvartinių lėšų, Bendrovė negali laiku susimokėti trumpalaikių įsipareigojimų, jos finansinės veiklos rizika didelė, taip pat didelė bankroto grėsmė, nesiimta sprendimų dėl bendrovės finansinės būklės atstatymo (dėl nuosavo kapitalo), kaip numatyta ABĮ 38 str. Vien ta aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Pareiškėja nesutinka su VMI sprendime nurodytais motyvais, ji mano, jog VMI priimtas sprendimas atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Pareiškėja nurodė, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas bendrovei reikalingas, kadangi dėl vykdomos veiklos pobūdžio bendrovės finansinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera. Pareiškėja užsiima nekilnojamojo turto vystymo verslu, t.y. stato, įrengia bei parduoda nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje. Veiklos specifika lemia, kad nekilnojamojo turto planavimo bei statymo metu įmonė negauna pajamų, tačiau turi labai dideles išlaidas. Pajamos gaunamos jau pastačius ir pardavus įrengtą nekilnojamąjį turtą. Tad tuo laikotarpiu, kuomet įmonė negauna pajamų ir tuo pačiu turi dideles išlaidas, įmonėje susidaro sudėtinga finansinė situacija, dėl ko gali atsirasti ir mokestinių prievolių vėlavimai, tačiau bet kokie mokestiniai (ir ne tik) įsiskolinimai yra iškart padengiami, kai tik įmonė gauna pajamas iš parduoto nekilnojamojo turto. Pareiškėja nurodo, kad jos finansinė padėtis šiai dienai yra daug geresnė, nei nurodoma skundžiamame VMI sprendime ir tai paneigia sprendimo teiginius, kad bendrovė susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Iš naujausių bendrovės finansinių duomenų galima konstatuoti, kad nors 2019 metais bendrovės ilgalaikis turtas bei trumpalaikis turtas ir sumažėjo (buvo parduotas pastatytas nekilnojamasis turtas), tačiau palyginus 2018 ir 2019 finansinius metus, matyti, kad 2019 metais įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat sumažėjo (nuo 1.659.277 Eur iki 1.524.736 Eur). Taip pat įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo (nuo 992.417 Eur iki 978.686 Eur), o taip pat ir trumpalaikiai įsipareigojimai, nors ir buvo naujai pradėti vykdyti statybos projektai. (nuo 666.860 Eur iki 546.050 Eur). Bendrovės finansinė padėtis gerėja, kas yra logiška įvertinus faktus, kad būtent šiuo metu yra parduodamas pastatytas nekilnojamasis turtas, kurio statymo metu ir susidarė finansiniai sunkumai, pardavus dar kelis nekilnojamojo turto objektus bendrovės finansinė padėtis pagerės tiek, kad bus iš karto sumokėta visa susidariusi mokestinė nepriemoka. Pareiškėja nuolat vykdo savo mokestines prievoles ir moka mokesčius valstybei. Visi finansiniai rodikliai patvirtina, kad įmonė yra valdoma tinkamai, jos finansinė padėtis gerėja, o laikini finansiniai sunkumai yra nulemti ne įmonės valdymo būdo, tačiau įmonės veiklos specifikos – kol yra statomas nekilnojamasis turtas , padidėja įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai ir sumažėja gautinos sumos. Įgyvendinus projektą ir pardavus nekilnojamąjį turtą visi įsipareigojimai būna padengiami. Bendrovė negali stabdyti einamųjų mokėjimų savo pagrindinių žaliavų tiekėjams dėl visos mokestinės nepriemokos sumokėjimo, nes tokiu atveju pagrindinė bendrovės veikla (nekilnojamojo turto statyba) negalėtų būti toliau vystoma, tokiu atveju negalėtų būti užtikrinami jokie tolimesni mokėjimai, pajamos ar tolimesnė mokestinė nauda valstybei. Akivaizdu, jog atsisakymas išdėstyti mokestinę nepriemoką šiuo atveju teiktų mažiausiai naudos. Nurodo, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymas suteiktų pareiškėjai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti šią mokestinę nepriemoką dalimis, priešingu atveju, įpareigojimas sumokėti visą mokestinę nepriemoką iš karto savaime lemtų jos finansinės būklės kritinį pablogėjimą, tikėtiną verslo žlugimą. Pareiškėjos nuomone, vienkartiniam skolos sumokėjimui neturėtų būti teikiama pirmenybė visos įmonės veiklos atžvilgiu, ypač turint omenyje, kad savo įsipareigojimus bendrovė stengiasi vykdyti (nuolat atliekami bent daliniai mokesčių mokėjimai, įvykdyta mokestinės paskolos sutartis), nesielgia piktybiškai, jos finansinė būklė vis gėrėja, yra pajėgi išlaikyti savo veiklos pajėgumus, padidinti pajamingumą ir taip, išsprendus laikinus finansinius sunkumus, dalimis sumokėti priskaičiuotą mokestinę nepriemoką.
Pareiškėja ir Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-03-16 jau buvo sudariusi Mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmonės turėta mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta. Šią sutartį pareiškėja vykdė ir yra padengusi visą šia sutartimi išdėstytą mokestinę nepriemoką. Skundžiamame sprendime VMI yra nurodžiusi, jog: „Vien ta aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.“ Šiuo klausimu teismų praktikoje yra išaiškinta, jog išvada, kad vien tik konstatavimas aplinkybės, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pareiškėja nurodo, kad jos finansiniai rodikliai yra gerėjantys, galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu, pateikdama prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ji grindė gerėjančiais veiklos rezultatais. Pareiškėja nurodo, kad įmonė artimiausiu metu turės dideles pajamas – sudarytos net kelios preliminarios sutartys dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pagal kurias artimiausiu metu bus atlikti mokėjimai. 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašyta Preliminari pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Wellness apartments“ ir M. L.. Šia sutartimi M. L. įsipareigojo įsigyti iš Bendrovės nekilnojamąjį turtą už 325.000,00 Eur. Papildomu 2018 m. gegužės 12 d. susitarimu prie preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nurodyta, jog M. L. įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 12 d. sumokėti 100.000,00 Eur, o likusi 92.000,00 Eur suma bus mokama per 4 metus 48 periodinėmis įmokomis. Susitarimas yra vykdomas ir sumokėta 126.000,00 Eur. Galutinis skolos likutis pagal šią sutartį yra 199.000,00 Eur. 2019 m. sausio 30 d. tarp Bendrovės ir UAB „Billton Property“ buvo pasirašytas susitarimas pakeisti sutartį (toliau – sutarties pakeitimas). Šiuo sutarties pakeitimu UAB „Billton Property“ įsipareigojo įsigyti iš Bendrovės nekilnojamąjį turtą už 452.264,47 Eur dydžio sumą. Sutarties pakeitime numatyta, kad 223.772,29 Eur suma sumokama iki 2019 m. vasario 8 d., o likusi 50.000,00 Eur suma sumokama ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 1 d. Sutarties pakeitimas abiejų šalių yra vykdomas - susitarimo sąlyga sumokėti 223.772,29 Eur dydžio sumą iki 2018 m. vasario 8 d. jau yra įgyvendinta ir galutinis skolos likutis yra 50.000,00 Eur. 2019 m. kovo 21 d. pasirašyta Preliminari pirkimo – pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir J. K. Šia sutartimi J. K. įsipareigojo įsigyti iš Bendrovės nekilnojamąjį turtą už 300.000,00 Eur dydžio sumą. Sutartyje numatyta, kad 30.000,00 Eur dydžio avansą Pirkėja sumokės šios sutarties pasirašymo dieną (apmokėjimas jau gautas), o pasirašius avansinę sutartį (iki 2019-04-30) pirkėja papildomai sumokės dar 100.000,00 Eur (ši suma taip pat jau yra sumokėta). Likusi suma sumokama pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sumą. Taigi, galutinis skolos likutis yra 170.000,00 Eur.
2019 m. balandžio 5 d. pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Pantera LiT“. Pagal šią sutartį UAB „Pantera LiT“ įsipareigoja įsigyti iš Bendrovės nekilnojamąjį turtą už 332.565,00 Eur dydžio sumą. Visą šią sumą numatoma sumokėti ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. Pažymėtina, jog jau yra sumokėta 235.000,00 Eur, galutinis skolos likutis yra 97.565,00 Eur. Bendra sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių suma yra 1.456.565,00 Eur, o bendras visų sutarčių skolos likutis yra 516.565,00 Eur. Tokias garantuotas pajamas bendrovė gaus jau artimiausiu metu. Iš šių pajamų bankui pagal sudarytą paskolos sutartį bus sumokėta 366.595,90 Eur. Taigi, likusią pelno dalį sudarys 149.969,10 Eur, iš kurių bendrovė ketina padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Šie duomenys paneigia visus VMI sprendime išdėstytus teiginius, kad pareiškėjos finansinė padėtis bloga tiek, kad jai gresia bankrotas. Priešingai, nurodyti duomenys patvirtina jos teiginius, kad susidarę finansiniai sunkumai yra tik laikini ir priklauso būtent nuo įmonės veiklos specifikos. Nurodo, kad pareiškėjos turimas ilgalaikis turtas yra 1.719.872,10 Eur vertės. Ši suma yra daug didesnė, nei nurodoma įmonės balanse ir būtent tokia suma atitinka tikrąją situaciją. Taigi, net ir šiai dienai, vis dar negavus apmokėjimų pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, reali įmonės finansinė padėtis yra daug geresnė, nei nurodoma įmonės finansiniuose dokumentuose. Pareiškėja nurodo, kad yra visi pagrindai mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymui, todėl VMI priimtas sprendimas atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, laikytinas nepagrįstu, todėl turi būti panaikintas, o VMI įpareigota pareiškėjos prašymą svarstyti iš naujo.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI prie LR finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašydama atmesti, kaip nepagrįstą. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1K-216 redakcija, toliau - Taisyklės). Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, „mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis“. Iš šios teisės normos seka, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pateiktus dokumentus buvo konstatuota, kad pagal pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus 2019 m. vasario 28 dienai, Bendrovės kreditorinis įsiskolinimas sudarė 1.581.459,14 Eur (iš jų 1.318.087,86 Eur dar nesuėjęs apmokėjimo terminas), 2019 m. vasario 28 d. pirkėjų įsiskolinimas sudarė 170.325,19 Eur (iš jų 29.061,18 Eur dar nesuėjęs apmokėjimo terminas), t. y. kreditorinis įsiskolinimas devynis kartus viršija Bendrovės debitorinį įsiskolinimą. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais . Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Bendrovė dirba nuostolingai. Pagal Bendrovės pateiktą preliminarią Pelno (nuostolio) ataskaitą 2018 m. patyrė 51.041 Eur nuostolį, 2019 m. I ketvirtį patyrė 71.003 Eur nuostolį, pardavimų 2019 m. I ketvirtį nebuvo (pardavimo pajamos ataskaitos duomenimis sudarė -38.624 Eur). Bendrovės nuosavas kapitalas preliminaraus 2019 m. kovo 31 d. balanso duomenimis yra neigiamas (nuosavas kapitalas buvo neigiamas 2017 m. ir 2018 m.). Bendrovės vadovas nesiėmė sprendimų dėl Bendrovės finansinės būklės atstatymo, nors tokiu atveju ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta pareiga atkurti Bendrovės nuosavą kapitalą arba inicijuoti Bendrovės likvidavimo procedūrą. Išanalizavus Bendrovės pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad Bendrovėje atsiskaitymai vyksta per Bendrovės sąskaitas, kadangi Bendrovė kasos knygos neveda. Bendrovės bankų sąskaitose pinigų likutis 2019 m. vasario 1 d. buvo 960,71 Eur, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. pajamos bankų sąskaitose sudarė 308.951,07 Eur, išlaidos sudarė 301.908,61 Eur, pinigų likutis 2019 m. kovo 31 d. buvo 8.003,17 Eur. Bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.: VMI prie FM nurodymu buvo nurašyta 2.598,56 Eur nuo Bendrovės banko sąskaitos, 14.811,00 Eur įskaityta iš turimos permokos, už Bendrovę iš savo sąskaitų 263,00 Eur sumokėjo Bendrovės vadovas ir akcininkas R. D., viso 17.672,56 Eur, kas sudaro 5,9 proc. nuo visų Bendrovės išlaidų.
Pareiškėjos pateikiamos sutartys (2017 m. lapkričio 14 d. preliminari pirkimo – pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir M. L., 2019 m. sausio 30 d. sutartis tarp Bendrovės ir UAB „Bilton Property“, 2019 m. kovo 21 d. preliminari pirkimo – pardavimo sutartis tarp Bendrovės ir J. K.) buvo nagrinėjamos ir priimant skundžiamą Sprendimą.
Vertinant Bendrovės pateiktas sutartis buvo nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d. UAB „Bilton Property“ pervedus 223.772,29 Eur į Bendrovės sąskaitą, didžioji dalis (200.000,00 Eur 2019 m. vasario 15 d. buvo pervesta į vadovo R. D. sąskaitą). Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (pažeidimas nustatytas ir VMI prie FM atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą pagal 2019-03-13 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.1FR1043-1198). Bendrovės pateikti dokumentai pagrindžiantys realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką pagal pateiktą grafiką kelia abejones, nes pagal pateiktas sutartis UAB „Bilton Property“ didžioji dalis apmokėtos sumos buvo pervesta į Bendrovės vadovo sąskaitą, J. K. pervesta suma padengti kreditą ir į vadovo sąskaitą, M. L. turi įmokas mokėti kas mėnesį po 2.139,00 Eur.Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. balandžio 5 d. pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Pantera LiT“. Pagal šią sutartį UAB „Pantera LiT“ įsipareigoja įsigyti iš Bendrovės nekilnojamąjį turtą už 332.565,00 Eur dydžio sumą. Visą šią sumą numatoma sumokėti ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 31 d. Pažymima, jog jau yra sumokėta 235.000,00 Eur, taigi galutinis skolos likutis yra 97.565,00 Eur. Minėta sutartis nebuvo pateikta VMI prie FM, teikiant prašymą išdėstyti 154.435,86 Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2020 m. sausio 31 d. Remiantis LR ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą. VMI prie FM pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl naikinti VMI prie FM viršininko 2019 m. gegužės 9 d. Sprendimo Nr. (23.24-08)-327-4427 nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismas Konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2019-05-09 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo .
Byloje nustatyta, kad 2019-04-04 pareiškėja atsakovei pateikė prašymą išdėstyti 164.239.16Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2020-01-31. Atsakovė 2019-04-09 raštu Nr.(23.1-08) RNA-8922 pranešė pareiškėjai apie reikalavimus prašymui atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. 2019-04-12 pareiškėja pateikė atsakovei papildomus dokumentus. Atsakovė nagrinėjo prašymą dėl likusios 154.435,86Eur PVM mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Mokestinė nepriemoka , kurią prašė išdėstyti pareiškėja, susidarė pagal pareiškėjos pateiktą PVM deklaraciją FR0600 už 2018m. rugsėjo mėn. Prieš priimant Sprendimą atsakovė įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus: debitorių, kreditorių sąrašus, banko sąskaitų išrašus, avansines apyskaitas, 2019m. I ketvirčio preliminarius finansinės veiklos rezultatus bei kitus dokumentus. Atsakovė, įvertindama pateiktus dokumentus, nustatė, kad pagal pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus 2019-02-28d. pareiškėjos kreditorinis įsiskolinimas sudarė 1.581.459,14Eur (iš jų 1.318.087,86 Eur dar nesuėjęs apmokėjimo terminas), 2019-02-28 pirkėjų įsiskolinimas sudarė 170.325,19Eur ( iš jų 29.061,18Eur dar nesuėjęs apmokėjimo terminas), t.y. kreditorinis įsiskolinimas ženkliai viršija pareiškėjos debitorinį įsiskolinimą. Atsakovė konstatavo, kad Bendrovė dirba nuostolingai. Pagal jos pateiktą preliminarią Pelno (nuostolio) ataskaitą 2018m. ji patyrė 51.041Eur nuotolį, 2019m. I ketvirtį patyrė 71.003Eur nuostolį, pardavimų 2019m. I ketvirtį nebuvo. Bendrovės nuosavas kapitalas preliminaraus 2019m. kovo 31d. balanso duomenimis yra neigiamas(pareiškėjos nuosavas kapitalas buvo neigiamas 2017m. ir 2018m.). Pareiškėja kasos knygos neveda, atsiskaitymai vyksta per Bendrovės sąskaitas. Pareiškėjos bankų sąskaitose pinigų likutis 2019-02-01 sudarė 960,71Eur, laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 pajamos bankų sąskaitose sudarė 308.951,07 Eur, išlaidos – 301.908,61Eur, pinigų likutis – 8003,17Eur (2019-03-31d.). Pareiškėjai nuo 2019-02-01 iki 2019-03-31 buvo nurašyta VMI prie FM nurodymu 2.598,56Eur nuo banko sąskaitos; 14.811Eur įskaityta iš turimos permokos; už pareiškėją 263Eur iš savo sąskaitų sumokėjo vadovas ir akcininkas R. D. , viso 17.672,56Eur ( 5,9proc. nuo visų pareiškėjo išlaidų). Priimant ginčijamą Sprendimą , atsakovė nagrinėjo pareiškėjos pateiktas sutartis : 2017-11-14 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį tarp pareiškėjo ir M. L.; 2019-01-30 sutartį tarp pareiškėjo ir UAB „Bilton Property“, 2019-03-21 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį tarp pareiškėjos ir J. K.. Atsakovė vertino pateiktas sutartis ir nustatė, kad 2019-02-06 UAB „Bilton property“ pervedus 223.772,29Eur į pareiškėjos sąskaitą, net 200.000 Eur 2019-02-15 buvo pervesta į vadovo R. D. sąskaitą, taip pažeidžiant LR CK6.930/ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumą. Šį pažeidimą atsakovė nustatė, atlikus pareiškėjos operatyvų patikrinimą pagal 2019-03-13 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr.1FR1043-1198. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. K. pervesta suma buvo padengti kreditui ir į vadovo sąskaitą, M. L. turi mokėti kasmėnesines įmokas po 2.139Eur. Kadangi pareiškėja nepateikė atsakovei 2019-04-05 pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Pantera Lit“, pagal kurią UAB „Pantera LiT“ įsipareigoja įsigyti iš pareiškėjos nekilnojamąjį turtą už 332.6565Eur dydžio sumą (visą sumą sumokant iki 2019-10-31), jau sumokėta 235000Eur, skolos likutis – 97.565Eur, ši sutartis atsakovės nebuvo vertinama, priimant ginčijamą Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.
LR Mokesčių administravimo įstatymo 88str. ir Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos LR finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr.268 „Dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (2015-06-23 įsakymo Nr.1K-216 red.) reglamentuoja mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą. Sutinkamai su MAĮ 88str.2d. , sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas, nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus , tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau - per mokesčių administratoriaus nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdama į VMI prie FM 2019-05-09 Išvadą dėl UAB „Wellness apartments“ prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė 2019-05-09 priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą Nr.(23.24-08)327-4427, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos - 154.435,86Eur - sumokėjimo . Atsakovei - mokesčių administratorei – yra suteikta diskrecija dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo . Pareiškėja pateikė teismui papildomus įrodymus: 2019-08-29 buhalterines pažymas,, vykdomo projekto fotonuotraukas, kreditorių sąrašą, 2019-07-30 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir kt., taip pagrįsdama savo 2019-09-02 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nedelsiant sumokėjus visą susidariusią mokestinę nepriemoką pareiškėjos finansinė būklė taptų kritine, o įmonei išdėsčius mokestinę nepriemoką ji turėtų realią galimybę atsiskaityti su VMI ir visais kitais kreditoriais. Šie įrodymai pateikti tik bylą nagrinėjant teisme, atsakovė gi, priimdama ginčijamą Sprendimą vertino įmonės finansinę būklę ir galimybes atsiskaityti iki 2019m. gegužės mėn, o ABTĮ 3str. numatyta, kad administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi MAĮ 88str.2d., 3d. nuostatomis, Taisyklių 18-22p.p., nepažeidė gero administravimo principų. Sprendimas atitinka VAĮ 8str. nuostatas, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pareiškėjos nurodytais ir kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, nepanaikinus ginčijamo Sprendimo, atmestinas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88str.1p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
Nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Wellness apartments“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.