Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-128/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-21
Bylos Nr.
1S-128/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
J. S.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S–128/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 30 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą – S. G. priklausantį turtą – 131 000 litų vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal tarpusavio susitarimą žadėdamas S. G. padėti sutvarkyti šio buto paveldėjimo dokumentus bei jį parduoti, ir tokiu būdu įgijęs pastarosios pasitikėjimą, suklaidino S. G. bei jos interesus atstovaujančią seserį L. T. dėl esminių šio buto pirkimo –pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, t.y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. VS-322 pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą ir žinodamas, kad dėl blogo lietuvių kalbos mokėjimo pasirašomų dokumentų turinys L. T. nėra aiškiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio buto bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo bei pažymą apie V. Z. mirtį bei disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl minėto buto pirkimo - pardavimo sutarties esminių aplinkybių, t.y. įtikinę L. T., jog S. P. priklausanti 1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G., 2009-07-03 Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notariniame biure, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikė pasirašyti L. T., atstovaujančiai S. G., buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtinę joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad L. T., atstovaudama S. G. bei J. S., atstovaudamas S. P., parduoda, o V. K. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 90 000 Lt, kuriuos neva V. K. L. T. bei J. S. atitinkamai – 67 500 litų ir 22 500 litų sumokėjo iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiais savo veiksmais J. S., apgaule užvaldė svetimą turtą, nukentėjusiajai S. G. padarydamas 131 000 litų turtinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK182 str. 2 d.

Be to, J. S. kaltinamas suklastojęs bei panaudojęs suklastotą dokumentą, dėl ko padarė didelės žalos, o būtent:

J. S., veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti, 2009 m. liepos 3 d. atvyko į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur notarui melagingai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis: neva V. K. perka, o S. G., atstovaujama L. T., bei S. P., atstovaujama J. S., parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už kurį neva V. K. iki sutarties pasirašymo sumokėjo L. T., atstovaujančiai S. G., 67 500 Lt, o J. S., atstovaujančiam S. P., 22 500 Lt, ir taip suklaidinę notarą dėl tariamo sandorio – neatitinkančio L. T., atstovavusios S. G., valios, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-07-03 pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria S. G., atstovaujama L. T., parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią 3/4 dalį ir pardavėja S. P., atstovaujama J. S., parduoda jai nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį, o pirkėjas – V. K. asmeninės nuosavybės teise perka butą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), už 90 000 Lt, iš kurių – 22 500 Lt J. S., atstovaujantis pardavėjai S. P., gavo iš pirkėjo – V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. P. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos bei 67 500 Lt L. T., atstovaujanti pardavėjai S. G., gavo iš pirkėjo V. K. prieš pasirašant šią sutartį ir patvirtina, kad S. G. neturi jokių pretenzijų V. K. dėl minėtos sumos, po ko, šią sutartį pasirašius visoms šalims bei 2009-07-03 9.20 vai. notarei A. P. ją patvirtinus ir suteikus notarinio registro numerį (duomenys neskelbtini), V. K. tą pačią dieną sutartį panaudojo pateikdamas Valstybės įmonės registrų centrui, Vilniuje, V. Kudirkos g. 18, tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į butą esantį, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, J. S., veikdamas bendrininkų grupe su V. K., suklastojęs minėto buto 2009-07-03 pirkimo-pardavimo sutartį, užvaldė S. G. priklausantį 131 00 Lt vertės butą, tuo padarydami didelės žalos.

Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Be to, J. S., kaltinamas, jog organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimą, kurį laikė ir realizavo, o būtent:

Jis 2009 m. balandžio 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą – L. T. priklausantį turtą – pinigines lėšas 100 000 litų sumoje, suklaidinęs ją dėl vekselio paskirties ir teisimų pasekmių t.y. nurodęs, kad surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru, pateikė pastarajai tuščią paprastojo vekselio blanką bei L. J. užpildytą paprastąjį vekselį kaip pavyzdį, nurodydamas atitinkamai įrašyti jo diktuojamus, tačiau L. T. tikrosios valios neatitinkančius duomenis, t.y. ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas“ įrašyti – 100 000 lt sumą, ties tekstu „išrašymo data“ – įrašyti 2009-04-02, ties tekstu „mokėjimo terminas“ įrašyti 2009-05-02, ties tekstu „pinigų gavėjas“ įrašyti J. S., a/k (duomenys neskelbtini) ties tekstu „neprotestuotinas“ įrašyti „neprotestuotinas“ bei ties tekstu „mokėjimo vieta“ įrašyti – Vilnius, (duomenys neskelbtini), kurį L. T. pasirašius, paėmė iš jos ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d., t.y. vekselio apmokėjimui nustatytos dienos, kurį nurodytą dieną realizavo pateikdamas apmokėjimui Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), notarei V. Š. vykdomajam raštui gauti.

Šiais veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 213 str. 2 d.

2009-09-24 Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl svetimo didelės vertės turto įgijimo apgaule pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. S. ir V. K. 2009-07-03 apgaulės įtakoje pasirašyto sandorio metu, įgijo S. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo padarydami nukentėjusiajai 131 000 Lt žalą.

2009 m. rugsėjo 28 d. J. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. To paties teismo 2009 m. lapkričio 20 d. ir 2010 m. sausio 29 d. nutartimis J. S. kardomosios priemonės suėmimo terminai buvo pratęsti dviems mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi J. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas dar dviems mėnesiams, o 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam J. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 30 d.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis J. S. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamasis J. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad jis laikomas suimtas jau daugiau kaip 9 mėnesius, be to, teigia nepadaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų.

Be to, J. S. nurodo, jog palaiko glaudžius santykius su tėvais, broliu ir seserimi bei jų šeimomis, turi du mažamečius vaikus (4 ir 14 metų) ir senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba, taip pat palaiko glaudžius santykius su sugyventine A. N., turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Būdamas laisvėje bėgti (slėptis) nuo teismo neketina.

Taip pat kaltinamasis skunde nurodo, kad ankščiau buvo teistas. Nors kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nebėgo (nesislėpė).

Skunde taip pat minimas laikraščio rusų kalba „Obzor“ straipsnis, kuriame, kaltinamojo teigimu, buvo aprašytas atvejis, kuomet teismas netaikė įtariamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Teismo posėdyje kaltinamojo J. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam J. S. buvo pratęstas suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis J. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte, t. y. nukentėjusiosios S. G. parodymai, liudytojos L. T. parodymai, liudytojos S. P. parodymai, kitų liudytojų parodymai, bei kita bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Pritartina Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t.y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas J. S., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam J. S. suėmimo terminą, Vilniaus apygardos teismas nurodė LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teismas privalo atsižvelgti į visas LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. „Kitų aplinkybių sąvokai“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė gali būti pakankamu pagrindu skirti ar pratęsti suėmimą, jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Vilniaus apygardos teismas, pažymėdamas, kad LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas nėra išnykęs, teisingai įvertino LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. yra išsituokęs, nedirbantis, ankščiau teistas 6 kartus. Šio pagrindo nešalina kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės jog palaiko glaudžius santykius su tėvais, broliu ir seserimi bei jų šeimomis, turi du mažamečius vaikus (4 ir 14 metų) ir senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba, taip pat palaiko glaudžius santykius su sugyventine A. N., turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje jos negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Be to, J. S. kaltinamas vieno apysunkio ir dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė todėl yra realus pagrindas manyti, jog jis, siekdamas išvengti ilgalaikio laisvės atėmimo, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, tuomet kai kaltinamasis ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų LR BPK 122 str. 4 d. padarymu, bet ir yra pagrindas manyti , kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. ankščiau teistas net 6 kartus. Be to kaltinamasis yra nedirbantis, ankstesnių nusikaltimų ir nusikaltimų, kurių padarymu J. S. kaltinamas šioje byloje, pobūdis rodo jog kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos turi versliškumo pobūdį, nes tokiu būdu siekiama gauti lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės rodo, kad J. S. yra linkęs nusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus.

Kaltinamasis J. S. skunde teigia nepadaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

n utaria:

kaltinamojo J. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas