- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- II-127-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00054-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2025 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-8911-20252, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24260713334, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 5 d. nutarimu A. L. (toliau – ir Pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. sausio 16 d. vairavo automobilį „Opel Grandland X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pasienio tikrinimo metu negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjo A. L. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėjas A. L. skundu prašo nutraukti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
1.1 Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2025 m. sausio 16 d. jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Padvaronių pasienio užkardą 2025 m. sausio 31 d. 14:00 val., tačiau į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvykti negalėjo, kadangi tuo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 27 d. iki 2025 m. kovo 10 d. buvo komandiruotas į Kirgizijos Respubliką.
1.2 Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tik išvykus į komandiruotę, Pareiškėjui teko grįžti namo, kadangi jo žmona laukėsi ir nuo 2025 m. vasario 4 d. buvo paguldyta į ligoninę. Be kita ko, tuo metu Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo išvykti iš namų, kadangi prižiūrėjo du vaikus, o 2025 m. vasario 6 d. A. L. žmona pagimdė trečią vaiką. Žmonai iš ligoninės grįžo namo, Pareiškėjas vėl skubiai išvyko į komandiruotę.
1.3 Pareiškėjas pažymėjo, kad 2025 m. vasario 4 d. jis išsiuntė pranešimą, kad negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, kuris vyks Padvaronių pasienio užkardoje ir prašė nagrinėjimą atidėti iki 2025 m. kovo 10 d., kai jis jau bus grįžęs iš komandiruotės, šiame pranešime pareiškėjas pateikė ir savo vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, tačiau Institucijos atsakymas ir galimybė pateikti paaiškinimus, gauti nebuvo.
1.4 Taigi, pareiškėjas prašo atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes, į tai jog išvykimo į komandiruotę be to, kad žmonai tuo metu reikėjo pagalbos, jis atidėti negalėjo. Būtent šios priežastys lėmė, kad jis dėl patirto streso ir didelio susijaudinimo, negalėjo atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnai, nagrinėdama bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nesuteikė Pareiškėjui galimybės duoti paaiškinimus, o surinktų įrodymų neabejotinai pakanka įrodyti jo kaltę įvykdytame administraciniame nusižengime.
1.5 Institucija savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad atliekant pasienio tikrinimą, nustatyta, kad Pareiškėjas vairavo transporto priemonę, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, t. y. negalėjo jo pateikti, nes kaip pats teigė paaiškinime, vairuotojo pažymėjimą paliko kitame automobilyje arba pametė. Kadangi A. L. vairavo transporto priemonę, neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ANK 424 str. 3 d.
1.6 Institucija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d.). Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 9 d.). A. L. atveju, jo vairuotojo pažymėjimas, kurio kopija pateikta byloje, išduotas Baltarusijos Respublikoje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybės narė ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis ir pareigūnai neturėjo galimybės užsienio valstybės piliečio vairuotojo pažymėjimo patikrinti duomenų bazėse ar jis turi įgijęs teisę vairuoti.
1.7 Institucija atkreipė dėmesį, kad pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą, Pareiškėjui buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data: 2025 m. vasario 5 d., tačiau A. L. paklausė, ar galėtų atvykti į bylos nagrinėjimą anksčiau, t. y. 2025 m. sausio 31 d., tuomet buvo nuspręsta paankstinti bylos nagrinėjimą Pareiškėjui patogiu laiku bei įteiktas šaukimas atvykti į bylos nagrinėjimą 2025 m. sausio 31 d., tačiau jis į bylos nagrinėjimą 2025 m. sausio 31 d. neatvyko.
1.8 Institucija nesutinka ir su Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad A. L. nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, kadangi Pareiškėjo paaiškinimas buvo gautas pažeidimo padarymo metu. Jau sekančią dieną, t. y. 2025 m. sausio 17 d. minėtas asmuo atvyko vėl į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko, Institucijos manymu, jis turėjo galimybę pateikti pareigūnams vairuotojo pažymėjimą ir iki bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė. 2025 m. sausio 31 d. A. L. į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl 2025 m. vasario 5 d. rašytinio proceso tvarka buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Nurodė, kad galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau neturėjo galimybės to įrodyti, kadangi dokumentuose, kuriuos gavo iš pasieniečių, nebuvo nurodyta jokių kontaktų, kuriais būtų galima susisiekti ar pateikti informaciją. Vėliau jis rado el.pašto adresą, tačiau nebuvo tikras, ar paštas tinkamas. Vis dėlto laišką su pažymėjimo nuotraukomis išsiuntė minėtu el.paštu. Laišką išsiuntė vasario 4 d. Pasienio pareigūnus jis informavo, kad dokumento nuotraukas parodyti jis gali, tačiau pareigūnai nurodė, kad tai nėra pakankamas įrodymas. Tuomet jis paprašė, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas. Protokolas jam buvo surašytas 2025 m. sausio 16 d., tą pačią dieną pateikė paaiškinimą. Po sausio 16 d. įrodymų neišsiuntė, nes buvo gavęs šaukimą atvykti 2025 m. sausio 31 d., tačiau dėl žmonos gimdymo neturėjo galimybės tuo pasirūpinti. Pažeidimo metu nežinojo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo su savimi, nes įprastai jį visuomet nešiojasi. 2025 m. sausio 15 d. buvo Lietuvoje ir važiavo automobiliu, tuo metu pažymėjimą turėjo. Turbūt jis iškrito, nes vėliau jį rado kitoje transporto priemonėje. Paaiškinime taip ir nurodė, kad sausio 15 d. turėjo teises, tačiau, matyt, jas buvo pametęs. 2025 m. sausio 15 d. pasienyje jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo tikrintas, pareigūnai ne visuomet tikrina dokumentą. Tuomet pateikė visus kitus reikiamus dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo niekas neprašė. Lietuvoje jis buvo nuo sausio 16 d. iki sausio 17 d. 2025 m. sausio 17 d. dar nežinojo, kad vyks į komandiruotę, o šaukimą turėjo 2025 m. sausio 31 d. Kai jam buvo įteiktas šaukimas, pareigūnai paklausė, ar iki sausio 31 d. spės pateikti vairuotojo pažymėjimą. Atsakė, kad jei pažymėjimas yra kitoje mašinoje, pateiks, tačiau jeigu jis pamestas, tuomet reikės išsiimti naują. Pareigūnai atsakė, kad sausio 31 d. jis turi atvykti ir pateikti pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimą šiuo metu turi su savimi, jis išduotas 2019 metais. Savo laiške nurodė prašymą suteikti jam galimybę atvykti ir asmeniškai pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas nuotolinio posėdžio posėdžio metu į ekraną parodė savo vairuotojo pažymėjimą.
3. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su Pareiškėjo skundu nesutinka, nes Institucijos manymu, Pareiškėjas įvykdė pažeidimą vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti. Pasienio patikros metu jis nepateikė pareigūnams reikiamo dokumento, dėl ko neatvyko į bylos nagrinėjimą ir apie tai nepranešė iš anksto. Kadangi Institucija neturi galimybės per duomenų bazes patikrinti, ar užsienio pilietis turi teisę vairuoti, atsižvelgus į visus įrodymus byloje, asmens atžvilgiu priimtas nutarimas ir paskirta minimali bauda. Pareigūnams surašinėjant administracinio nusižengimo protokolą, iš pradžių bylos nagrinėjimo data buvo įrašyta 2025 m. vasario 5 d. Tačiau pareiškėjas pasakė, kad ši data jam netinka, todėl galiausiai buvo išrašytas šaukimas atvykti 2025 m. sausio 31 d. Kadangi asmuo 2025 m. sausio 31 d. į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nagrinėta 2025 m. vasario 5 d. Kopija buvo atsiųsta išvakarėse, t. y. vasario 4 dieną. Vairuotojo pažymėjimas nebuvo pateiktas laiku, o jis turi būti pateiktas fiziškai – originalas, o ne kopijos ar nuotraukos. Pareiškėjo laiškas buvo pastebėtas jau po nutarimo priėmimo. Pažeidimo padarymo metu asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, o įsitikinti, ar jis apskritai turi galiojantį pažymėjimą, pareigūnai galimybės neturėjo, kadangi jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
5. Nagrinėjamuoju atveju A. L. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutinka, kadangi jo manymu, nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, nes kaip nurodo vairuotojo pažymėjimą turi. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei apginti savo poziciją, įrodant, kad jis vis dėlto turi vairuotojo pažymėjimą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
A. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 16 d. vairavo automobilį „Opel Grandland X“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pasienio tikrinimo metu negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Už šį nusižengimą A. L. paskirta 300 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Kaip matyti iš priimto nutarimo, A. L. vairavo transporto priemonę ir pasienio tikrinimo metu negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Minėta šalis nėra priskiriama prie Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių. Pareiškėjas nusižengimo fiksavimo dieną vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo ir nepateikė. Todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad Pareiškėjas nors ir turėdamas Baltarusijos Respublikoje jam suteiktą teisę vairuoti, tačiau nusižengimo fiksavimo dieną neturėdamas su savimi tai patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo (kai pažymėjimas išduotas ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje), būdamas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju ir nepateikdamas jo patikrinimui, pažeidė ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Už nusižengimą A. L. paskirta 300 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. L. vairavo automobilį neturėdamas teisės to daryti. Vis dėlto nagrinėjamuoju atveju matyti, kad Pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemone turi, tačiau patikrinimo metu su savimi neturėjo minėtą teisę patvirtinančio dokumento – vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau patikrinimo metu negalėjo jo pateikti. Pažeidimo dieną vairuodamas transporto priemonę, jis buvo įsitikinęs, kad pažymėjimą turi su savimi, tačiau pareigūnams pareikalavus pateikti teisę vairuoti transporto priemonę įrodantį dokumentą, jis savo vairuotojo pažymėjimo nerado bei nurodė, kad galimai ji paliko kitoje transporto priemonėje. Pareigūnams surašius administracinio nusižengimo protokolą bei nurodžius bylos nagrinėjimo datą, pareiškėjas nurodė, kad paskirta data jam netinka, taigi būtent dėl šios priežasties administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo paankstintas. Vis dėlto, supratęs, kad į bylos nagrinėjimą atvykti negalės, jis savo paaiškinimus bei vairuotojo pažymėjimo kopiją (nuotrauką) Institucijai pateikė el.paštu, tačiau jokio atsakymo negavo.
10. Teismas pažymi, kad nors A. L. padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti patvirtinančio dokumento, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas stengėsi laiku pateikti dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą, kuris įrodytų, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Teismas taip pat atsižvelgia į A. L. asmenybę – asmuo teisę vairuoti lengvąsias transporto priemones turi nuo 2006 m., vadinasi jo, kaip vairuotojo, stažas siekia apie 19 metų. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog anksčiau nėra baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Nors praeityje administracine tvarka Pareiškėjas baustas yra, tačiau padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, o susiję su transporto priemonės eksploatavimu bei priežiūra. Papildomai pažymėtina, kad A. L. administracinį nusižengimą, tikėtina, padarė dėl neapdairumo, kadangi pačią teisę vairuoti transporto priemones Pareiškėjas turi, tačiau negalėjo pateikti tą teisę patvirtinančio dokumento. Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek patį A. L., tiek jo įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjo administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio Pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti – atėmimo. Teismas įvertinęs bylos medžiagą bei padaryto pažeidimo aplinkybes, konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. L. palikus galioti vieną iš nutarimu paskirtų administracinių nuobaudų – 300 Eur piniginę baudą.
11. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2025 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-8911-20252 keistinas, A. L. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. L. (A. L.) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2025 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-8911-20252 dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti A. L. (A. L.) pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.