Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gruodžio 31 d. R. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 17.15 val. nesilaikė paskelbtų karantino sąlygų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“, t. y., nesant būtinybei buvo išvykęs iš savivaldybės, kurioje yra registruotas ir gyvena, lankėsi kitoje savivaldybės teritorijoje, t. y., buvo išsinuomojęs kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją patalpą, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė pavojų išplisti ligai COVID-19, taip nesilaikydamas nutarimo 2.1.8.3 punkto reikalavimų, tuo padarė administracini nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, už tai jam paskirta 800 Eur bauda.

Teismui pateiktu skundu (b. l. 3-9) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. prašo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punktas nustatė asmenims draudimą (išskyrus numatytas išimtis) palikti savo gyvenamąją vietą, bet ne draudimą asmenims išvykti iš savivaldybės teritorijos, kurioje yra asmens gyvenamoji vieta. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėjas, nesant būtinybės buvo išvykęs iš savivaldybės, kurioje yra registruotas ir gyvena, bei lankėsi kitoje savivaldybėje. Sutinka, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija turėjo įrodyti, kad pareiškėjas nesant objektyvios būtinybės, paliko savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas nurodo, kad vyriausybės nutarime apskritai nėra jokios imperatyvios teisės normos, nustatančios draudimą asmenims judėti iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos savivaldybės teritoriją, t. y. nenustatyta jokių imperatyvių draudimų, kiek tai susiję su jų judėjimu tarp atskirų savivaldybių teritorijų. Vyriausybės nutarimo 2.1.7 punkte įtvirtinta teisės norma nustato, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra ribojimas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, tačiau aptariamoje teisės normoje jokia gyventojams privaloma jų elgesio taisyklė nėra išreikšta, o nustatyta įgaliotų institucijų pareigūnams teisė ir pareiga riboti asmenų patekimą iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos savivaldybės teritoriją, o ne draudimas gyventojams vykti iš savo gyvenamosios savivaldybės teritorijos į kitos savivaldybės teritoriją. Nesutinka su tuo, kad pažeidė Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punkte nustatytą draudimą palikti gyvenamąją vietą, kadangi administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija nepateikė jokių patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad jis neturėjo teisinio pagrindo palikti savo gyvenamosios vietos tais pagrindais, kurie nurodyti Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3 punkte. Asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga ir kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąją liga, taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys). Asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo veika nepagrįstai ir neteisėtai kvalifikuota kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Nesilaikydamas aukščiau nurodyto vyriausybės nutarimo reikalavimų, išvykdamas iš savivaldybės, kurioje registruotas ir gyvena, jis padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda 800 Eur, todėl prašo R. G. skundo netenkinti ir nutarimo nepanaikinti (b. l. 15).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Skunde R. G. nepateikė įrodymų dėl jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) rajoną pagrįstumo ar teisėtumo. Skunde neakcentuojami jokie su darbu susiję reikalai (duomenys neskelbtini) rajone. Atstovas nurodė, kad nusižengimo padarymo metu buvo apgyvendintos mažiausiai trys (duomenys neskelbtini), iš kurių vienoje (duomenys neskelbtini) gyveno R. G. su savo šeima, o kitoje (duomenys neskelbtini) buvo B., šeima. (duomenys neskelbtini) savininkas nenurodė, kuris asmuo skambino, vienas asmuo prašė dviejų (duomenys neskelbtini) (jo šeimai ir kolegai). Vyriausybės nutarime nurodyta, kad galima vykti tik į darbo vietą, o ne apsistoti gretimose savivaldybėse. R. G., atvykdamas į svetimą savivaldybę atsivežė visą šeimą, lyg poilsiauti. Vaizdo įraše moteris pasako, kad atvažiavo, kai postų nebuvo. Atstovas akcentuoja, kad ne postai apriboja žmonių judėjimą tarp savivaldybių, o vyriausybės nutarimas. Prašo skundo netenkinti.

Skundą padavęs asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta (b. l. 20). Jis pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 22).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas netenkinamas.

Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmenims kyla atsakomybė dėl Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimo, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties, todėl atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, kad buvo padaryta teisei priešinga veika, nepriklausomai nuo atsiradusių padarinių. Šis administracinis nusižengimas padaromas tyčia – tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Karantinas – specialus laikinas režimas suvaržantis žmonių judėjimą. Karantino metu taikomos administracinio bei sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės. Pagrindinis karantino tikslas – sumažinti socialinių kontaktų skaičių ir taip sustabdyti epidemijos plitimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtino karantino režimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punkte numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Šio nutarimo 2.1.8. punkte nurodyti karantino metu nustatyti draudimai. Pagal 2.1.8.3 punkto nuostatas draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų (2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 redakcija, galiojusi nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d. 15.38 val., fizinis asmuo bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikoma karantino sąlygų, pilna poilsiautojų, nuomojamos patalpos (administracinio nusižengimo b. l. 10-12). Po šio pranešimo į įvykio vietą – kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) - vyko (duomenys neskelbtini) rajono policijos pareigūnai.

Pareigūnų apsilankymas D. K. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ yra užfiksuotas „Body“ vaizdo kameromis, kurių įrašai buvo pateikti į bylą teismo posėdžio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. faktinių aplinkybių, kad vienoje iš D. K. priklausančių (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įsikūręs kartu su šeima, neginčijo, bei pripažino, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad R. G. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

R. G. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo bylą tyrusi institucija skundžiamame nutarime privalėjo (privalo) pateikti įtikinamus įrodymus, patvirtinančius tai, kad jis neturėjo teisės palikti savo gyvenamąją vietą (b. l. 3-9). Surašant administracinio nusižengimo protokolą R. G. paaiškino, kad su žmona yra bendras ūkis, šeima, ir komandiruotės tikslais gruodžio 28 d. atvyko kartu į (duomenys neskelbtini). Jas pasirinko, kaip saugiausią apgyvendinimo įstaigą (administracinio nusižengimo b. l. 2). R. G. paaiškinime ir skunde neginčijo, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau atvykimo į (duomenys neskelbtini) rajoną pagrindžiančių įrodymų (komandiruotės ar kitais tikslais) į bylą nepateikė. Institucija, paskyrusi nuobaudą, įrodė, kad galiojant draudimui R. G. paliko savo gyvenamąją vietą, buvo atvykęs į kitą savivaldybę. Objektyviai pagrįstų priežasčių, kad vykimas į (duomenys neskelbtini) rajoną iš savo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės yra būtinas, R. G. nenurodė ir nepagrindė. Šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo – draudimo palikti gyvenamąją vietą, asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojamo, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, o dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, tai sukuria realias galimybes tolesniam pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo – draudžiamo palikti gyvenamąją vietą, asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojamo, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai šiuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Aptartų aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. karantino metu, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d., buvo (duomenys neskelbtini) esančioje kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, ne savo deklaruotoje ir faktinėje gyvenamojoje vietoje, kurią paliko nesant neatidėliotinos būtinybės išvykti, tuo pažeidė 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 punkte 2.1.8.3 nustatytą draudimą karantino metu palikti savo gyvenamąją vietą, tokiu būdu sukėlė pavojų kitų žmonių sveikatai, šį nusižengimą R. G. padarė tyčia, todėl daroma išvada, kad R. G. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje – 2020 m. gruodžio 31 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. sausio 26 d. nutarimas – surašyti laikantis šiems procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų, juose aiškiai aprašyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. neteisėta veika, nurodytas teisės aktas, kurį jis pažeidė, jo veiką kvalifikuojantis administracinių nusižengimų kodekso straipsnis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. teisės pažeidimą padarė tyčia, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, nenustačius ir jo atsakomybę lengvinančių ar kitaip jo padėtį gerinančių aplinkybių, jam paskirta mažesnė nei vidutinio dydžio ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 26 d. nutarimas, priimtas R. G. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininko 2021 m. sausio 26 d. nutarimą, kuriuo R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda, palikti nepakeistą, R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.