Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams A. J., V. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kaišiadorių rajono 1-ojo notarų biuro notaras G. B., Jonavos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. J., 2017 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono 1-ajame notarų biure su V. V. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. V. pardavė nebaigtą statyti butą/patalpą-butą (baigtumas 96 procentai), (duomenys neskelbtini), 103/1789 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato-malkinės, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų-kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), už bendrą 8500 Eur kainą, kai šio turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 9769 Eur ( ieškovės atstovė pripažino ieškinyje padariusi klaidą ir turto rinkos vertę nurodžiusi 24869 Eur, teismo posėdyje sutiko su notaro G. B. pastaba dėl turto rinkos vertės – 9769 Eur). Šis sandoris pripažintinas negaliojančiu, nes pažeidžia kreditorės E. B. teises. Po šio sandorio sudarymo atsakovas A. J. ženkliai sumažino savo turto vertę, jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka pilnai atsiskaityti su ieškove E. B.. Sandorio šalys nesąžiningos, nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ginčo sandorį sudaryti. Turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei jo rinkos vertė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad ieškinys pasitvirtino, notaras patikslino turto vertę, ji su tuo sutinka. Yra visos actio Pauliana sąlygos : sudarius ginčijamą sandorį, atsakovui A. J. liko tik 0,0523 ha žemės sklypas, kurio vertė maža palyginus su išieškoma skola – 20 852,64 Eur, 5 procentų metinių palūkanų, 1761 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas negali atsiskaityti su ieškove, jis gauna tik pensiją, iš kurios daromi maži išskaitymai. A. J. yra nesąžiningas keliais aspektais : žinojo, kad jo motina G. J. turi kreditorių, perleido ženklią dalį savo turto. Likusio jo nuosavybėje žemės sklypo pardavimas apsunkintas. Gautas už parduotą žemės sklypą lėšas panaudojo savo reikmėms, nesiekė net iš dalies atsiskaityti su ieškove. A. J. pasinaudojo tuo, kad mirus motinai G. J. apribojimai dėl turto perleidimo išnyko. Apeliacinį procesą Kauno apygardos teismas nutraukė A. J. net 6 mėnesius nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Atsakovo A. J. paaiškinimai dėl skelbimo internete apie turtą nenuoseklūs, prieštaringi : jis teigė, kad patalpino komentarą, kad parduoda žemės sklypą, vėliau parašė, kad parduoda ir butą. Šiuo skelbimu susidomėjo V. V.. Atsakovas V. V. turėjo domėtis, ar sandoris nepažeidžia kitų teisių, tačiau jokių veiksmų neatliko. Atsiliepime V. V. nurodė, kad A. J. jam sakė, kad šalia yra kitos moters žemės sklypas ar jai perleistas. Teisme V. V. paaiškino, kad apie tai nieko nežino, internete rado skelbimą, kad parduodamas butas, o ne žemės sklypas, kaip nurodė atsakovas A. J.. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, A. J. klaidingai notarui nurodė, kad neturi kreditorių, o tretieji asmenys neturi teisių į jo turtą. Panaudos sutartis tarp A. J. ir V. V. pasibaigusi, nepratęsta, tačiau atsakovas A. J. ir toliau gyvena bute (duomenys neskelbtini), pagerino butą V. V. duotais be jokių dokumentų 2000 Eur. V. V. nurodė, kad dirba užsienyje, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų. Turto kaina yra 9769 Eur, jis parduotas už mažesnę sumą – už 8500 Eur. Parduodant šį turtą, bendraturčiams per notarą nepranešta. Siūlė parduoti turtą už 35000 Eur, tačiau už tiek neketino parduoti ir nepardavė. Parduodant turtą, privaloma buvo gauti savivaldybės sutikimą. Sandoris sudarytas netinkamai.

Teismo posėdyje atsakovo A. J. atstovas paaiškino, kad savivaldybei šio buto siūlyti pirkti atsakovas neprivalėjo, tačiau siūlė, bet ji nepirko ir niekada nepirktų. Sklypą siūlė pirkti ir žemėtvarkos skyriui – jie atsisakė. Turto kaina reali, niekas už daugiau nepirktų. Dalis žemės sklypo, į kurį pretendavo E. B., neparduota, ji gali sklypą perimti. A. J. žemės sklypas skirtas mažaaukščių namų statybai, statyba galima, jis atskiras, įvažiavimą į jį galima suprojektuoti. Yra vieningas miesto planas. Tai, ką pardavė A. J., neapsunkinta, jokių apribojimų nėra.

Teismo posėdyje atsakovas V. V. paaiškino, kad V. J. iki sandorio nepažinojo. Internete rado skelbimą dėl sklypo pardavimo, jame buvo telefonas, adresas, ar kaina buvo – nežino. Sklypą ieškojo sau, kad ką nors statyti, gyventi. Įsigijo butą, notaras viską patikrino, viską patvirtino Registrų centras, kliūčių pirkti nebuvo. 8500 Eur A. J. davė grynais. Nenorėdama palikti butą be priežiūros, leido jame gyventi A. J., A. J. jo lėšomis ( už 2000 Eur) atliko buto pagerinimo darbus. Atlikus darbus, skolos raštelį atidavė A. J.. A. J. apie savo skolininkus neminėjo, nesakė, kad dėl šalia esančio sklypo yra ginčas.

Teismo posėdyje G. B. papildomai paaiškino, kad siūlyti buto priklausinių dalį pirkti savivaldybei pagal Civilinio kodekso ( toliau - CK) 4.79 straipsnį nebuvo būtina, tai perteklinis veiksmas. Savivaldybė neturi pirmumo teisės pirkti priklausinius, kai parduodamas pagrindinis daiktas - butas. Šią poziciją notaras G. B. išdėstė ir 2019 m. gegužės 6 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

Byla šalių atstovų, trečiojo asmens G. B. sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl galiojančios ir neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą A. J.. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nuo sužinojimo apie ginčo sandorį nepraleistas, apie 2017 m. lapkričio 24 d. sandorį sužinota 2018 m. rugsėjo 11 d., į teismą kreiptasi 2018 m. lapkričio 5 d. Ieškovei E. B. 2017 m. birželio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.A2-670-490/2017 iš atsakovės G. J. buvo priteista 10 426,32 Eur sumokėto avanso, 10 426,32 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą suma ( 20 852,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. liepos 20 d. trečiasis asmuo A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimo, Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr.2A-53-260/2018 buvo nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, kurių A. J. nepašalino. Apeliacinis procesas 2018 m. kovo 6 d. nutrauktas. 2018 m. kovo 15 d. Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V.Pakaušienės raštu nustatyta, kad po G. J. mirties (duomenys neskelbtini)užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė sūnus A. J.. 2018 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjos nutartimi atsakovė G. J. pakeista jos teisių perėmėju A. J., ieškovei E. B. atnaujintas praleistas 3 mėnesių terminas mirusios G. J. paveldėtojui A. J. pareikšti kreditorinius reikalavimus. 2018 m. liepos 13 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 10 426,32 Eur sumokėto avanso, 10 426,32 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą suma ( 20 852,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 761,69 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. J. kreditorės E. B. naudai. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolės R.Mikliušienės kontorai. Iš šios kontoros 2018 m. rugsėjo 11 d. gautas atsakymas, kad skolininko A. J. vardu registruotas tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal turto vertinimo ekspertizės išvadą 2100 Eur. Skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko pensiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyriuje. Atlikus pakartotinį minėto žemės sklypo vertinimą, nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 5200 Eur. Ginčo sandorio sudarymo metu – 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. birželio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, buvo ginčijamas dalyje dėl 10 426,32 Eur netesybų priteisimo. 2017 m. birželio 28 d. apeliaciniu skundu A. J. prašė panaikinti 2017 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei jos sumokėtą 10 426,32 Eur avansą, o prašomas priteisti netesybas sumažinti ir priteisti ieškovei 5213 Eur netesybų. Pagrindinės skolos - 10 426,32 Eur priteisimo trečiasis asmuo A. J. neginčijo ir neskundė. Todėl E. B. turėjo neabejotiną reikalavimo teisę, o A. J. turėjo suprasti, kad nesumokėjus šios skolos, net ir sumažintos netesybų dalyje jo apeliacinio skundo patenkinimo atveju, skola bus išieškoma priverstinai iš jo turto ir pajamų. Trečiasis asmuo civilinėje byloje Nr.A2-670-490/2017 A. J. turėjo teisę į apeliaciją, tačiau neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – t.y. nėra nei sprendimo, nei įstatymo, nei sutarties, pagal kuriuos atsakovas privalėjo sudaryti sandorį.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Nors formaliai ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes sklypas parduotas neženkliai už mažesnę ( 8500 Eur) nei turto rinkos kainą ( 9769 Eur), pinigai sumokėti, tačiau, atsakovui neįvykdžius skolinių įsipareigojimų, teismas turėtų įvertinti ir tai, kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtą, t. y. ar skolininko sudarytas sandoris nulėmė tai, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditore ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016).

Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Kadangi ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas.

Teismas mano, kad ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas ne už daug mažesnę vertę, nei turto rinkos vertė (turtas parduotas už 8500 Eur kainą, rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis - 9769 Eur). Todėl ginčijamas pirkimo–pardavimo sandoris dėl to iš esmės nesutrukdė ieškovei iš dalies patenkinti reikalavimus iš atsakovo A. J. turto – pinigų, jeigu jie būtų panaudoti atsiskaitymui su ieškove E. B., o ne asmeninėms reikmėms. Šiuo metu atsakovo A. J. turto nepakanka atsiskaityti su kreditore E. B., nes likusio 0,0523 ha žemės sklypo rinkos vertė yra 5200 Eur. Atsakovas A. J. gauna pensiją, iš kurios pagal vykdomąjį dokumentą periodiškai daromi atskaitymai E. B.. Sandoris atlygintinis, turtas parduotas už realią rinkos vertę. Tačiau pasikeitė turimo atsakovo A. J. turto išraiška, o gautais už turtą pinigais atsakovas disponavo kitu būdu, su ieškove neatsiskaitė. Skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto išraiška, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimą į pagal sandorį gautas lėšas. Tačiau kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas nebeturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Atsakovas A. J. jokių sandorių su gautais už turtą 8500 Eur nesudarė, pinigus išleido savo reikmėms.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovams A. J. ir V. V. sudarius ginčijamą 2017 m. lapkričio 24 d. sandorį, kuriuo perleistas vertingesnis skolininko turtas, iš esmės neliko turto (liko tik vienas santykinai su esama skola palyginus nedidelės vertės objektas). Dar yra atsakovo pensijos dalis, iš kurių kreditorė galėtų tenkinti savo reikalavimus. Vien abstraktus aiškinimas, kad pinigai panaudoti sunkiai sergančios sesers ar savo sveikatos pagerinimo reikmėms, nesant galimybės įvertinti, ar tikrai šie pinigai šiems tikslams panaudoti, nepatvirtina, kad tokiu sandoriu nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Nustatytų šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad iš esmės vienintelio vertingo skolininko turto pardavimas, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nepanaudojant jų atsiskaitymui su kreditore, nulėmė sumažėjusias kreditorės galimybes realiai dalį skolos išieškoti greičiau. Taigi pirmiau nurodytų atsakovo A. J. veiksmų visuma pažeidė kreditorės E. B. teises.

Teismas mano, kad klaidinga atsakovo nuomonė dėl to, kad jis pardavė ne visą savo turtą, (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypą, į kurį pretenduoja E. B., pasiliko, šį sklypą dar gali perleisti ieškovei, todėl ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Pirma, ieškovė pagal preliminarią sutartį, sudarytą su G. J., jau nepretenduoja į (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes preliminari sutartis neįvykdyta, pagal sutartį duotas avansas ir netesybos 2017 m. birželio 22 d. priteisti sprendimu. Antra, minėto žemės sklypo vertė – 5200 Eur per maža palyginti su 2017 m. birželio 22 d. sprendimu priteista skola ir bylinėjimosi išlaidomis. Trečia, atsakovo turtas – (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypas jau areštuotas antstolės, naujai įvertintas ir bus, nepriklausomai nuo atsakovo valios, realizuotas skolos E. B. išieškojimui.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu galima tik tokiu atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas jį su skolininku, buvo nesąžiningas, t. y. turėjo žinoti arba žinojo, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl asmens elgesio, laikomo sąžiningu.

Ieškovės atstovė mano, kad byloje įrodytos aplinkybės, pagrindžiančios CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos nesąžiningumo prezumpcijos taikymą atsakovams atžvilgiu, nes turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Teismas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia taikyti CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punkto prezumpciją, nes parduoto turto vertė pagal sandorį – 8500 Eur, o VĮ Registrų centras nurodyta šio turto rinkos vertė – 9769 Eur patvirtino, jog turtas buvo parduotas už kainą, neženkliai besiskiriančia nuo rinkos kainos, atsižvelgiant į turto buvimo vietos aplinkinius gyventojus, buto, jo priklausinių nusidėvėjimo procentą, baigtumą. Nesant byloje galimybės taikyti nesąžiningumo prezumpciją, teismas vertino, ar byloje esančiais įrodymais paneigiama kitos sandorio šalies – atsakovo V. V. – sąžiningumo prezumpcija. Atsakovai skirtingai paaiškino apie skelbimo apie buto/ sklypo pardavimą turinį, A. J. komentarus apie butą ir žemės sklypą, tačiau jokiais įrodymai nepatvirtinta apie skelbimo-komentaro turinį, laiką ir vietą. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas V. V. žinojo ar turėjo žinoti apie atsakovo A. J. skolas ir kreditorius. Atsakovas V. V. atsiliepime nurodė, kad A. J. jam sakė, kad į šalia esantį sklypą pretenduoja moteris, tačiau kadangi jis to sklypo nepirko, tuo daugiau nesidomėjo. Teismo 2019 m. balandžio 23 d. posėdyje V. V. paaiškino, kad jam nieko nežinoma apie A. J. kreditorius. Ginčo sandorio sudarymas ir atsakovo A. J. gyvenimas iki šiol parduotame bute, deklaravimas jame gyvenamosios vietos, kai 2017 m. lapkričio 24 d. panaudos sutartis tarp A. J. ir V. V. 2018 m. lapkričio 24 d. pasibaigusi, buto remontas tariamai už atsakovo V. V. lėšas ( 2000 Eur), patvirtina artimus, pasitikėjimo ryšius tarp atsakovų ir atsakovo V. V. nesąžiningumą. Pažymėtina, kad atsakovas A. J. notarui G. B. patvirtino, kad perleidžiami nekilnojamieji daiktai nėra teisminio ar ikiteisminio ginčo objektai, jo teisė valdyti, naudotis ar disponuoti nekilnojamaisiais daiktais neatimta ir neapribota, nėra jokios viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo V. V. nuosavybės teisei į perkamus daiktus. Todėl A. J., tai patvirtinantis notarui ir nepranešdamas apie neįsiteisėjusį 2017 m. birželio 22 d. teismo sprendimą, dėl kurio padavė apeliacinį skundą, buvo nesąžiningas. Tai, kad atsakovas V. V. nepateikė teismui įrodymų apie darbą užsienio valstybėje, nelaikytina jo nesąžiningumu, nes šie įrodymai buvo reikalaujami dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsakovas V. V., Gyventojų registro duomenimis, deklaravęs išvykimą į Norvegiją. Nustatęs aplinkybes dėl atsakovo A. J. nesąžiningumo, taip pat aplinkybes, kurios paneigia atsakovo V. V. sąžiningumo prezumpciją, teismas mano, kad actio Pauliana sąlyga dėl sandorio šalių nesąžiningumo įrodyta.

Ieškovės atstovė ginčija sandorį dar ir dėl to, kad jis sudarytas netinkamai, nes sudarant sandorį per notarą reikėjo privalomai siųsti pranešimus bendraturčiams dėl pirmumo įsigyti turtą, o tik po to parduoti turtą V. V.. Buvo siūlymas parduoti turtą už 35 000 Eur, bet už šią sumą turto neketino parduoti ir nepardavė. Turėjo būti gautas savivaldybės sutikimas dėl buto priklausinių dalies pardavimo. Teismas nenustatė, kad sandoris sudarytas neteisingai, pažeidžiant žemės sklypo ir buto priklausinių bendrasavininkių interesus. Trečiojo asmens notaro G. B. paaiškinimais nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2017 m. lapkričio 22 d. raštu atsisakė pirkti dalį žemės sklypo. Butas turi tris priklausinius, kurių bendraturtė yra savivaldybė. Tačiau savivaldybė, būdama buto priklausinių bendraturtė, neturi pirmumo teisės pirkti pagrindinį daiktą, kuriam priklausiniai tarnauja ( CK 4.79 straipsnis). Pranešimai minėtoms institucijoms per notarą nebuvo siunčiami, tačiau į jas tiesiogiai kreipėsi A. J. dėl atsisakymų pirkti jo parduodamus nekilnojamuosius daiktus. Yra atsisakymai pirkti minėtus objektus, todėl trečiųjų asmenų teisės nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl to, kad žemės sklypo ir buto priklausinių bendraturčiams nebuvo siųsti notariniai pranešimai. VĮ Registrų centras neįregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji galioja tik susitarimo šalims ( A. J. ( G. J.), Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Kadangi V. V. pirko tik butą ir naudojasi tik 103 kv.m. žemės sklypo dalimi, esančia sklypo bendraturčių bendrai naudojamoje dalyje, plane nurodytoje „C“, tretiesiems asmenims ji teisinių pasekmių nesukelia. Todėl teismas nenustatė jokių neteisėtų trečiojo asmens notaro G. B. veiksmų sudarant sandorį. Atsakovų nesąžiningi veiksmai ir informacijos apie A. J. kreditorius nepateikimas notarui G. B., informacijos nuo notaro nuslėpimas, lėmė ginčo sandorio sudarymą.

Todėl, remdamasis jau išdėstytais argumentais, nustačius visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų visetą ir kreditorės E. B. teisių pažeidimą, teismas tenkina ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.

2018 m. lapkričio 7 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - ginčijamu 2017 m. lapkričio 24 d. sandoriu Nr.5572 atsakovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisto nekilnojamojo turto - nebaigto statyti buto/patalpos-buto ( baigtumas 96 proc.), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 103/1789 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies pastato – ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalies pastato-malkinės, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies kitų inžinerinių pastatų – kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį ir bloginti turto būklę, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje - 229,00 Eur žyminio mokesčio ir 762,30 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (viso 991,30 Eur), todėl šios 991,30 Eur išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis po 495,65 Eur, nes solidaraus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įstatymas nenumato ( CK 6.6 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje yra 12,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 6,37 Eur ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572, sudarytą tarp atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją – grąžinti A. J. asmeninės nuosavybės teise nebaigtą statyti butą/patalpą – butą ( baigtumas 96 proc.), (duomenys neskelbtini), 103/1789 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį pastato-ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato-malkinės, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų inžinerinių pastatų-kiemo statinių, (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti A. J. grąžinti V. V. pagal 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5572 gautus 8500 ( aštuonis tūkstančius penkis šimtus) Eur.

Priteisti ieškovei E. B. iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 495,65 (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 65 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei po 6,37 ( šešis eurus 37 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.LT74 4010 0510 0132 4736 Luminor Bank AB, Nr.LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr.LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, Nr.LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele bankas“, įmokos kodas – 5660, mokant nurodyti mokėtojų A. J. ir V. V. asmens kodus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.