- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-71-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00188-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK) 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 526 straipsnio 3 dalį subendrinta 1 050 Eur dydžio bauda už tai, kad jis ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d., apie 15 val., būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės, nepateikė apsaugos darbuotojui R. P. reikalaujant galimybių paso ar kito įstatymu numatyto dokumento, patvirtinančio, jog asmuo neserga COVID-19, apsaugos darbuotoją stumdė, agresyviai elgėsi, iškeikė necenzūriniais žodžiais. A. M., nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir taip nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 6 punkto reikalavimų, taip pat, iškeikdamas necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotoją, pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartimi pakeista Tauragės apskrities VPK 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 6 punkto reikalavimus, ir nustatyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3.1. Apeliantas nurodo, kad 2007 m. spalio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
3.2. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo jo skunde nurodyta teismų praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-972-409/2021 ir kt.), vadovaujantis kuria yra pripažįstama, jog pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – CSĮ) ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Apeliantas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi jis, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pirmosios instancijos teismas šiuos jo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas savo sprendimą tuo, kad jo skunde nurodytų administracinio nusižengimo bylų aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios su nagrinėjama byla. Tačiau apeliantas su tuo nesutinka ir teigia, kad nurodytose administracinio nusižengimo bylose teismai pateikė ANK 526 straipsnyje nurodytos teisės normos išaiškinimą, o būtent tai, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. ANK 526 straipsnyje nurodytos teisės normos turinys išlieka nepakitęs nepriklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jo skunde nurodyto Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. II-972-409/2021, kurios (bylos) faktinės aplinkybės yra ne tai, kad panašios, bet praktiškai identiškos su ta administracinio nusižengimo byla, kuri yra nagrinėjama pagal jo skundą. Analogiško ANK 526 straipsnio teisės normos aiškinimo buvo laikomasi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis identiškoje administracinio nusižengimo byloje, tai yra, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-984-1002/2021. Nors ši byla, kaip teismų praktika, kuria privalu vadovautis nagrinėjant bylą pagal jo skundą, ir nebuvo nurodyta jo skunde, nėra abejonių, kad pirmosios instancijos teismui ji gali būti ir turi būti žinoma.
3.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl jo skunde nurodyto argumento, kad ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Jo skunde išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir pristatytas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu šalyje buvo grėsmė kilti ekstremaliajai situacijai, bet ji (ekstremalioji situacija) nebuvo ir nėra susidariusi. Asmens administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti, turi būti nustatyta ir įrodyta, kad asmuo nevykdė ar pažeidė CSĮ, o taip pat nevykdė ar pažeidė kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus.
Šalies argumentai
3.4. Apelianto tvirtinimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo ir nėra įrodyta, kad jis prekybos centre, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės, pažeidė kokią nors CSĮ įtvirtintą teisės normą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai atmetė ir jo skundo argumentus dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – VLESOP Sprendimas) neteisėtumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščią, abėcėlinių teisės žinių stokojančią išvadą apie tai, kad ANK apskritai nenumatyta galimybė teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, taip pat nenumatyta nei pareiga, nei teisė teismui kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti poįstatyminių teisės aktų teisėtumą, kadangi bendrosios kompetencijos teismai neatlieka norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas net nesuvokia, jog jis prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis su prašymu ištirti VLESOP Sprendimo teisėtumą ne į bendrosios kompetencijos teismą, o į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas nežino, jog, remiantis Konstitucinio Teismo formuojama praktika, teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, jog teisėjas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui, taip pat kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
3.5. Apelianto įsitikinimu, VLESOP Sprendimas prieštarauja jo skunde nurodytiems CSĮ, o taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šių abejonių neišsklaidė, dėl jo skunde šiuo klausimu nurodytų išsamių argumentų iš esmės niekaip nepasisakė.
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. mano, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartis yra teisinga ir A. M. skundas negali būti tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. mano, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo ir nėra įrodyta, kad jis prekybos centre, nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios kaukės, pažeidė kokią nors CSĮ įtvirtintą teisės normą. Tvirtina, kad jis nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas, jam nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. V-1864 patvirtintų „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų pažeidimas.
8. ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.
9. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir nustatytas trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, kurio 2 punkte nustatytas įpareigojimas vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
10. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą (aktuali redakcija), ir gyventojai privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, o pagal 4 punktą privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Be to, pagal CSĮ 1 straipsnį šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSĮ 6 straipsnio 8 punktą vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams.
11. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.
12. Pažymėtina, kad ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, buvo privaloma vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. V-1864 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“, tačiau šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. M. nevykdė šio sprendimo 2 punkto reikalavimo, o už jo nevykdymą būtent ir numatyta administracinė atsakomybė ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad A. M. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs dėvėti kaukės, kai jos dėvėjimas parduotuvėje nagrinėjamu metu buvo privalomas. Taip pat apeliaciniame skunde A. M. nenurodė jokių naujų argumentų, reikšmingų sprendžiant jo kaltės klausimą, kurių nebūtų nurodęs skunde apylinkės teismui, ir kurie nebūtų buvę aptarti apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje.
13. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, nagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, pagrįstai neįžvelgė faktinių aplinkybių panašumo nagrinėjamoje byloje bei apelianto nurodytose kitų teismų nagrinėtose bylose, ir savo sprendimą motyvavo. Apygardos teismas, susipažinęs su apelianto nurodoma teismų praktika, visiškai pritaria išsamiems skundžiamos nutarties argumentams, kadangi nėra jokios abejonės, kad bylų esminės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apylinkės teismas skunde nurodytas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
14. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą A. M. veikoje. Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.