- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-336-238/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07332-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 81/04-183 taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. D. nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2016 m. kovo 15 d. baudžiamąjį įsakymą, pakeistą 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 27 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. kovo 1 d.).Komisijos 2018 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 81/04-183 nutarta nuteistajam D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nei karto baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau nuo pirminio vertinimo sumažėjusi 12 balų, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taigi gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos namų. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.Skunde nuteistasis D. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas grindė savo sprendimą prielaidomis, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu. Teismas įpareigoja jį mažinti dinaminius balus, tačiau tai galima daryti ir lygtinio paleidimo metu. Be to, jis laisvės atėmimo vietoje lankė visas su priklausomybėmis alkoholiui susijusias programas. Kad ir kaip stengtųsi, sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos iki žemos jam nėra įmanoma, kadangi didelė dalis balų yra statiniai. Savo kaip nuteistojo pareigas jis atlieka nepriekaištingai, o jo elgesys rodo, kad jo asmenybė keičiasi, taigi ir paleistas iš pataisos namų galėtų elgtis nepriekaištingai. Skunde taip pat nurodo, kad palaiko artimus ryšius su žmona, yra lankomas pasimatymų metu, taip pat išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Teigia, kad paleistas iš pataisos namų jis nebus atleistas nuo bausmės, jį kontroliuos ir prižiūrės probacijos tarnyba, ir teismo pasitikėjimą pateisins, kadangi per bausmės laikotarpį suprato savo nusikalstamo elgesio priežastį.Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 71 balas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis D. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Byloje nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą – lyginant su anksčiau atliktu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 7 balais. Be to, net 26 balai yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. D. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net septynis kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir padarė naują nusikalstamą veiką nepraėjus nei trims mėnesiams nuo jo lygtinio paleidimo, o tai charakterizuoja nuteistąjį itin neigiamai sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas keturis kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors nežymiai, bet mažėja. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis yra gana impulsyvus, silpnos savitvardos, ypač tas išryškėja apsvaigus nuo alkoholio. Nesunkiai išprovokuojamas konfliktams, jų metu linkęs naudoti smurtą. Taip pat nustatyta ir reikšmingų kriminogeninių veiksnių – alkoholio vartojimas (praeities alkoholio vartojimas paskatino daryti nusikaltimus); mąstymas ir elgesys (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, tų pačių klaidų kartojimas). Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo ir jų nekartoja. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis D. D. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog D. D. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo D. D. skunde nurodomos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. D. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. D. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.