Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. kovo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-7-2440 P. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. nubaustas 90 Lt (devyniasdešimties litų) bauda už tai, kad jis 2013 m. spalio 17 d., 11 val. 08 min., pastatė automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sukilėlių pr. Kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 12 punktą. Šį nutarimą P. B. apskundė Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

P. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė priežasčių, kurios trukdytų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl P. B.prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog P. B. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-02-21 sprendimu Nr. T-35 (2013-06-06 redakcija, sprendimas Nr. T-345) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Iš pranešimo Nr. 368227 (bylos Nr. 64-7-2440 l. 3) matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis P. B. (bylos Nr. 64-7-2440 l. 5), 2014 m. spalio 17 d., 11.05 val., buvo užfiksuotas Kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje prie Sukilėlių pr. 19A, Kaune. Skirtingai nei nurodyta pranešime, 2014 m. vasario 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2014 m. kovo 18 d. nutarime nurodytas pažeidimo laikas yra 11.08 val. Apeliantas nurodo, kad šie netikslumai sudaro pagrindą manyti, kad nutarimas yra suklastotas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. Apeliantas teismui pateikė automobilio stovėjimo bilietą, kuriame pažymėtas automobilio stovėjimo pradžios laikas 11.20 val., t. y. vėlesnis nei pranešime ar nutarime nurodytas laikas. Nagrinėjamu atveju, nutarime nurodytas pažeidimo laikas neturi reikšmės pažeidimo fakto nustatymui, kadangi laiko skirtumas yra labai nedidelis, o iš bylos duomenų matyti, kad tiek pranešime, tiek nutarime nurodytu laiku už automobilio stovėjimą sumokėta nebuvo. Nėra pagrindo ir išvadai, kad apeliantas per laikotarpį nuo 11.05 val. iki 11.20 val. būtų išėjęs pirkti automobilio stovėjimo bilieto ar kitaip apmokėti už automobilio stovėjimą, kadangi jis pats teismo posėdžio metu nurodė, jog stovėjimo bilietą turėjo su savimi iš anksčiau. Tai, kad pranešime apie galimai padarytą pažeidimą nebuvo visiškai tiksliai nurodytas adresas, nesudaro pagrindo abejoti pažeidimo padarymo vieta, kadangi byloje yra pateiktos nuotraukos (bylos Nr. 64-7-2440 l. 2, 3), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad automobilis stovėjo netoli pastato, esančio Sukilėlių pr. 19B, Kaune.

Taip pat apeliantas teigia, kad automobilio stovėjimo bilietas galimai nukrito, todėl kontrolieriui nebuvo matomas, tačiau atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. kilti nebūtina nustatyti fakto, kad už stovėjimą nebuvo sumokėta – užtenka nustatyti, kad bilietas nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas). Automobilio stovėjimo bilieto, patvirtinančio apmokėjimą už automobilio stovėjimą mokamoje automobilių aikštelėje, automobilyje nebuvo, ką patvirtina ir pažeidimo fiksavimo metu padarytos automobilio fotonuotraukos, todėl darytina išvada, kad buvo pažeistas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punktas.

Apeliantas taip pat teigia, kad P. L. 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame posėdyje dalyvavo neteisėtai, kadangi įgaliojimas atstovauti Kauno miesto savivaldybės administracijai jam buvo išduotas tik 2014 m. liepos 22 d., tačiau skirtingai nei nurodo apeliantas, įgaliojimas Nr. 23-10 P. L. buvo išduotas ne 2014 m. liepos 22 d., o 2014 m. sausio 22 d. (b. l. 23), todėl šis jo teiginys yra nepagrįstas.

Apeliantas skunde prašo paskirti jam 20 Lt baudą arba įspėjimą, t. y. iš šio prašymo galima daryti išvadą, kad yra prašoma jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, paskiriant jam mažesnę ar švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog P. B. už Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta 90 Lt (devyniasdešimties litų) bauda. Iš nutarimo turinio matyti, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą P. B. buvo paskirta minėto pažeidimo sankcijos nustatytose ribose, jam paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų, o nuobaudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad P. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra nubaustas pagrįstai, nuobauda jam paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį ar Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. kovo 18 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.