Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2021 m. kovo 21 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 120 straipsnį, 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 3 metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1999 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 metams su ¼ turto konfiskavimu; subendrinus neatliktą bausmę pagal 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu;

3) 2000 m. balandžio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu; prijungus 6 mėnesius neatliktos bausmės pagal 1999 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; 2000 m. lapkričio 24 d. nutartimi paleistas lygtinai 8 mėnesiai 25 dienos;

4) 2001 m. gegužės 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu; prijungus dalinai neatliktą bausmę pagal 2000 m. balandžio 10 d. nuosprendį, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu;

5) 2003 m. gegužės 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2003 m. rugsėjo 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 dienų su 220 Lt vertės turto konfiskavimu; paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo su 220 Lt turto konfiskavimu; 2004 m. birželio 2 d. nutartimi paleistas lygtinai 6 mėnesiai 12 dienų; 2004 m. spalio 28 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą;

7) 2004 m. lapkričio 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 11 mėnesių su 280 Lt vertės turto konfiskavimu; paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo su 280 Lt turto konfiskavimu;

8) 2004 m. gruodžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; 2005 m. birželio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai 4 mėnesiai 15 dienų;

9) 2005 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2004 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;

10) 2006 m. gruodžio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2009 m. liepos 1 d. nutartimi paleistas lygtinai 9 mėnesiai 9 dienos; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmę;

11) 2010 m. lapkričio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;

12) 2011 m. vasario 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo;

13) 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta –laisvės atėmimas 7 metams;

14) 2016 m. gegužės 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 6 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta, 2020 m. lapkričio 13 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų;

15) 2021 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 18 parų arešto bausme;

16) 2021 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, arešto bausme 77 paroms, bausmė atlikta 2021 m. lapkričio 9 d.;

17) 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu vienu trečdaliu sumažinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, šiuo metu atliekantis paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2021 m. birželio 12 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 17.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, delnu smogė sugyventinei L. S. į kaklo sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą delnu smogė pastarajai į dešinės rankos sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebęs sugyventinei L. S. už megztinio rankovės, išstūmė nukentėjusiąją L. S. pro kambario duris, po ko, pastaroji suklupo ant laiptų ir tokiu būdu susižalojo kairį kelį, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimą bei kraujosruvą kairio kelio priekiniame paviršiuje, tai yra, sužalojimus priskiriamus nežymiam sveikatos sutrikdymui.

M. K. teisiamojo posėdžio metu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad prisimena, jie pas jo seserį išgėrinėjo ir grįžo į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini) L. S. pasiėmė 100 Eur ir bandė išeiti nusipirkti alkoholio, jis jos neišleido ir gavosi konfliktas. Susistumdė. Po to jis išėjo į parduotuvę, grįžęs rado atvykusius policijos pareigūnus, kurie jį išvežė. Žino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji norėjo eiti pirkti alkoholio, o jis jos neišleido. Kojos kelią kur ji susidaužė, nežino, gal kur laiptinėje, nes buvo girta. Visų aplinkybių nepamena, gal ir trenkė. Neišstūmė, sakė išeiti iš jo buto. Nenorėjo ginčytis, pasakė išeiti atidaręs buto duris. Ji ir išėjo. Pripažįsta viską. Žino, kad L. jam pirma trenkė kažkur į petį ir jis jai trenkė, viskas taip ir gavosi. Nenorėjo jai trenkti, bet buvo išgėręs taip ir gavosi, ji taip pat buvo girta. Nežino koks girtumas jam buvo nustatytas, bet žino, kad L. buvo už jį girtesnė. Tuo metu, kai su L. pykosi jis nebuvo toks girtas, nes kai susipyko jis išėjęs dar gėrė prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ir tik po to jam nustatinėjo girtumą. Kai įvyko konfliktas, jie tik ką su taksi buvo grįžę iš jo sesers. Pas sesę girtavo, bet visą naktį buvo išmiegoję, o ryte atsikėlę išvažiavo taksi namo. Tuo metu gyveno kartu su L. S.. Apklaustas policijoje ikiteisminio tyrimo metu, atsiminė tiek pat, kad L. pirma jį puolė, nes ji norėjo eiti alkoholio nusipirkti, jam kažkur trenkė, ar į petį ir gavosi tas konfliktas ir jis nenorėdamas sutrenkė. Ji pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais. Gali būti, kad pastūmė į krūtinę, atsimena, kad kažką jam darė, bet visko neatsimena, ar į krūtinę, ar į petį. Jam konflikto metu skausmas nebuvo sukeltas. Blaivus smūgių nebūtų sudavęs. Neišstūmė L. pro duris, o atrakinęs buto duris pasakė jai išeiti. Ji sakė „duok pinigus“, atsakė, kad neduos ir užsidaręs duris užsirakino. Ji kažkur išėjo. Jis irgi išėjo, o grįžęs po valandos, ar dviejų rado atvykusius pareigūnus. Stipriai nestūmė jos, kad galėtų nuvirsti, gal ji pati nuvirto girta eidama, nes kiek žino iš pareigūnų, ji daug įpūtė. Kai su ja konfliktavo buvo šiek tiek išgėręs. Daug kartų atsiprašė S. Po įvykio ji ne kartą buvo atvažiavusi pas jį, nors ir buvo uždraudę. Po įvykio pareigūnams davė teisingus parodymus, teismas gali jais remtis. Blogai vertina savo veiksmus prieš moterį. Daug kartų L. atsiprašė. Pripažįsta ligonių kasų civilinį ieškinį. Nėra jo atlyginęs. Tai buvo pirmas kartas kai smurtavo prieš L. S.. Neapmena ką ji sakė, kai sudavė tuos smūgius, ji yra labai agresyvi, visokiais žodžiais jį koliojo net prie pareigūnų. Nenorėjo suduoti jai smūgių, bet taip gavosi.

Nukentėjusioji į teisiamąjį posėdį neatvyko, apie teisiamąjį posėdį jai pranešta asmeniškai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo M. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įtariamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

nukentėjusiosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su M. yra sugyventiniai apie keturis mėnesius, kartu gyvena apie dvi savaites laiko, gyvena M. sesės bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Prieš tai tuos mėnesius, gyveno atskirai, tik vakarais susitikdavo, leisdavo vakarus pas ją bute. Prieš tas dvi savaites, kol dar gyveno atskirai, ji dirbdavo parduotuvėje „Ž.“, todėl sau pinigų užsidirbdavo, o M. jų niekada neturėdavo, todėl ji jam duodavo pinigų. Bendrą ūkį vedė tik dabar tas dvi savaites, kai gyvena kartu su M. 2021 m. birželio 12 d., apie 10.00 val. su taksi automobiliu su M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitikti su M. seserimi. M. atsikėlė maždaug apie 6.00 val. ryte ir nuo to laiko, iki kol išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Ji nuo ryto nieko nevartojo, tačiau su M. alkoholį vartojo dieną prieš tai, penktadienį. Tą dieną gėrė alų, kiek išgėrė, neatsimena. Birželio 12 d., kai su M. atvyko į (duomenys neskelbtini), kartu su jo seserimi R. K., nuvyko prie ežero ir ten praleido visą dieną, vartojo alkoholinius gėrimus – brendį, 0,7 litro talpos ir alaus, tačiau kiek tiksliai išgėrė, neatsimena. Pabuvę prie ežero, ji su M. su taksi grįžo atgal į namus, į (duomenys neskelbtini)/ Kiek tiksliai buvo valandų, kai grįžo į namus, neatsimena, gal apie 18.00 val. Grįžus į namus M. pamatė, kad ji piniginėje turi pinigų, dėl kurių įvyko žodinis konfliktas tarp jų. Jie buvo kambaryje, abu stovėjo ir M. norėjo paimti jos pinigus, tačiau ji jų nedavė, todėl jis priėjo prie jos artyn ir vieną kartą su rankos delnu (tiksliai su kuria ranka ji neatsimena) sudavė jai į kaklo sritį. Ji jį su rankomis atstūmė nuo savęs, tačiau jis vėl tiesė ranką, norėjo jai suduoti per kaklą, tačiau ji pasitraukė, jo ranka nuslydo ir jis jai su rankos delnu pataikė į dešinės rankos sritį. Kai jis jai su delnu pataikė į kaklo sritį, jis jai sukėlė fizinį skausmą, jei reikėtų įvertinti skausmą nuo 1 iki 10, patirtą skausmą įvertintų 7. Kai M. ranka nuslydo ir jis jai vieną kartą pataikė į dešinės rankos sritį, jai taip pat skaudėjo, nes gavosi šioks toks smūgis, šį skausmą įvertintų 4. Po visų šių M. veiksmų, jis jai staigiai su ranka čiupo už piniginės, kurią turėjo kišenėje, ji bandė neleisti jam to padaryti, stūmė jį į šalį, tačiau jis staigiai su ranka įsikibo jai į megztinio rankovę ir ją jėga išstūmė pro kambario duris, dėl ko ji suklupo ant laiptų ir susitrenkė kairį kelį, ant kurio dar ir dabar matosi mėlynė. Ji staigiai atsistojo nuo laiptų, išbėgo iš buto ir paskambino savo patėviui A. P.. Tuo veiksmu, kai jai M. suėmė už megztinio ir ją išstūmė pro kambario duris, jai fizinio skausmo nesukėlė, tačiau dėl jo išstūmimo, ji suklupo dėl ko susitrenkė kelį, tokiu būdu ji patyrė fizinį skausmą, kelį ir dabar skauda. Kelio skausmą įvertintų 5 balais. Ji su juo kartu nebenori gyventi ir ateityje nebežada gyventi. Civilinio ieškinio tvarka jai yra išaiškinta, ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereikš. Pas teismo medikus nuvyks rytoj, užduotis jai yra įteikta. Apklausta papildomai, patikslino savo duotus parodymus dėl įvykio eigos bei nurodė, kad M. K. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, sumušęs ją, tačiau dėl ankstesnio įvykio pareiškimo nerašys, pretenzijų M. K. neturi. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 41-44; 45-48; 49-52; 61-63; 64-66);

liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena kartu su L. S. mama R. A.. L. turi draugą M. K., bet neįvardintų, kad jie yra sugyventiniai, nes jie gyveno kartu neilgai, gal apie mėnesį. M. yra matęs tik vieną kartą, kai jis atvyko su L. pas jį ir jo sugyventinę į svečius, nėra matęs, kad M. smurtautų prieš L. 2021 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, pamena tik, kad buvo pavakarys, L. paskambino į mobilųjį telefoną jo sugyventinei R. ir jai verkdama pasakė, kad bėga basa, sumušta, kad ją vejasi, ji paminėjo, kad lauks prie degalinės (duomenys neskelbtini) ir padėjo telefono ragelį. Jam R. papasakojo viską ir jis su dviračiu išvažiavo ieškoti L. Jis privažiavo prie degalinės ir pamatė L. Ji buvo basa, pavargusi, išsigandusi, purvina, tačiau sužalojimų jokių nematė ant jos. Ji užsilipo ant dviračio bagažinės ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). M. niekur nepastebėjo. Grįžus į namus, ji iš jo telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Namuose ji papasakojo, kad jai M. sudavė per petį, pasakė dingti iš namų ir suėmęs už „atlapų“ išmetė ją pro duris ant laiptų, o ji išsigandusi, kad jai M. daugiau nieko nebedarytų, basomis kojomis išbėgo iš namų. L. jam dar taip pat minėjo, kad, kai M. ją išstūmė pro duris, jis staigiai su ranka ištraukė iš jos kišenės devyniasdešimt eurų, juos pasisavino (t. 1, b. l. 107-110 );

liudytojos R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. S. yra jos dukra, šiuo meta ji gyvena kartu su ja. Ji turi draugą M. K., jie pažįstami apie tris mėnesius, L. gyvendavo ankščiau (duomenys neskelbtini), o M. (duomenys neskelbtini). Jie nebuvo sugyventiniai, tik taip susitikdavo. Ji M. yra mačiusi tik vieną kartą, kai L. buvo atsivedusi M. pas ją į namus supažindinti. Tą kartą kai M. buvo atvykęs, prieš L. nesmurtavo. Parodo, kad 2021 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakare, apie 18.00 val., jai į telefoną paskambino L., kuri verkdama pasakė, kad pabėgo nuo M. ir paprašė, kad atvažiuotu jos pasiimti. Jos sugyventinis A. P. su dviračiu nuvažiavo jos parsivežti. A. ją rado kažkur netoli geležinkelio. Grįžus į namus, L. jai papasakojo, kad M. sudavė jai per rankas ir iš kišenės ištraukė devyniasdešimt eurų ir ją išstūmė pro duris lauk, o pati išsigandusi pabėgo. L. jai tiek tepapasakojo, kadangi buvo labai susijaudinusi ir daugiau ji jos nieko nebeklausė. Po šios dienos jos taip pat nieko nebekalbėjo apie tą įvykį. Ant L. kūno tą dieną jokių sužalojimų lyg ir nematė (t. 1, b. l. 113-116);

liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai yra išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį, t. y. brolį M. K.. Ji parodymus atsisako duoti, parodo, kad 2021 m. birželio 12 d. ji tikrai brolio draugei L. S. paskolino 100 eurų, broliui nežinant, smulkiau aplinkybių nepasakos (t. 1, b. l.119-121);

2021 m. birželio 12 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje L. S. (3,51 promilių girtumas) parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. K. trenkė jai du kartus delnu į kaklą ir vieną kartą trenkė kumščiu į dešinę ranką, tuo sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 22-25)

2021 m. birželio 14 d. L. S. pareiškimu-protokolu, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2021 m. birželio 12 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio M. K., įvyko konfliktas, kurio meta jis jai sudavė delnu vieną kartą į kaklo sritį ir vieną kartą rankos delnu sudavė jai į dešinę ranką. Po to, jis jai suėmęs už megztinio rankovės, išstūmė ją pro kambario duris, dėl ko, ji suklupo ir susitrenkė kairį kelį. Taip smurtaudamas prieš ją sugyventinis M. K. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo M. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 27-30);

2021 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-35);

2021 m. birželio 12 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad ant L. S. kairės kojos kelio matosi mėlynė ir paraudimas. Paraudimas yra 2 centimetrų pločio ir 3 centimetrų ilgio. Šalia matosi mėlynė. Atstumas tarp paraudimo žymės ir mėlynės yra 0,5 centimetro. Mėlynė yra ovalo formos. Ilgis yra 3 centimetrai, plotis yra 2 centimetrai (t. 1, b. l. 75-79);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 646/2021(04), kurioje nurodyta, kad L. S. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje. L. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su buku kietu paviršiumi atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui – 2021 m. birželio 12 d. (t. 1, b. l. 90);

2021 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas A. P. pokalbis su BPC operatoriumi dėl policijos pareigūnų iškvietimo (t. 1, b. l. 130-132);

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų, pareigūnams atvykus į įvykio vietą kur bendravo su nukentėjusiąja L. S. ir M. K. (t. 1, b. l. 134-135);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. birželio 12 d. 18.52 val. nukentėjusiajai L. S. nustatytas 3,51 promilės neblaivumas; 2021 m. birželio 12 d. 18.49 val. M. K. nustatytas 2,28 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 137-140).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo M. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. M. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi M. K., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę, su kuria įvykio metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, nukentėjusiąją L. S., sukėlė jai fizinį skausmą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp sugyventinių kilo konfliktas, kaltinamasis neneigia sudavęs smūgius delnu nukentėjusiajai, nurodė, jog kelį nukentėjusioji galėjos susižaloti virsdama, nes buvo neblaivi. Nukentėjusioji tiek iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams, tiek ir vėliau duodama parodymus apie įvykį tvirtino, jog kaltinamojo veiksmais, suduodant jai smūgius jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat dėl kaltinamojo atlikto veiksmo – jos stūmimo, ji susižalojo kelį. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ant kairio kelio kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, yra ne kartą atsiprašęs nukentėjusiosios, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), tai kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam po įvykio nustatytas 2,28 promilės neblaivumas. Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas iš viso šešiolika kartų, naują nusikaltimą padarė nepraėjus metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 147-163); baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 187-191); nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 193, 194). Kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos padarymo papildomai nuteistas du kartus už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kaltinamasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 180-184; t. 2, b. l. 127-133), dar du kaltinamajam priimti nuosprendžiai neįsiteisėję. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog M. K., atlikęs anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepraėjus nei metams vėl padarė naują nusikaltimą, smurtavo prieš savo sugyventinę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus M. K. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam M. K. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu M. K. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. penkis mėnesius, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 12 d. 18.25 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 12.39 val., t. y. dvi paros, ir pagal 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 21 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. 2021 m. birželio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, priimant nuosprendį panaikintina.

Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš M. K. priteisti 19,06 Eur už nukentėjusiosios L. S. gydymą (t. 1, b. l. 95-99).

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji L. S. buvo sužalota tyčiniais kaltinamojo M. K. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajai buvo teikiama medicininė konsultacija, ji buvo apžiūrėta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dėl nukentėjusiosios apžiūros civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (t. 1, 99), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. K. priteistina 19,06 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam M. K. ginti paskirta advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 28 d. pirminė pažyma Nr. (12.35 Mr) PT-824 (t. 2, b. l. 125), iš kurios matyti, kad už M. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 314,36 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

2 DVD+R diskai, su telefoninio pranešimo įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir su pareigūnų Body kamerų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, esantys prie bylos viršelio, paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 273, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, ir paskirti M. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 12 d. 18.25 val. iki 2021 m. birželio 14 d. 12.39 val., t. y. dvi paras, ir pagal 2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 21 d.

Panaikinti M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. K. 19,06 Eur (devyniolika eurų 6 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD+R diskus, palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.