Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) direktore, neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikatą, o būtent:

2022-08-04, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama savo judėjimo krypties kelio važiuojamosios dalies eismo juosta ir priartėjusi prie ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 3 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeisdama KET 30 p. reikalavimus, įpareigojančius transporto priemonių vairuotojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti važiavimo krypties eismo juosta perėja einančius pėsčiuosius, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėją ėjusio A. O., nors turėjo galimybę iš anksto pastebėti, jį partrenkė, sukėlė eismo įvykį ir A. O. dėl abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimų bei kairio kelio sąnario šoninio kolateralinio raiščio ir dalinio priekinio kryžminio raiščio plyšimų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais J. S. įvykdė BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamoji J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai, savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad važiavo automobiliu „Mitsubishi Outlander“ (duomenys neskelbtini), kai staiga iš kairės pusės pamatė per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją einantį žmogų (A. O.). Kadangi laiku jo nepamatė, jį automobilis kliudė. Nedelsdama sustojo ir priėjo prie nukentėjusiojo, tuomet kartu su juo pasitraukė nuo važiuojamosios kelio dalies ant žolės. Teigė, kad pasiteiravo nukentėjusiojo kaip jis jaučiasi, kartu iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir laukė atvykstančių medikų. Atvykus GMP automobiliui, nuvyko paskui jį, po ko suprato, kad pasišalino iš įvykio vietos ir tuoj pat paskambino policijai bei pranešė savo buvimo vietą. Negali paaiškinti dėl kokių priežasčių nepamatė per pėsčiųjų perėją ėjusio žmogaus, šalia jos nebuvo kito automobilio. Važiavo siaura miegamųjų rajonų gatve. Norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju. Su ja susisiekė darbuotojas iš policijos komisariato, po kelių dienų suteikė jai nukentėjusiojo kontaktinį telefono numerį. Paskambino nukentėjusiajam, A. O. pasakė, kad neturi jai pretenzijų. Nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, jis neprašė jos atlyginti žalą. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju ir tuo pagrindu nori, kad jai byla būtų nutraukta. Taip pat pažymėjo, kad dar nežinodama ar A. O. draudimo bendrovė atlygins žąlą, siūlė žalą atlyginti pati. Dėl įvykusio labai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Teismo posėdžio metu nuketėjusysis A. O. patvirtino, kad, prieš einant per pėsčiųjų perėją, jį praleido vienas automobilis, o dėl kito nepasižiūrėjo. Teigė, kad jam buvo atlikta operacija, šiuo metu yra reabilitacijoje. Pretenzijų J. S. neturi, patirta žalą atlygino draudimo bendrovė, kurioje savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi kaltinamoji.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji J. S., kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2022-11-16 apklaustos įtariamosios J. S. parodymai, kad kalta prisipažįsta visiškai, narkologinėje, psichiatrinėje ligoninėje negydyta, įskaitoje nebuvo, galvos traumų neturėjo. 2022-08-04 apie 19.10 val. su savo automobiliu Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), jai atrodo, kad greitis buvo nedidelis, nes ji jau buvo netoli savo namų ir jai tik pravažiavus pėsčiųjų perėją per šoninį veidrodėlį, pamatė, kad lyg tai kažką nutrenkė. Ji net važiuodama nematė, kad per pėsčiųjų perėją eitu kas nors, negali paaiškinti kas atsitiko. Truputėlį pravažiavus (už pėsčiųjų perėjos) sustojo ir nuėjo prie vyriškio, kuris sėdėjo pėsčiųjų perėjoje. Vyriškis jai sakė, kad viskas gerai, nieko baisaus. Atsikėlė ir nuėjo už šaligatvio ant žolės, ji jį palydėjo. Iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Vyriškiui sakė, kad nesikeltų, atvažiuos greitoji ir pažiūrės. Vyriškiui ji pasakė, kad palydės iki ligoninės, o po to parveš namo, nes suprato, kad taip pat netoli jos namų gyvena. Atvažiavo greitoji, iš karto pasakė, kad veš į Lazdynų ligoninę, ji pasakė, kad važiuos iš paskos. Nuvažiavus į ligoninę ji net nematė, kur vyriškį nuvežė, o tada ji pagalvojo, kad nepranešė policijai. Paskambino ir jai pasakė, kad lauktų Lazdynų ligoninėje, kad policija tuoj atvažiuos. Pareigūnai atvažiavę visus popierius užpildė ir jai pasakė, kad ji važiuotų namo, nes jos į ligoninę neįleis ir niekas nieko nepasakys, nes vyras jai yra niekas. Tada ji paskambino vyrui ir jos nuvažiavo namo. Su nukentėjusiuoju vyru ji daugiau susitikusi nebuvo, bet labai norėtų, atsiprašyti ir sutinka atlyginti moralinę ir fizinę žalą, jei vyras pareikalaus. Dėl savo poelgio ji labai gailisi, bet dėl ko taip įvyko paaiškinti negali (b. l. 114–116).

2022-10-10 apklausto nukentėjusiojo A. O. parodymai, kad 2022-08-04 apie 18.45 val. ėjo namo iš parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Ėjo (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės ,,Umarai“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra pėsčiųjų perėja, kurią kirtus patenkama į (duomenys neskelbtini). Kelias toje vietoje yra dviejų skiriamųjų juostų, kurias skiria saugumo salelė perėjoje. Jis susiruošė pereiti gatvę, kitoje juostoje automobilis BMW, tamsios spalvos, sustojo iš kairės, ir jį praleido. Jis parėjo vieną juostą, sustojo saugumo salelėje. Pamatė, kad iš dešinės artėja automobilis Mitsubishi Outlander, tamsiai raudonos spalvos. Automobilis važiavo lėtai, ir kaip jam pasirodė, lėtėjo, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilis sustos prieš pat perėją. Pradėjo eiti per perėją toliau, jau viduryje kelio pamatė, kad automobilis nestoja, nespėjo nei pasitraukti, nei pabėgėti į priekį, automobilis partrenkė jį, ir nuo smūgio jį užmetė ant kapoto. Matomumas tuo metu buvo geras, dar buvo šviesu. Įvykio metu jis buvo visiškai blaivus. Eismo įvykio metu jis patyrė automobilio priekinio bamperio smūgį į vidinę kairės kojos kelio pusę. Nuo smūgio nukrito ant asfalto. Tuo metu pajuto stiprų kairės kojos skausmą kelio srityje, taip pat patyrė abiejų kojų nubrozdinimus, nestipriai susimušė galvą kairėje pusėje, artų viršugalvio, nusibrozdino dešinį petį. Vėliau pastebėjo, kad abi rankos buvo nusėtos smulkiais nubrozdinimais. Po smūgio bandė keltis, jam svaigo galva, tačiau atsistoti pavyko. Jis pats sugebėjo nueiti ant žolės ir atsigulė. Prie jo priėjo automobilio Mitsubishi vairuotoja, ji buvo labai susijaudinusi, sakė, kad nepamatė, pasiteiravo, kaip jaučiasi. Moteris atrodė blaivi. Jis paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi labai skaudėjo kairę koją. Moteris tą ir padarė. Medikai atvyko kažkur už 15 min., uždėjo jį ant neštuvų ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir suteikė būtinąją pagalbą. Jam buvo diagnozuoti kairės kojos kelio raiščių plyšimai, blauzdų nubrozdinimai, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Tą pačią dieną jis buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai, ant kojos jam buvo uždėta langetė, rekomendavo ją nešioti 3-4 savaites bei dėl nedarbingumo kreiptis į šeimos gydytoją. Pas savo šeimos gydytoją kreipėsi po kelių dienų, jam buvo išrašytas nedarbingumo lapelis iki 2022-08-26. Kadangi darbo pobūdis nereikalauja jokio fizinio krūvio, jis 2022-08-26 paprašė nebetęsti jam nedarbingumo lapelio. 2022-08-26 jis savo lėšomis atliko magnetinio rezonanso tyrimą, už kurį sumokėjo 75 Eur, taip pat mokėjo už 2 chirurgo konsultacijas (140 Eur) ir savo lėšomis įsigijo kelio įtvarą (130 Eur). Mokamas konsultacijas ir tyrimus pasirinko, kadangi valstybinėse įstaigose yra labai ilgos eilės. Taip pat turės sumokėti ir už kojos operaciją privačioje gydymo įstaigoje, kadangi eilėje operacijai valstybinėje įstaigoje tektų laukti iki sausio mėnesio. Operacija kainuos nuo 800-1200 Eur. Šiuo metu juda savarankiškai su fiksuoto kelio įtvaro pagalba, operacija yra numatyta 2022-10-12. Kaip jam pranešė, po operacijos bus reikalinga reabilitacija, kuri gali užtrūkti iki pusės metų. Kiek dar patirs papildomų išlaidų gydymui, ir ar po operacijos bus vėl laikinai nedarbingas, šiuo metu pasakyti negali. Dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į eismo įvykio kaltininkės draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini). Jeigu po gydymo draudimo bendrovė atlygins jam visas patirtas išlaidas, civilinio ieškinio įvykio kaltininkei nereikš. Dėl chirurgo konsultacijų lankėsi privačioje klinikoje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), operacija taip pat yra numatyta šioje klinikoje, Vilniuje. Magnetinio rezonanso tyrimas jam buvo atliktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Esant būtinumui, su gydymu susijusius išrašus, kuriuos gaus ateityje, pateiks tyrimui. Prie apklausos protokolo papildomai pateikia magnetinio rezonanso tyrimo diagnostinio aprašo kopiją (b. l. 55–56).

2022-08-04 vyriausiojo patrulio A. Z. (A. Z.) tarnybiniame pranešime fiksuotos aplinkybės, kad 2022-08-04 patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. J. apie 19.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja su automobiliu Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė vyrą, sąmoningas. Atvykusį vietą, automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo. Kelkraštyje stovėjo liudytojas Š. B., kuris paaiškino, kad iki jų atvykimo GMP (duomenys neskelbtini) sužalota vyrą išvežė į RVUL. Paklausus, kur yra automobilio vairuotoja, šis paaiškino, kad moteris išvyko paskui greitąją. Š. B. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), praleido per pėsčiųjų perėja einanti vyrą, kurį partrenkė Mitsubishi vairuotoja. Nuvykus į RVUL, priimamajame rado automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, tai buvo J. S., reanimacijoje buvo partrenktas vyras A. O., kuriam medikai suteikinėjo medicininę pagalba (b. l. 12).

2022-08-04 tyrėjo M. Š. (M. Š.) tarnybiniame pranešime fiksuotos aplinkybės, kad 2022-08-04 apie 19.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis. Nustatyta, kad 2022-08-04 19.10 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 3, Vilniuje, J. S., vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido jai iš kairės pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo, kurį partrenkė. Įvykio metu nukentėjo pėsčiasis A. O., kuris pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatytas galvos sumušimas, kairės kojos raiščių plyšimas ir paleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 13).

2022-08-04 – 2022-08-05 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tiesus horizontalus kelio ruožas. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 3, Vilniuje yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Automobilis Mitsubishi Outlander, valst Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptis: nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h. Kelyje yra dvipusis eismas, po vieną eisme juosta kiekviena kryptimi. Ant šalia minėtos pėsčiųjų perėjos esančio pastato adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, iš kurių viena nukreipta į šios pėsčiųjų perėjos pusę. Eismo įvykio vietoje nėra automobilio Mitsubishi Outlander, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Už pėsčiųjų perėjos per visą kelią yra išsibarsčiusios uogos, ant dešinėje pusėje šalia važiuojamosios dalies esančios vejos guli mažas maišelis su uogų liekanomis. Objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane bei matavimo duomenų lentelėje (b. l. 16–31).

2022-08-04 – 2022-08-05 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis Mitsubishi Outlander, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilių stovėjimo aikštelėje prie ligoninės priimamojo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi iš eismo įvykio vietos buvo patrauktas ir išvažiavęs į ligoninę. Apžiūrint transporto priemonę, pastebėti sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Be kita ko, ant automobilio priekinio bamperio matosi uogų liekanos (b. l. 32–45).

2022-09-13 specialisto paaiškinimai, kad išnagrinėjęs A. O. pateiktus medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele (duomenys neskelbtini), CD laikmena su tyrimo vaizdu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis, J. M. P. pateikė išvadą, kad A. O. RVUL 2022-08-04 nustatyta abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimai bei kairio kelio sąnario šoninio kolateralinio raiščio ir dalinio priekinio kryžminio raiščio plyšimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl raiščių plyšimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 deinų laikotarpiui (b. l. 80).

2022-10-27 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kurio ID (duomenys neskelbtini), laikas 19.09 val., kuriame užfiksuota, kaip moteris praneša apie tai, kad važiavo šalia (duomenys neskelbtini) ir matė kaip moteris su raudonos spalvos automobiliu partrenkė vyrą per perėją. Moteris nurodo, kad vyras sąmoningas, jis gulėjo ir vairuotoja išlipusi padėjo jam. Taip pat apžiūrėtas garso įrašas, kurio ID (duomenys neskelbtini), laikas 19.20val., kuriame užfiksuota, kaip moteris informuoja Bendrąjį pagalbos centrą apie tai, kad ji partrenkė žmogų pėsčiųjų perėjoje ir atvažiavo į greitąją paskui jį. Darbuotojai pasitikslinus, ar moters automobilis Mitsubishi, ji patikino, kad taip (b. l. 102–104).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Byloje esantys įrodymai – pačios kaltinamosios J. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. O. parodymai; policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolai – yra neprieštaringi, nuosekliai papildantys vieni kitus bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju J. S. 2022-08-04, apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama savo judėjimo krypties kelio važiuojamosios dalies eismo juosta ir priartėjusi prie ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. 3 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nepraleido jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusio A. O. ir jį partrenkė.

2022-09-13 specialisto paaiškinimuose fiksuota, kad A. O. eismo įvykio metu buvo padaryti abiejų kelių ir blauzdų odos nubrozdinimai, plyšo kairio kelio sąnario šoninio kolateralinis raištis ir dalinio priekinio kryžminio raištis; aptarti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. S. pareikštuose kaltinimuose nurodoma, kad ji nagrinėjamu atveju pažeidė KET 128 p. nuostatas. KET XV skyriaus „Važiavimo greitis“ 128 p. nustatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. O., kilo pastarajam einant nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Vairuotojų pareigos pėstiesiems, be kita ko, yra reglamentuojamos KET V skyriaus 30 p., kuriame nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal byloje esančiais įrodymais nustatytą faktinę situaciją būtent J. S. KET 30 p. numatytų reikalavimų nesilaikymas laikytinas eismo įvykio kilimo priežastimi. Todėl, jai pareikšti kaltinimai tikslintini nurodant, jog nagrinėjamu atveju kaltinamoji pažeidė KET 30 p. reikalavimus. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas, kaltinamajai žinant visas eismo įvykio aplinkybes, neneigiant savo kaltės dėl nukentėjusiojo partrenkimo pėsčiųjų perėjoje, nelaikytinas procesine staigmena, taip pat nekeičia jos padarytos veikos kvalifikavimo.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad J. S. pažeidė KET 30 p. reikalavimus, įpareigojančius transporto priemonių vairuotojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti važiavimo krypties eismo juosta perėja einančius pėsčiuosius, nagrinėjamas eismo įvykis kilo dėl kaltinamosios kaltės, o jos veiksmuose, įvertinus nukentėjusiojo A. O. patirto sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus), yra visi BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju

Teismui pateiktas nukentėjusiojo A. O. ir kaltinamosios J. S. susitaikymo raštas, kuriame nurodoma, kad jie susitaikė, todėl prašoma teismo nutraukti kaltinamosios atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

J. S., kuri kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiama nebuvo, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamoji supranta savo kaltę ir elgesio neteisėtumą, nukentėjusiajam A. O. žala pilnai atlyginta, nukentėjusysis jai atleido ir su kaltinamąja susitaikė. Todėl yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro J. S. ne kartą yra bausta administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau jos padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais (greičio viršijimas, transporto priemonės stovėjimo pažeidimai), visos paskirto baudos sumokėtos (b. l. 134–144). Kitų J. S. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji dirba, ankščiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiama, teisiama pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog J. S. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 5 metų (BK 68 str. (įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija, galiojusi iki 2022-10-31), turto konfiskavimas (BK 72 str.), įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 str. nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju J. S., vairuodama automobilį, buvo blaivi, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltusi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuriam žala atlyginta; ji neteista, dirbanti. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, J. S. asmenybę, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti kaltinamajai vieną iš griežčiausių ir BK 68 str. ar 72 str. nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones ar automobilio konfiskavimą. Vis tik, įvertinęs tai, jog kaltinamoji yra ne kartą bausta už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, o ir nagrinėjamų atveju dėl jos padaryto KET pažeidimo sunkesnių ar tragiškų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas. Todėl kaltinamoji įpareigotina įmokėti 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p., kompaktiniai diskai (4 vnt.) esantys voke, prisegtame prie bylos viršelio, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusią Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatas, t. y. kaltininkei ir nukentėjusiajam A. O. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. S. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ją įmokėti 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kompaktinius diskus, esančius voke, prisegtame prie galino bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

1) jeigu ji per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu ji per vienerius metus ji padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;

4) vengiant įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ji gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.