Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) 2017 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 7-1501; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-5780.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, tačiau išvyka jam nebuvo suteikta. Tokį sprendimą jis skundė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau Kalėjimų departamentas, atsakovo sprendimą paliko galioti. Sprendimuose, kuriais buvo atmestas jo prašymas, nurodomas vienintelis motyvas, kad pareiškėjas turi galiojančių drausminių nuobaudų. Tokie sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, buvo priimti piktnaudžiaujant suteikta valdžia, neatsižvelgiant į visus vertinamuosius kriterijus. Pareiškėjas nepateko tarp asmenų, kuriems įstatymas draudžia suteikti trumpalaikę išvyką į namus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 154 str. 4 d.), todėl atsakovas turėjo vertinti nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nes tokia pareiga įtvirtinta BVK 104 straipsnyje. Pareiškėjas aštuonis kartus buvo teikiamas skatinimui už pasiekimus moksle, už darbo rezultatus, už dalyvavimą meno terapijos užsiėmimuose. Iki ginčo sprendimų buvo pateikti penki teikimai dėl paskatinimo, pagal kuriuos paskatinimai nebuvo skirti ir dėl jų neskyrimo teisme yra nagrinėjamos bylos. Pareiškėjo teigimu, teikimai dėl skatinimo yra duomenys charakterizuojantys nuteistąjį, jo požiūrį į darbą, mokslą, socialinę reabilitaciją, tačiau jie nebuvo vertinami. Nebuvo vertinama, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo labai žema (18 balų pagal OASys vertinimo sistemą, anksčiau sudarė 23 balus), t. y. pareiškėjas padarė didelę pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Prašymo atmetimo motyvai – turimos drausminės nuobaudos – jam tapo žinomi tik iš skundžiamų aktų turinio, nes nebuvo leista susipažinti su Komisijos svarstančios klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 2-ame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusios jo prašymą, protokoline nutartimi, su Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu, kuriuo Komisijos rekomendacija buvo patvirtinta. Išreiškė abejones, ar Komisijos protokolą pasirašiusi G. G. buvo teisėta Komisijos narė. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nevertino, ar drausminės nuobaudos jam paskirtos dėl jo sąmoningo apsisprendimo elgtis tyčia, ar įtakotos nepakankamo atidumo, rūpestingumo. Nuobaudos buvo skirtos ne už šiurkščius nusižengimus. Pareiškėjas nuo bausmės atlikimo pradžios pradėjo darbinę veiklą pataisos namuose veikiančioje įmonėje, visą gaunamą darbo užmokestį perveda teikdamas paramą Kaišiadorių vyskupijos Caritas VšĮ Paparčių šv. Juozapo Šeimos namams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijai, vykdo įsipareigojimus pagal teismo sprendimą civilinėje byloje, tačiau į tai priimant ginčo sprendimus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad trumpalaikė išvyka į namus buvo reikalinga studijų Mykolo Romerio universitete skoloms likviduoti, jos nesuteikdamas atsakovas pažeidė teisę į mokslą. Pareiškėjo nuomone, nesuteikimą išvykos į namus jis supranta kaip kerštą, bandymą susidoroti. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą.