Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilieitis, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „A. p.“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. spalio 19 d., apie 15 val. 07 min., Kretingos r., krašto kelio Nr. 216 „Gargždai-Kretinga“ 20-ajame kilometre, V. Š. vairavo transporto priemonę „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ 2021 m. spalio 19 d. 15 val. 11 min. jam užfiksuotas 2,05 prom., 2021 m. spalio 19 d. 15 val. 35 min. – 1,99 prom. neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro buvo stipriai išgėręs, dviese išgėrė 0,7 litro talpos degtinės butelį, buvo mažai valgęs, baigė gerti apie 23 val. – 23.30 val. Kadangi ryte jautėsi blogai išsimiegojęs, dar išgėrė butelį stipraus alaus, tai padarė nuo 9.00 iki 10.00 val. Iš viso išgėrė 1 litrą alaus, kurio stiprumas 6 laipsniai. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu, suprato, jog negali vairuoti. Jis vairavo krovininį automobilį „Volvo“, kuris priklauso jo darbdaviui UAB „A. p.“. Darbovietėje jo blaivumas nebuvo tikrinamas, niekas nepastebėjo, jog jis yra neblaivus. Šia transporto priemone jis iš Plikių karjero vežė žvyrą, jo maršrutas į vieną galą buvo apie 40 km. Kiek jam žinoma, už šį sunkvežimį buvo mokėta apie 18 000 Eur. Jis neturi galimybės sumokėti tokios sumos, iš jo antstoliai vykdo išieškojimus, turėtą butą Palangoje pardavė antstoliai. Kito turto neturi, uždirba minimalų darbo užmokestį. Atskaičius antstolių vykdomus išieškojimus bei kitus mokesčius, per mėnesį jo pajamos sudaro apie 400-450 Eur. Gyvena pas buvusią uošvienę, jai moka po 100 Eur, prisideda prie vandens, elektros išlaidų. Paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos apskrities VPK vyriausiojo patrulio 2021 m. spalio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 19 d. magistraliniame kelyje A11 Šiauliai – Palanga policijos patrulių ekipažas pastebėjo kelyje vingiuojantį sunkvežimį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiviję šį sunkvežimį apie 15 val. 7 min. sustabdė kelio Gargždai-Kretinga 20-ajame kilometre. Nustatė, kad sunkvežimį vairavo V. Š., kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkotesteriu vairuotojui V. Š. pirmuoju tikrinimu užfiksavo 2,05 prom. neblaivumą, antruoju – 1,99 prom (b. l. 1).

Iš 2021 m. spalio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vilkikas „Volvo FM12“, valst. (duomenys neskelbtini), stovintis kelyje 216 (Gargždai – Kretinga), ties 20 km, priekine dalimi link Gargždų miesto (b. l. 9-21).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARYE-0396 panaudojimo duomenų žurnalo kopijos ir 2021 m. spalio 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. spalio 19 d. 15.11 val. pirmuoju bandymu V. Š. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, 15.35 val. antruoju bandymu nustatytas 1,99 promilių neblaivumas (b. l.23-24). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. vasario 3 d. (b. l. 22).

Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2021 m. spalio 19 d. sprendimu V. Š. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 25).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš kelio 216 į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežta transporto priemonė „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. J. parodė, kad yra UAB „A. p.“ direktorius. Sunkvežimį „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „A. p.“ įsigijo 2021 m. birželio 16 d. Latvijoje, Lietuvoje registracijos dėl iškilusių nesklandumų neatliko. Nuo 2021 m. vasaros sunkvežimį vairuodavo V. Š.. 2021 m. spalio 19 d. V. Š. minėtu sunkvežimiu važiavo įmonės reikalais. Kada ir kur V. Š. vartojo alkoholį jis nežino, vairuotojų girtumas atvykus į darbovietę netikrinamas (b. l. 29).

Sunkvežimio „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „A. p.“, 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi SIA „Trafiks AB“ pardavė UAB „A. p.“ automobilį „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 17 500 Eur (b. l. 33-34). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1999 metų gamybos transporto priemonės Volvo FM12 kaina Lietuvoje yra 15 021 Eur su PVM (b. l. 46).

Sunkvežimis „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas UAB „A. p.“ direktoriui R. J., transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelės išlaidos apmokėtos (b. l. 47-52).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Š. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisiamojo posėdžio metu sutiko su nustatytu neblaivumu. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio Alcotest 6810 duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. 2021 m. spalio 19 d., apie 15 val. 07 min., Kretingos r., krašto kelio Nr. 216 „Gargždai-Kretinga“ 20-ajame kilometre, vairavo automobilį „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo V. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu V. Š. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį. Kaltinamasis V. Š. dirba, anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus du kartus yra baustas administracine tvarka (už N3 kategorijos transporto priemonės vairavimą nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, taip pat už ėjimą per kelio važiuojamąją dalį, kur tai daryti draudžiama). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą bus pasiekti kaltinamajam V. Š. paskyrus su jo laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui – 75 MGL (3 750 Eur).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę kaltinamajam paskiriant 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, baudą.

Atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, turto neturi), turimus skolinius įsipareigojimus, antstolių vykdomus išieškojimus, įvykdyti paskirtą bausmę, t. y. sumokėti baudą, kaltinamasis įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nagrinėjamu atveju kartu su bausme V. Š. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju V. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. Š. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, pagal byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis matyti, kad vairuodamas šią transporto priemonę jis pavojingai manevravo kelyje (vinguriavo po važiuojamąją kelio dalį). Akivaizdu, kad tuo jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę jis pavojingai manevravo, tuo sukeldamas realų pavojų kitų aplinkinių saugumui, taip pat įvertinus kitas V. Š. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, du kartus baustas administracine tvarka ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2021 m. spalio 22 d. (b. l. 78-80). Nors kaltinamojo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių vairavimu, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė nepagrindžia galimybės taikyti trumpesnį specialios teisės uždraudimo terminą. Teismo vertinimu, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas pagal šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad V. Š. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju V. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „A. p.“. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, o vien bloga kaltinamojo turtinė padėtis nėra pakankama netaikyti turto konfikskavimo.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdamas turtą kaltininkui, UAB „A. p.” žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiksuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo V. Š.išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Iš 2021 m. birželio 16 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad SIA „Trafiks AB“ pardavė UAB „A. p.“ automobilį „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 17 500 Eur (b. l. 33-34). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1999 metų gamybos transporto priemonės Volvo FM12 kaina Lietuvoje yra 15 021 Eur su PVM (b. l. 46). Spręsdamas klausimą dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo teiktus paaiškinimus, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 400 – 450 Eur darbo užmokestis, kito turto jis neturi, iš jo antstoliai vykdo išieškojimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog visos transporto priemonės vertės konfiskavimas iš V. Š. būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, prevenciniai tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti konfiskuojant dalį transporto priemonės vertės, t. y. 5 000 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos.

Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, baudą, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad V. Š. paskirtą 50 MGL (2 500 Eur) baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801).

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 22 d.

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį transporto priemonės „Volvo FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 5 000 Eur .

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Š. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską, pridėtą prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.