Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) antstolio (ės) A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: 1. Skolininko T. V. darbdavys UAB ,,G.“ ir jos vadovas D. J., 2. Skolininkas T. V., 3. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) prašė pareiškimu už jo (jos) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „G.“ vadovui D. J. piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Antstolis (ė) nustatęs, kad skolininkas T. V. dirba UAB ,,G.“, pagrįstai dar 2017-09-04 priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbdaviui, nurodydamas (a) skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 9-10 b. l.). Antstolio (ės) priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585 str.). Dėl to darbdavys vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo ir pagal antstolio (ės) A. B. pateiktą procesinį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju skolininko darbdavys esant antstolio (ės) pateiktam procesiniam dokumentui dėl skolos iš skolininko išieškojimo ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumams, neatsižvelgiant ir į skolininko pateiktus motyvus, negali vienasmeniškai nuspręsti kada jis gali būti vykdomas tuoj pat ar vėliau. Pažymėtina, kad procesinis dokumentas turi būti vykdomas nedelsiant. Tačiau atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu yra atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys ir jo įgaliotas atstovas privalo informuoti antstolį (ę) kuris (i) yra pateikęs (usi) vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju nei skolininko darbdavys, nei darbdavio atstovas nepateikė teismui į bylą jokio paaiškinimo ir nenurodė pagrįstų aplinkybių kuo remiantis jis nevykdė išieškojimo pagal antstolio (ės) A. B. pateiktą patvarkymą nuo jo gavimo momento, todėl pripažintina, kad tokie D. J. (ar jo įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų (1-2 b. l.). Dėl to antstolis (ė) A. B. teisėtai ir pagrįstai pakartotinai 2019-11-27, 2020-02-19 ir 2020-08-17 patvarkymais kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 46-47, 27-58, 62-63 b. l.). Skolininko darbdavys ne tik nepateikė atsiliepimo į antstolio (ės) pareiškimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų susijusių su antstolio (ės) pateikto patvarkymo darbdaviui dėl informacijos pateikimo nevykdymu. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus D. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal procesinį dokumentą priimtą vykdomojo dokumento pagrindu ir dėl to kilus abejonėms, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir jo atstovas vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišieškoti iš skolininko darbuotojo darbo užmokesčio sumų pagal teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio (ės) A. B. pateiktą procesinį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (kartu ir išmokų gavėjas) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl pavyzdžiui, direktoriaus argumentai, kad ir kiti įmonės darbuotojai (vyr. finansininkė) analogiškai suvokė atsisakymo motyvus ar buvo padaryti dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.

Antstolis (ė), vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. D. J. būdamas įmonės vadovu (darbdavio įgaliotu asmeniu) nepateikė teismui jokių įrodymų, kodėl jis negalėjo įvykdyti antstolio (ės) patvarkymo ar neprivalėjo atlikti jį įpareigojančių veiksmų. Todėl antstolis (ė) pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Antstolis (ė) 2020-10-15 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad UAB „G.“ vadovas D. J. neįvykdė antstolio (ės) 3 (trijų) patvarkymų dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio (ės) pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „G.“ vadovas D. J. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. D. J. nepagrįstai neatsiliepė ir į antstolio (ės) patvarkymus. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas gali daryti priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „G.“, nei konkrečiai jos vadovas G. J.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo D. J. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant tinkamai ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti pastarąjį nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2 d.). Tokie UAB „G.“ vadovo D. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „G.“ vadovas D. J. ar jo atstovas (vyr. finansininkė) vykdydamas antstolio (ės) patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalėjo apie tai informuoti antstolį (ę). Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,G.“ vadovas D. J. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš išieškotojo (os) pateikusio vykdomąjį dokumentą. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „G.“ vadovas D. J. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu (e) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo (osios) dar 2019-11-27, o vėliau ir 2020-02-19 bei 2020-08-17 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Vengdamas įvykdyti antstolio (ės) A. B. ir visus anksčiau priimtus visose vykdomosiose bylose patvarkymus UAB „G.“ vadovas D. J. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio (ės) nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) A. B. pateiktą procesinį dokumentą, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „G.“ vadovas D. J. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 32-35, 65-69 b. l.). Nevykdydamas nurodytų antstolio (ės) patvarkymų konkrečiai D. J. kaip darbdavio įgaliotas atstovas ir bendrovės vadovas pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais D. J. skirtina 300 Eur bauda už laikotarpį nuo 2019-11-27 (patvarkymo dėl informacijos pateikimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2020-11-23 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama D. J. kaip darbdavio įgaliotam atstovui ir bendrovės vadovui už jo veiksmus, susijusius su antstolio trimis patvarkymais dėl informacijos pateikimo, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu buvo ir šiuo metu yra UAB ,,G.“ direktorius (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 32-35, 65-69 b. l.). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine D. J. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta D. J. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo D. J. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti UAB ,,G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) vadovui D. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už antstolio (ės) reikalavimų pagal 3 (tris) patvarkymus dėl informacijos pateikimo per laikotarpį nuo 2019-11-27 iki 2020-11-23 įskaitytinai, nevykdymą.

2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,G.“ vadovo D. J. asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) A. B., suinteresuotiems asmenims: 1. Skolininko darbdaviui UAB „G.“ ir jo vadovui D. J., 2. Skolininkui T. V. ir 3. Išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) 2 (dvi) vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.