- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-10898-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09344-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. 2016 m. birželio 10 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė stovėjimo aikštelėje ir paliko jį stovėti, nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti. Automobilis pariedėjo, atsitrenkė į metalinius atitvarus ir juos apgadino. Taip K. D. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, K. D., 2016 m. birželio 10 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė stovėjimo aikštelėje ir paliko jį stovėti, nepasirūpinęs, kad automobilis savaime nepradėtų riedėti. Automobilis pariedėjo, atsitrenkė į metalinius atitvarus ir juos apgadino. K. D. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeidęs KET reikalavimus, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu K. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atvažiavo su žmona į parduotuvę, kurioje aikštelė, jo manymu, neatitinka reikalavimų. Užėjo į parduotuvę ir žmona kažką pamiršo, todėl turėjo grįžti į automobilį. Turi 50 metų vairavimo stažą. Grįžo į automobilį pasiimti recepto, o jiems išėjus iš parduotuvės, automobilis jau buvo pariedėjęs. Jis su žmona susipyko. Buvo pažeisti tik du elementai. Žalos, kokia ten nurodyta – nėra. Jo automobilis draustas. Į parduotuvę buvo užėjęs pasiklausti, kieno tvora, bet savininko niekas nežinojo. Mašina nesužalota. Kitą dieną nuvažiavo į policiją, pranešė draudimui. Norėjo pats pakeisti tuos elementus. Draudimas teigė apmokėsiantis žalą, jis buvo nuvykęs į draudimą ir įvykį užfiksavo. Dabar pakeitė tuos du elementus. Policijai nepranešė, nemanė, kad dėl tokios smulkmenos reikėjo kviesti – tai jo klaida. Prašo neatimti teisės vairuoti, o baudą gali sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 147 punkte nurodyta, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.
Teismo posėdžio metu K. D. parodė, kad atvažiavo su žmona į parduotuvę, kurioje aikštelė, jo manymu, neatitinka reikalavimų. Užėjo į parduotuvę ir žmona kažką pamiršo, todėl turėjo grįžti į automobilį. Jiems išėjus iš parduotuvės, automobilis jau buvo pariedėjęs.
K. D. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo paties prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai. K. D. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, nurodė, kad jis privažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Dariaus ir Girėno g., pasistatė savo automobilinį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užtraukė rankinį stabdį, o kai grįžo, jis nuriedėjo 2,5 metro ir atsitrenkė į tvorą. Jis pamanė, kad apgadinimų nėra ir išvažiavo (b. l. 14). Fotolentelėje nurodyti kelio atitvarų ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15-16). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-10, apie 10.18 val., gautas pranešimas, kad Dariaus ir Girėno g. 18 „Hesburger“ automobilių aikštelėje nuriedėjo automobilis „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į metalinį atitvarą. Automobilio vairuotojas iš vietos pasišalino. Atvykus į juos kreipėsi liudytojas J. V., kuris paaiškino įvykio aplinkybes (b. l. 86). Eismo įvykio vietos schemoje atvaizduota eismo įvykio vietos schema (b. l. 7). Iš J. V. paaiškinimo matyti, kad 2016-06-10, apie 10.10 val., tapo įvykio liudininku, būdamas darbe, Dariaus ir Girėno g. 36, pamatė, kaip prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelėje, Dariaus ir Girėno g. 19B, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudas, „metallic“ spalvos, riedėdamas atbuline eiga be vairuotojo atsitrenkė į apsauginę pėsčiųjų tvorelę. Minėto automobilio vairuotojas 55-60 metų iš pažiūros, žilais plaukais, iš įvykio vietos pasišalino link Eišiškių plento, prieš tai apžiūrėjęs „VW Passat“ apgadinimus. Įvykio metu vairuotojo automobilyje nebuvo, jis atbėgo iš parduotuvės. Įvykio metu buvo apgadinta galinė „VW Passat“ dalis. Išdaužtas galinis kairys žibintas (b. l. 9). Įvertinus vyr. patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, fotolentelėje nurodytus transporto priemonės ir kelių atitvaro apgadinimus, bei J. V. paaiškinime išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad K. D. nepasitraukė iš įvykio vietos pasirūpinęs, kad transporto priemonė nepradėtų savaime judėti, dėl ko buvo apgadinti metaliniai atitvarai bei K. D. vairuojama transporto priemonė. Nors ir pats pažeidėjas nurodė, jog žalos, kokia nustatyta byloje, nėra, tokius jo teiginius paneigia fotolentelėje matomas žymus tvorelės sulankstymas, taip pat J. V. paaiškinimas, jog atėjęs vairuotojas pažeidimus apžiūrėjo. K. D. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 str. 2 d.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).
Teismo posėdžio metu K. D. paaiškino, kad buvo užėjęs į parduotuvę pasiklausti, kieno tvora, bet savininko niekas nežinojo, policijai nepranešė, nes nemanė, kad dėl tokios smulkmenos reikėjo ją kviesti.
K. D. kaltę, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, be jo paties prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai. K. D. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad jis privažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Dariaus ir Girėno g., pasistatė savo automobilinį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užtraukė rankinį stabdį, o kai grįžo, jis nuriedėjo 2.5 metrus ir atsitrenkė į tvorą. Jis pamanė, kad apgadinimų nėra ir išvažiavo (b. l. 14). Fotolentelėje nurodyti kelio atitvarų ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15-16). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-06-10, apie 10.18 val., gautas pranešimas, kad Dariaus ir Girėno g. 18 „Hesburger“ automobilių aikštelėje nuriedėjo automobilis „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į metalinį atitvarą. Automobilio vairuotojas iš vietos pasišalino. Atvykus į juos kreipėsi liudytojas J. V., kuris paaiškino įvykio aplinkybes (b. l. 86). Iš J. V. paaiškinimo matyti, kad 2016-06-10, apie 10.10 val., tapo įvykio liudininku, būdamas darbe, Dariaus ir Girėno g. 36, pamatė, kaip prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelėje, Dariaus ir Girėno g. 19B, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudas, „metallic“ spalvos, riedėdamas atbuline eiga be vairuotojo atsitrenkė į apsauginę pėsčiųjų tvorelę. Minėto automobilio vairuotojas (duomenys neskelbtini)metų iš pažiūros, žilais plaukais, iš įvykio vietos pasišalino link Eiškiškių plento, prieš tai apžiūrėjęs „VW Passat“ apgadinimus. Įvykio metu vairuotojo automobilyje nebuvo, jis atbėgo iš parduotuvės. Įvykio metu buvo apgadinta galinė „VW Passat“ dalis. Išdaužtas galinis kairys žibintas (b. l. 9). Įvertinus vyr. patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis bei J. V. paaiškinime išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad K. D. pasitraukė iš įvykio vietos, su kuria buvo susijęs. K. D. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, K. D. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadinta tvorelė bei nežymiai paties K. D. automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – pensininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys, pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. K. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad yra sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), prisipažino ir gailisi dėl pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus K. D. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini tokie faktai kaip tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad K. D. būtų anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, jo sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių padarinių, duomenų, kad įvykio metu jis galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, byloje nėra. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. D. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant sankcijoje numatytą baudą ir jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobauda įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos K. D. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą, taip pat laikytis KET reikalavimų, reglamentuojančių su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigas.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
K. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir K. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059414587 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.