- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-556-1995-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2006 m. gegužės 9 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnams atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog Vilniuje, Strielčiuko g., individualiame statomame name A. B. atliko statybos darbus neįsigijęs verslo liudijimo, apie vykdomą veiklą nepranešęs Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tuo pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 ,,Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių” 2.3.1 punktą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktą. A. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.
Institucijos 2006 m. birželio 15 d. nutarime konstatuota, kad A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirta 500 Lt bauda. A. B. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė jį pakeisti, paskiriant įspėjimą. Nurodė, kad verslo liudijimą įsigijo ne prieš pradedamas darbus 2006 m. gegužės 9 d., o kitą dieną, t. y. 2006 m. gegužės 10 d. Minėtą pažeidimą jis padarė dėl įstatymų nežinojimo, pažeidimą pripažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi, žada ateityje tokių pažeidimų nedaryti. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis 500 Lt baudos susimokėti negali, kadangi yra bedarbis, augina nepilnametį vaiką, šeima gyvena nuomojamame bute.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 27 d. nutarimu A. B. skundą patenkino, Institucijos 2006 m. birželio 15 d. nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas, vadovaudamasis 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsniu, 35 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių” 2.3.1 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktu, nurodė, kad nurodytuose teisės aktuose yra reguliuojama, kada individualia veikla norintis verstis asmuo privalo sumokėti fiksuotą pajamų mokestį, nurodo, kokias teises suteikia verslo liudijimas, bei numato, kad per 5 dienas nuo individualios veiklos pradžios asmuo privalo apie tai pranešti mokesčių administratoriui. Teismas nustatė, jog pareiškėjas individualia veikla pradėjo verstis 2006 m. gegužės 9 d., jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų ankstesnę individualios veiklos pradžią, byloje nėra. Kitą dieną po veiklos pradžios pareiškėjas informavo mokesčių administratorių, o 2006 m. gegužės 11 d. įsigijo veiklos liudijimą. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda nepagrįstai, o nuobaudą skyrusi institucija ne visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas nepažeidė 5 dienų termino mokesčių administratoriui informuoti apie individualios veiklos pradžią, sumokėjo fiksuotą pajamų mokestį bei įsigijo verslo liudijimą.
II.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutarimą ir Institucijos nutarimą palikti galioti arba grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, arba iš naujo nagrinėti teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto ir nesivadovavo įstatymu (ATPK 257 str.).
2. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad A. B, padaryto pažeidimo faktą ir jo kaltę įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. B, paaiškinimas, A. B, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas.
3. A. B, veikla atitinka 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte įvardintus individualios veiklos požymius: veiklos savarankiškumą, siekį gauti pajamas ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Santykiuose su kita sandorio šalimi (statybos darbų užsakovu) nebuvo darbo santykių požymių - susitarimo dėl darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. A. B. pažeidimo padarymo metu niekur nedirbo, neturėjo jokių alternatyvių pajamų šaltinių, pajamos gautos iš neįregistruotos veiklos buvo vienintelis pajamų šaltinis. Ši aplinkybė įrodo A. B. siekį gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos vykdant tęstinius statybos darbus.
4. 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punktas numato kelias individualios veiklos rūšis. Gyventojas planuodamas vykdyti norimą individualią veiklą, turi teisę pasirinkti: sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, t. y. įsigyti verslo liudijimą (jeigu jo pageidaujamos vykdyti veiklos rūšis yra nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame veiklos rūšių sąraše) arba informuoti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrių apie pradedamą vykdyti individualią veiklą ir pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuoti ir sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo, iš gautų individualios veiklos pajamų atskaičius leidžiamus atskaitymus arba jų neatskaičius. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas iš karto už visą laikotarpį, kurį įsigytas verslo liudijimas galioja, ir nepriklauso nuo gyventojo pajamų iš tos individualios veiklos dydžio. Tik verslo liudijimas suteikia teisę vykdyti tam tikros rūšies, nurodytos jame, veiklą.
5. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
6. A. B. iki 2006 m. gegužės 9 d. vykdė statybos darbus neįregistravęs savo vykdomos veiklos, o po Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnų atlikto patikrinimo įregistravo savo veiklą ir įsigijo verslo liudijimą. Kaip matyti iš A. B. atliktų veiksmų, jis nesiruošė vykdyti individualios veiklos sumokant metinį pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, t. y. veiklos neįsigijus verslo liudijimo. 2006 m. gegužės 10 d. A. B. informavo mokesčių administratorių, o 2006 m. gegužės 11 d. įsigijo verslo liudijimą. A. B. tiesiogiai pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kad vykdydamas veiklą neturėjo verslo liudijimo ir teigia, kad pažeidimą padarė dėl įstatymų nežinojimo.
7. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias mokesčių administratoriaus informavimą apie individualios veiklos pradžią. Teismas rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti veiklą taisyklių 4 punktu. Šio teisės akto 3 punkte nurodyta, kad šių taisyklių nuostatos netaikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie individualią veiklą vykdys pagal įsigytą verslo liudijimą, todėl šių taisyklių nuostata, suteikianti 5 dienų terminą pranešti apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, konkrečiu atveju negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn buvo pareikštas kaltinimas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Tai blanketinė teisės norma. Administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tada, kada asmuo užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Ši teisės norma bendroji. Tačiau jei asmuo verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija, arba kitokiu neteisėtu būdu (pavyzdžiui be verslo liudijimo – teisės aktų nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą, verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą - Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.; redakcija įsigaliojusi 2006 m. gegužės 6 d.) atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį. Tokia teisės norma laikytina specialia, nes privalomas objektyvinės pusės požymis licencijos neturėjimas arba kitoks neteisėtas būdas. Teisės normų konkurencijos atveju taikytina specialioji teisės norma, siekiant subtiliau apspręsti atsakomybės ribas.
A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vykdė statybos darbus nesumokėjęs pajamų mokesčio prieš išduodant verslo liudijimą bei apie individualios veiklos pradžią neinformavęs mokesčio administratoriaus. Kaltinimas pareikštas dėl pradėtos profesinės veiklos vykdymo neteisėtu būdu: 1) nesumokėjus pajamų mokesčio; 2) neinformavus mokesčio administratoriaus. Minima veika suponuoja administracinę atsakomybę ne pagal administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, o pagal kitą specialią teisės normą, kuri už tai ir numato administracinio poveikio priemonių taikymą. Daroma išvada įgalintų grąžinti bylą tirti iš naujo, bet draudimas sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį, nesant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą skundo būtent dėl teisės pažeidimo perkvalifikavimo į kitą administracinį teisės pažeidimą, numatantį griežtesnę administracinę nuobaudą, eliminuoja tokį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1209-04).
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nutraukdamas administracinę teiseną, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.