- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-08
- Bylos Nr.
- I-769-580/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01719-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. N. prašo: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2011-10-25 sprendimą Nr. (30)-K3-208; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-01-30 sprendimą Nr. 68-16; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2012-05-04 sprendimą Nr. S-56(7-35/2012).
Paaiškino, kad 2008–2009 m. pagrindines jo pajamas sudarė gaunami dividendai bei paskolos, gautos iš UAB „First autologistics company“ bei Keturvalakių žemės ūkio bendrovė (toliau – Keturvalakių ŽŪB). Nei viena iš paskolos sutarties šalių neneigia fakto, kad tokios sutartys buvo sudarytos ir pinigai buvo išmokėti remiantis šiomis sutartimis. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartis laikoma galiojančia, kol ji nėra nuginčijama. Pareiškėjas VMI pateikė teismo sprendimus, informaciją apie pradėtas vykdomąsias bylas dėl sumų, gautų pagal paskolų sutartis, išieškojimo. Kauno apygardos teismas 2011-10-12 sprendimu iš T. N. dėl įsipareigojimų pagal paskolų sutartis nevykdymo ieškovo BUAB „First autologistics“ naudai priteisė 2 251 000 Lt. Skolos išieškojimas perduotas antstoliui. Teisme nebuvo keliamas sutarčių negaliojimo klausimas. BUAB „First autologistics company“ bankroto administratoriaus atstovas UAB „Valnetas“ neginčijo šių sutarčių kaip apsimestinių ir neprašė jų pripažinti negaliojančiomis. Atsakovas, siekdamas įrodyti paskolų sutarčių apsimestinumą, nesiremia jokiais leistinais įrodymais. Dėl delspinigių normos neaptarimo sutartyje, ji negali būti pripažinta niekine. Jeigu sutartyje neaptariami delspinigių ir palūkanų dydžiai, jie skaičiuotini remiantis teisės aktais.
Paskolų sutarčių realumą patvirtina ir faktas, kad pareiškėjas paskolos grąžinimą buvo garantavęs nekilnojamuoju turtu. Dėl pablogėjusios finansinės padėties T. N. prarado galimybę laiku ir tinkamai vykdyti prievoles bei grąžinti gautas paskolas, tačiau tai nesuteikia atsakovui teisės paskolų sutartis pripažinti apsimestinėmis. Palikus nepakeistą atsakovo sprendimą, pareiškėjas bus įpareigotas dvigubai sumokėti už prievolę, kadangi iš jo išieškoma pagal teismo sprendimą ir atsakovo reikalavimu išieškomos privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) už kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas. Nesutinka, kad paskolų sutartys buvo sudarytos siekiant gauti mokestinę naudą bei išvengti mokesčių, norint įteisinti kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad T. N. metines pajamų mokesčio deklaracijas teikia nuo 2005 m. Jis savo pajamas grindžia įvairiais pajamų šaltiniais – su darbo santykiais susijusios pajamos, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, turto pardavimo pajamos, pajamos iš žemės ūkio veiklos, pajamos iš paskirstyto pelno (dividendai) bei paskolos iš banko ir ne iš banko. T. N. pajamos 2007 m. buvo 339 471 Lt, 2008 metais – 1 797 048 Lt, 2009 metais – 2 358 386 Lt, o išlaidos 2007 m. buvo 151 996 Lt, 2008 m. – 720 804 Lt, 2009 m. – 264 345 Lt.
Pareiškėjas deklaravo 2008 m. gautų 1 009 595 Lt dividendų, o 2009 m. – 170 405 Lt. Juos T. N. išmokėjo UAB „First autologistic company“ (iki 2009-06-05 vadinosi UAB „Kapratas“), kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo pareiškėjas. 2009-11-04 UAB „First autologistic company“ iškelta bankroto byla. Šios bendrovės 2011-05-31 dienos balanse buvo 1 670 295 Lt mokesčių nepriemoka ir 116 590 Lt mokesčių delspinigių. UAB „First autologistic company“ deklaravo ir išskaičiavo GPM nuo pareiškėjui išmokėtų dividendų, tačiau GPM į biudžetą nesumokėjo, GPM yra įtrauktas į kreditorinį įsiskolinimą.
Pareiškėjas Kauno apskrities VMI pateiktoje 2009 m. šeimos turto deklaracijoje deklaravo iš UAB „Kapratas“ gautą ir 2009-12-31 negrąžintą 2 022 760 Lt paskolą. 2008-12-15 paskolos sutartimi Nr. 08/436 jam suteikta 500 000 Lt paskola grynais pinigais, o 2009-03-02 paskolos sutartimi Nr. 09/111 – 1 500 000 Lt paskola grynais pinigais. T. N. ir UAB „First autologistic company“ laikytini susijusiais asmenimis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalį. Kauno apygardos teismo 2009-11-04 nutartimi UAB „First autologistic company“ iškelta bankroto byla. Nuo 2010-07-30 įmonės teisinis statusas – bankrutavusi.
Iš 2008-12-15 ir 2009-03-02 paskolų sutarčių matyti, kad suteiktų paskolų grąžinimas neužtikrintas sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Grąžinimo garantas aptartas tik 2008-12-15 paskolos sutartyje. Paskolos grąžinimą paskolos gavėjas garantuoja žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 990 000 Lt, tačiau 2008-12-15 paskolos sutarties sudarymo dieną minėtas nekilnojamas turtas – 0,95 ha žemės sklypas – priklausė ne pareiškėjui, o paskolos davėjui UAB „First autologistic company“ ir buvo įkeistas bankui. Paskolos sutartyje jis vertinamas 990 000 Lt, o VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė šio sklypo rinkos vertė – 42 655 Lt. Paskolų sutartyse nenurodytas jų panaudojimo tikslas. Paaiškinti, kur išleisti pinigai, pareiškėjas atsisakė. Paskolų grąžinimo terminai yra suėję 2009-05-01 ir 2011-03-01. Pagal 2008-12-15 paskolos sutartį, paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos, paskolos davėjas įsipareigoja perimti iš paskolos gavėjo, o paskolos gavėjas įsipareigoja perduoti paskolos davėjui nurodytą žemės sklypą pagal sutarties 2.5 punkte nurodytomis sąlygomis, tačiau tokio punkto minėtoje paskolos sutartyje iš viso nėra. 2009-03-02 paskolos sutartyje už laiku negrąžintą paskolą numatyta paskolos davėjui mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną; 2008 metų sutartyje 0,01 proc. delspinigiai numatyti ne tik už laiku negrąžintą paskolą, bet ir už nesumokėtas palūkanas. Pagal mokestiniam patikrinimui pareiškėjo ir UAB „First autologistic company“ bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ įgalioto asmens pateiktus duomenis, delspinigių priskaičiavimo ir mokėjimo faktų nenustatyta.
Patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad visos jam suteiktos paskolos buvo suteiktos su palūkanomis ir bendrovė iš to turėjo ekonominę naudą. Kauno apskrities VMI nustatė, kad nei pagal 2008-12-15, nei pagal 2009-03-02 paskolos sutartį palūkanos nebuvo mokėtos. Pareiškėjo paaiškinime minimos 2008 ir 2009 m. sumokėtos ir / ar užskaitytos palūkanų sumos buvo priskaičiuotos už ankstesniais 2007 m. jam suteiktas kitas paskolas. Nuo 2008 m. suteiktos 500 000 Lt paskolos sumos ir 2009 m. – 1 500 000 Lt sumos palūkanos nebuvo skaičiuojamos, o 2009-03-02 paskolos sutartyje palūkanų mokėjimas net nenumatytas. Pagrindo teigti, kad įmonė, suteikdama pareiškėjui paskolas, turėjo ekonominės naudos, mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, o T. N. paaiškinimai yra prieštaringi.
Piniginių lėšų skolinimą pažeidimo padarymo metu reglamentavo įstatymas „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims“. Pagal šio įstatymo 1 straipsnį ūkiniai subjektai gali skolinti pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Kauno apskrities VMI nustatė, kad pagal UAB „First autologistic company“ VĮ „Registrų centras“ pateiktą finansinę atskaitomybę už 2009 m. bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas, t. y. – 2 118 022 Lt, už 2008 m. buvo teigiamas, t. y. 5 135 507 Lt, bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 397 000 Lt.
Pateiktame paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kad įmonės finansiniai rodikliai tapo kritiniais tik 2009 m. pabaigoje, tačiau Kauno apskrities VMI, įvertinusi bankrutuojančios UAB „First autologistic company“ buhalterinės apskaitos duomenis apie ankstesniais metais fiziniam asmeniui suteiktas ir negrąžintas paskolas bei sulyginusi su pareiškėjo pateikta 2009 m. balandžio mėnesio UAB „First autologistic company“ tarpine finansine atskaitomybe, nustatė, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už fiziniam asmeniui paskolintų piniginių lėšų dydį jau 2009 m. balandžio mėnesį, t. y. iš karto po 2009-03-02 1 500 000 Lt paskolos suteikimo pareiškėjui.
2009-10-12 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos – skolininko nesąžiningumo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lenkijos Respublikos paslaugų–prekybos įmonės pareiškimą dėl to, kad nuo 2009-01-27 iki 2009-04-20 dėl skolininko UAB „First autologistic company“ atsakingų asmenų nesąžiningumo ji patyrė turtinę žalą. Lenkijos įmonė kaltino UAB „First autologistic company“ kad ši už Lenkijos įmonės suteiktas paslaugas gautas pinigines lėšas naudojo savo interesams ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nors ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje ir buvo nutrauktas nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, Lenkijos įmonės kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas įrodo, kad UAB „First autologistic company“ 2009 m. sausio mėn. jau turėjo sunkios ekonominės padėties požymių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius 2011-04-08 raštu Nr. 25-7/3-354 Kauno apskrities VMI informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-06050-09 dėl UAB „First autologistic company“ galimo nusikalstamo bankroto, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas.
Kauno apskrities VMI padarė išvadą, kad UAB „First autologistic company“ pareiškėjui suteiktos paskolos nepagrįstos ekonomine logika, nenaudingos paskolos davėjui, paskolų sutartyse nenurodytos paskolų paskirtys, paskolos suteiktos be jokių grąžinimo garantijų, neįvertintos paskolos gavėjo galimybės jas grąžinti. Paskolų davėjas, būdamas pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, nesiekė jokios realios ekonominės naudos, o paskolas fiziniam asmeniui suteikė sunkios ekonominės padėties ir gręsiančio nemokumo akivaizdoje. Paskolų davėjas ir paskolų gavėjas yra tarpusavyje susiję asmenys, t. y. tas pats asmuo – paskolos gavėjas fizinis asmuo T. N. yra paskolos davėjo UAB „First autologistic company“ vadovas ir vienintelis akcininkas, kuris žinojo ir turėjo galimybę žinoti apie sunkią bendrovės ekonominę padėtį. Vietos mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad formaliai sudarytomis paskolų sutartimis fiziniam asmeniui T. N. buvo suteiktos ne paskolos, o išmokėtos kitos su darbo santykiais nesusijusios išmokos, t. y. T. N. su UAB „First autologistic companys“ sudarė formalias paskolos sutartis ir 2008 m. grynais pinigais gavo 500 000 Lt bei 2009 m. grynais pinigais gavo 1 500 000 Lt kitų pajamų, o minėtų paskolų sutarčių sudarymo tikslas buvo nuo gautų pajamų išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Kauno apskrities VMI pareiškėjo formaliai gautas paskolas įvertino kaip kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas GPM bei PSD įmokos.
Dėl pajamų gavimo iš Keturvalakių ŽŪB patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Kapratas“ (nuo 2009-06-05 UAB „First autologistic company“) 2009-03-12 sudaryta sutartimi suteikė 400 000 Lt paskolą Keturvalakių ŽUB. Siekdama išsiaiškinti tikrąsias paskolų suteikimo aplinkybes, Kauno apskrities VMI atliko operatyvius patikrinimus Keturvalakių ŽŪB ir UAB „Autocentrum A5“ dėl papildomos informacijos surinkimo. 2011-06-29 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. AI-36 nurodyta, kad Keturvalakių Ž0B, atstovaujama pirmininko T. N., pagal 2009-03-12 paskolos sutartį iš UAB „Kapratas“ pasiskolino 400 000 Lt. Paskolos paskirtis neįvardinta. Grynus pinigus pagal 2009-03-12 kasos pajamų orderį Nr. 0000182 iš UAB „Kapratas“ vadybininko gavo Keturvalakių ŽŪB pirmininkas T. N.. Tą pačią dieną ir ta pati pinigų suma pagal 2009-03-12 kasos išlaidų orderį Nr. 20 buvo išmokėta ŽŪB pirmininkui T. N., kaip avansas ūkinėms išlaidoms. Apskaitos dokumentais buvo įformintas grynųjų pinigų judėjimas tarp dviejų juridinių asmenų – Keturvalakių ŽUB ir UAB „Kapratas“, nors realiai grynaisiais pinigais disponavo tas pats asmuo T. N..
Priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad Keturvalakių ŽŪB, atstovaujama pirmininko T. N., pagal 2009-03-19 paskolos sutartį Nr. 09/004, avansu gautą ūkinėms išlaidoms 400000 Lt sumą po septynių dienų perskolino UAB „Autocentrum A5“, atstovaujamai to paties asmens direktoriaus T. N.. Grynus pinigus pagal 2009-03-19 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000041 iš Keturvalakių ŽŪB pirmininko T. N. gavo UAB „Autocentrum A5“ direktorius T. N.. Taigi, faktiškai grynaisiais pinigais disponavo T. N., nors dokumentais buvo įforminta grynųjų pinigų judėjimas tarp dviejų juridinių asmenų – Keturvalakių ŽŪB ir UAB „Autocentrum A5“.
Tarp Keturvalakių ŽŪB ir UAB „Autocentrum A5“ sudarytoje paskolos sutartyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas gautą paskolą ar jos dalį panaudoja ne pagal sutartyje fiksuotą paskirtį, jis paskolos davėjui moka baudą, tačiau 2009-09-19 paskolos sutartyje Nr. 09/004 nėra punkto, kuriame būtų fiksuota paskolos paskirtis. Realiai didžiąja gautos paskolos dalimi (90 proc.) UAB „Autocentrum A5“ apmokėjo už žemės sklypą įsigytą iš tos pačios UAB „Kapratas“, iš kurios Keturvalakių ŽŪB 2009-03-12 pasiskolino 400 000 Lt. Pagal Nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį žemės sklypas parduotas už 357 000 Lt, nors pagal VĮ Registrų centro duomenis sutarties sudarymo momentu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudarė 15 300 Lt.
Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje 2011-07-05 Nr. AI-37 nustatyta, kad 2009-10-07 dalį paskolos, t. y. 68 000 Lt, UAB „Autocentrum A5“ grąžino Keturvalakių ŽŪB. Grynus pinigus iš UAB „Autocentrum A5“ direktoriaus T. N. gavo Keturvalakių ŽŪB darbuotojas T. N.. Tą pačią dieną pinigai, kaip avansas ūkinėms išlaidoms, išmokėti T. N.. Likusią paskolos dalį, 332 000 Lt UAB „Autocentrum A5“ Keturvalakių ŽŪB grąžino 2010-06-30. Kauno apskrities VMI nustatė, kad Keturvalakių žemės ūkio bendrovė UAB „Kapratas“ pagal 2009-03-12 paskolos sutartį gautos 400 000 Lt paskolos negražino.
Kauno apskrities VMI nustatė, kad 2010-08-16 paskolos sutartimi Nr. 10-002 Keturvalakių ŽUB suteikė pareiškėjui 430 000 Lt paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis. Paskolos paskirtis sutartyje neįvardinta. Paskola išmokėta 2010-08-16 grynais pinigais pagal kasos išlaidų orderį Nr. 16. Palūkanos nebuvo mokamos. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Keturvalakių ŽŪB VĮ Registrų centro pateiktą 2010 m. finansinę atskaitomybę, bendrovės nuosavo kapitalo suma buvo tik 215 008 Lt. Keturvalakių ŽŪB mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2009 m. 1 045 708 Lt, o 2010 m. – 1 036 772 Lt. Didžiausią įsiskolinimo dalį (apie 63 proc.) sudaro įsiskolinimas UAB „First autologistic company“. Kauno apskrities VMI, įvertinusi Keturvalakių ŽŪB pateiktą 2010 m. finansinę atskaitomybę ir duomenis apie fiziniam asmeniui suteiktą paskolą, nustatė, kad paskola suteikta pareiškėjui, kai žemės ūkio bendrovės nuosavas kapitalas realiai buvo 2 kartus mažesnis negu paskolos suma, o Keturvalakių ŽŪB įsipareigojimai tuo pat metu sudarė ženklią sumą.
Keturvalakių Ž0B pateiktoje ataskaitoje apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, pagrindiniu kontroliuojančiu asmeniu nurodė UAB „First autologistic company“ (tiesiogiai valdomų turtinių teisių dalis sudaro 70 proc.). UAB „Autocentrum A5“ akcijos nuo 2009 m. pradžios priklauso UAB „Kapratas Logistic“ (pagrindinė akcininke ir vadovė yra I. N., T. N. sesuo), ankščiau akcijos priklausė UAB „Kapratas“.
Tarp juridinių asmenų UAB „Kapratas“, Keturvalakių ŽŪB, UAB „Autocentrum A5“ sudaryti sandoriai nepateisinami jokiais verslo ar kitais poreikiais ir įprastinėmis rinkos sąlygomis nebūtų sudaromi. Keturvalakių ŽŪB pasiskolintą 400 000 Lt sumą po keleto dienų perskolino UAB „Autocentrum A5“, pastaroji šiais pinigais atsiskaitė su UAB „Kapratas“, t. y. už vieneto parduotą turtą jam sumokėjo iš jo paties pasiskolintais grynaisiais pinigais.
Kauno apskrities VMI padarė išvadas, kad paskolos sutartys tarp UAB „Kapratas“, Keturvalakių ŽŪB, UAB „Autocentrum A5“ ir pareiškėjo su Keturvalakių ŽŪB sudaryta paskolos sutartis buvo sudarinėjamos formaliai, paskolos sutartyse nenurodyta paskolų paskirtis, ekonomiškai nenaudingos paskolos davėjams, jos sudarytos tarp tarpusavyje susijusių asmenų. Vietos mokesčių administratorius, taikydamas Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad formaliai sudarytomis paskolų sutartimis buvo siekiama įteisinti kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos T. N. pajamas bei gauti mokestinę naudą, nes realiai jam jau 2009 m. buvo išmokėtos kitos su darbo santykiais nesusijusios 400 000 Lt pajamos, o formaliai tarp juridinių asmenų sudarinėjamomis paskolų sutartimis ir su pareiškėju sudaryta paskolos sutartimi buvo siekiama išvengti GPM ir PSD mokesčio mokėjimo.
Atsakovo nuomone, atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2011-10-12 sprendimą nėra pagrindo. Kauno apskrities VMI 2011-10-25 sprendimu Nr. (30)-K3-208 suformuota pareiškėjo mokestinė prievolė sumokėti GPM ir PSD įmokas nuo pajamų, gautų iš Keturvalakių ŽŪB, nesusijusi su BUAB „First autologistic company“ bankroto procedūroje vykdomais kreditoriniais išieškojimais iš Keturvalakių ŽŪB.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijoms buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-10-25 sprendimo Nr. (30)-K3-208, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-01-30 sprendimo Nr. 68-16 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2012-05-04 sprendimo Nr. S-56(7-35/2012), kuriais pareiškėjui nurodyta į biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėti 403 840 GPM, 87 830 GPM delspinigių, 40 384 Lt GPM baudą, 114 000 Lt PSD įmokų, 20 486 įmokų delspinigių ir 11 400 PSD įmokų baudą, teisėtumo ir pagrįstumo. Mokestiniame ginče spręstinas klausimas, ar mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 ir 69 straipsnių nuostatomis, tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo iš ūkio subjektų pagal paskolos sutartis gautas pinigines lėšas pripažino jo kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis apmokestinamosiomis pajamomis ir nuo gautų pajamų apskaičiavo GPM ir PSD įmokas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo GPM apskaičiavimo teisingumo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą laiku laikotarpio nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 patikrinimą, 2011-09-20 surašė patikrinimo aktą Nr. A10-20, kuriame nurodė, kad pareiškėjas T. N. su UAB „First autologistic company“ sudarė formalias paskolos sutartis ir 2008 m. grynais pinigais gavo 500 000 Lt bei 2009 m. – 1 500 000 Lt, siekdamas gauti mokestinę naudą bei išvengti mokesčių ir turėdamas tikslą įteisinti kitas, su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas; pareiškėjo su Keturvalakių ŽŪB sudaryta paskolos sutartis ir paskolos sutartys tarp UAB „Kapratas“, Keturvalakių ŽŪB, UAB „Autocentrum A5“ buvo sudarinėjamos formaliai, siekiant įteisinti kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos T. N. pajamas bei gauti mokestinę naudą. Pareiškėjui papildomai priskaičiuota 403 840 GPM ir 114 000 Lt PSD įmokų (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. (7-35)/2012 (toliau – MGK byla) l. 45–48). Kauno apskrities VMI 2011-10-25 sprendimu Nr. (30)-K3-208 patvirtino Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-09-20 patikrinimo aktą Nr. A10-20 ir nurodė T. N. į biudžeto surenkamąją sąskaitą sumokėti 403 840 GPM, 87 830 GPM delspinigių, 40 384 Lt GPM baudą, 114 000 Lt PSD įmokų, 20 486 įmokų delspinigių ir 11 400 PSD įmokų baudą (b. l. 40–50). VMI 2012-01-30 sprendimu Nr. 68-16 nusprendė patvirtinti Kauno apskrities VMI 2011-10-25 sprendimą Nr. (30)-K3-208 (b. l. 51–57). Komisija 2012-05-04 sprendimu Nr. S-56(7-35/2012) patvirtino VMI 2012-01-30 sprendimą Nr. 68-16 (b. l. 4–14).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1166/2012).
Dėl 2008-12-15 ir 2009-03-02 paskolos sutarčių
Iš 2008-12-15 paskolos sutarties Nr. 08/436 (MGK byla, l. 153–154) matyti, kad UAB „Kapratas“ pareiškėjui suteikė 500 000 Lt paskolą grynaisiais pinigais (UAB „Kapratas“ 2008-12-17 kasos išlaidų orderis Nr. 907; MGK byla, l. 115). Paskolos grąžinimą pareiškėjas garantavo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 990 000 Lt. Paskolos grąžinimo terminas 2009-05-01.
Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius nusprendė pareiškėjo atžvilgiu taikyti MAĮ 69 straipsnį ir mokesčius perskaičiuoti pagal realias ūkinės veiklos aplinkybes. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (MGK byla, l. 190) matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2006-06-10 perėjo UAB „First autologistic company“ nuosavybėn iš jo ankstesnio savininko T. N.. Nors formaliai žemės sklypas buvo įkeistas 2008-12-15 paskolos sutartimi pareiškėjo prisiimtiems įpareigojimams užtikrinti, tačiau faktas, kad sklypas pareiškėjui nepriklausė, rodo, jog realaus prievolės vykdymo užtikrinimo paskolos davėjas nereikalavo. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši ir bet kuris suinteresuotas asmuo gali su jais susipažinti. Be to, minėtam sklypui nuo 2006-09-25 yra įregistruota hipoteka, reiškianti kito asmens teisę į pirmesnį reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad 2006-08-24 žemės sklypas įvertintas 42 655 Lt rinkos verte. Paskolos suteikimo ir naudojimo tikslas minėtoje sutartyje nėra nurodytas. Aptariamos sutarties 1.1 bei 3.2 punktuose buvo nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2009-05-01. Pagal 2008-12-15 paskolos sutartį, paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos, jos davėjas įsipareigoja perimti iš paskolos gavėjo, o paskolos gavėjas įsipareigoja perduoti paskolos davėjui nurodytą žemės sklypą pagal 2.5 punkto sąlygas, tačiau tokio punkto minėtoje sutartyje nėra. Nustatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti 6 proc. palūkanas nuo negrąžintos paskolos dalies. Paskolos gavėjas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas paskolos davėjui mokėti 0,01 proc. delspinigius nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ pažymoje (MGK byla, l. 162) nurodyta, kad pareiškėjas pagal 2006-03-23 ir 2007-12-21 paskolų sutartis turėjo sumokėti 28 501,09 palūkanų. Kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad 2009-05-15 pareiškėjas sumokėjo 20 000 Lt palūkanų, o 2009-05-18 sumokėjo 8869,06 Lt palūkanų (MGK byla, l. 160). Kasos pajamų orderiuose nenurodyta kurios paskolos palūkanos yra dengiamos. Kadangi bendra palūkanų suma neviršija mokėtinos pagal ankstesnes paskolų sutartis, tai nėra pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus išvada dėl to, kad šios palūkanos mokėtos pagal ankstesnes paskolų sutartis. Palūkanų nemokėjimas pagrindžia išvadą, kad UAB „First autologistic company“ iš sandorių ekonominės naudos negavo, o paskolos davimas pareiškėjui prieštarauja ūkio subjekto steigimo ir veiklos tikslams – pelno gavimui.
Iš 2009-03-02 paskolos sutarties Nr. 09/111 (MGK byla, l. 186-187) matyti, kad ja UAB „Kapratas“ pareiškėjui T. N. suteikė 1 500 000 Lt paskolą grynaisiais pinigais (UAB „Kapratas“ 2009-03-03 ir 2009-04-01 kasos išlaidų orderiai Nr. 182 ir Nr. 296; MGK byla, l. 116). Paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nenurodytas paskolos panaudojimo tikslas. Šios sutarties 1 bei 3.2 punktuose buvo nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2011-03-01. Už laiku negrąžintą paskolą nustatyta paskolos davėjui mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių delspinigių priskaičiavimo ir mokėjimo faktą.
Kauno apygardos teismas 2009-11-04 nutartimi UAB „First autologistic company“ iškėlė bankroto bylą. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu įvertinęs bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis apie ankstesniais metais pareiškėjui suteiktas ir pilnai negrąžintas paskolas ir palyginęs su jo pateikta bendrovės 2009 m. balandžio mėnesio tarpine finansine atskaitomybe, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis už fiziniam asmeniui paskolintų piniginių lėšų sumą 2009 m. balandžio mėnesį, t. y. po 1 500 000 Lt sumos paskolos suteikimo.
T. N. yra UAB „First autologistic company“ (iki 2009-06-05 vadinosi UAB „Kapratas“) direktorius ir vienintelis akcininkas, taigi ši bendrovė ir pareiškėjas yra susiję asmenys. Kadangi T. N. yra paskolos davėjo juridinio asmens UAB „First autologistic company“ vadovas ir vienintelis akcininkas, jis žinojo ir turėjo galimybę žinoti apie sunkią bendrovė ekonominę padėtį. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad suteiktos paskolos nėra pagrįstos ekonomine logika, nenaudingos paskolos davėjui, nėra aišku, kam jos buvo imtos (pareiškėjas atsisakė paaiškinti, kam buvo išleisti pinigai; MGK byla, l. 55–56), neužtikrintas jų grąžinimas, neįvertintos paskolos gavėjo galimybės grąžinti paskolas. Paskolų panaudojimo pareiškėjas neatskleidė ir skunde teismui. Tai, kad T. N. skolinosi labai dideles pinigų sumas neturėdamas plano, kur jas ketina panaudoti yra nelogiška, nes už skolintus pinigus priklauso mokėti palūkanas, tad pinigų nenaudojimas yra nuostolingas. Paskolos davėjas – uždaroji akcinė bendrovė – būdamas pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, taip pat nesiekė jokios ekonominės naudos, o paskolą suteikė gresiant nemokumui. Nors mokestine prasme paskolintos lėšos įprastai nėra pripažįstamos apmokestinamosiomis pajamomis, tačiau atsižvelgiant tiek į MAĮ 10 straipsnio nuostatas, pagal kurias pirmenybė teikiama ūkinių operacijų tikrajam turiniui, o ne formai, tiek į MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes, fizinio asmens tokiu būdu gautos lėšos gali būti pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos, jeigu nustatoma, kad paskolos sutartimis yra tik formaliai pasinaudota, pridengiant realiai įvykusius kitokio pobūdžio santykius, t. y. įteisinant kitokio pobūdžio išmokas, realiai gaunant pajamas, kuriomis yra disponuojama, siekiant mokestinės naudos – išvengti atitinkamų mokesčių mokėjimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sutinka su mokesčių administratorių bei Komisijos padarytomis išvadomis, kad formaliai sudarytomis paskolų sutartimis pareiškėjui buvo suteiktos ne paskolos, o išmokėtos kitos, su darbo santykiais nesusijusios, išmokos. Sudarytų paskolos sutarčių sudarymo tikslas buvo nuo gautų pajamų išvengti GPM mokėjimo.
Dėl pareiškėjo su Keturvalakių ŽŪB sudarytos paskolos sutarties ir paskolos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Kapratas“, Keturvalakių ŽŪB, UAB „Autocentrum A5“
Iš 2009-03-12 paskolos sutarties Nr. 09/003 (MGK byla, l. 65) matyti, kad UAB „Kapratas“ suteikė 400 000 Lt paskolą Keturvalakių ŽŪB. Paskolos paskirtis sutartyje nebuvo įvardyta. Šios sutarties 1 punkte nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2014-09-01. Nustatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti 6 proc. metines palūkanas. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomi delspinigiai po 0,1 proc. sutartos sumos, skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną. Grynuosius pinigus pagal 2009-03-12 kasos pajamų orderį Nr. 0000182 iš UAB „Kapratas“ vadybininko gavo Keturvalakių ŽŪB pirmininkas T. N. (MGK byla, l. 66). Pagal 2009-03-12 kasos orderį Nr. 20 400 000 Lt suma, kaip avansas ūkinėms išlaidoms, buvo išmokėta ŽŪB pirmininkui T. N. (MGK byla, l. 67). Taigi, nors apskaitos dokumentais buvo įformintas grynųjų pinigų judėjimas tarp dviejų juridinių asmenų, realiai grynaisiais pinigais disponavo T. N.. 2009-03-19 paskolos sutartimi Nr. 09/004 Keturvalakių ŽŪB 400 000 sumą perskolino UAB „Autocentrum A5“, atstovaujamai direktoriaus T. N. (MGK byla, l. 68–69, 70). Šios sutarties 1 bei 3.2 punktuose nustatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2014-09-01. Už laiku negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas paskolos gavėjas įsipareigojo paskolos davėjui mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir kiekvienų metų paskutinę darbo dieną paskolos davėjui mokėti 6 proc. palūkanas nuo paskolos davėjui negrąžintos paskolos dalies. Grynuosius pinigus pagal 2009-03-19 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 0000041 gavo UAB „Autocentrum A5“ direktorius T. N. (MGK byla, l. 71). Taigi realiai grynaisiais pinigais ir šiuo atveju disponavo T. N., nors grynųjų pinigų judėjimas buvo įformintas tarp juridinių asmenų.
Tarp Keturvalakių ŽŪB ir UAB „Autocentrum A5“ sudarytoje paskolos sutartyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas paskolą ar jos dalį panaudoja ne pagal sutartyje fiksuotą paskirtį, jis paskolos davėjui moka baudą – 5 proc. nuo ne pagal paskirtį panaudotos sumos (sutarties 4.3 punktas), tačiau 2009-03-19 paskolos sutartyje Nr. 09/004 nėra punkto, kuriame būtų įtvirtinta paskolos paskirtis. Didžiąją gautos paskolos dalį UAB „Autocentrum A5“ sumokėjo už žemės sklypą, įsigytą iš UAB „Kapratas“, iš kurios Keturvalakių ŽŪB 2009-03-12 pasiskolino 400 000 Lt. Iš 2009-03–24 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 357 000 Lt, tačiau pagal VĮ Registrų centro duomenis, sudarant sutartį, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 15 300 Lt (sutarties 3.1 punktas) (MGK byla, l. 42–44 ir 51–53).
2009-10-07 UAB „Autocentrum A5“ grąžino Keturvalakių ŽŪB 68 000 Lt (MGK byla, l. 73). Grynuosius pinigus iš UAB „Autocentrum A5“ direktoriaus T. N. gavo Keturvalakių ŽŪB darbuotojas T. N.. Tą pačią dieną pinigai, kaip avansas ūkinėms išlaidoms, išmokėti T. N. (MGK byla, l. 74). Likusią paskolos dalį UAB „Autocentrum A5“ Keturvalakių ŽŪB grąžino 2010-06-30 (MGK byla, l. 54). Byloje nėra duomenų, kad Keturvalakių ŽŪB UAB „Kapratas“ grąžino pagal 2009-03-12 paskolos sutartį gautą paskolą.
2010-08-16 paskolos sutartimi Nr. 10-002 Keturvalakių ŽŪB suteikė T. N. 430 000 Lt paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis (MGK byla, l. 75–76). Paskolos paskirtis sutartyje nebuvo įvardyta. Paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 6 proc. metines palūkanas, o paskolą grąžinti iki 2015-08-17. Paskola išmokėta 2010-08-16 grynaisiais pinigais pagal kasos orderį Nr. 16 (MGK byla, l. 77). Nenustatyta, kad palūkanos buvo mokamos.
Aptarti juridinių asmenų UAB „Kapratas“, Keturvalakių ŽŪB ir UAB „Autocentrum A5“ sudaryti sandoriai nepateisinami jokiais verslo ar kitais poreikiais ir įprastinėmis rinkos sąlygomis nebūtų sudaromi. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad paskolos sutartys tarp minėtų juridinių asmenų ir pareiškėjo su vienu iš juridinių asmenų sudaryta paskolos sutartis buvo sudarinėjamos formaliai, paskolų sutartyse nenurodyta jų paskirtis, paskolos ekonomiškai nenaudingos jų davėjams, jų sutartys sudarytos tarp susijusių asmenų, taigi paskolos sutarčių sudarymo tikslas buvo nuo gautų pajamų išvengti gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčių mokėjimo.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nurodytos piniginės lėšos negali būti pripažintos jo pajamomis ir atitinkamai apmokestintos, nes piniginės lėšos buvo gautos pagal sudarytas paskolos sutartis ir teismo sprendimu yra priteistos bankrutuojančio ūkio subjekto naudai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-12-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-648, Administracinių teismų praktika 4, buvo išaiškinta, kad mokestinio ginčo pagrindu yra teisiniai santykiai, susiklostantys dėl mokesčio mokėjimo ir šio mokesčio administravimo, t. y. santykiai, priklausantys viešojo administravimo sričiai. Tokio ginčo sprendimui turi būti taikomos viešosios teisės normos – Mokesčių administravimo ir kiti mokesčius reguliuojantys įstatymai, o ne Civilinis kodeksas. Iš to daroma išvada, kad sandorių nuginčijimas teisme nereikalingas.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį 2008 metų pajamos apmokestinamos 24 procentų tarifu, nes nepateko į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išvardintas 15 procentų tarifu apmokestinamas pajamas. Apskaičiuodamas mokesčio dydį mokesčių administratorius padarė daugybos veiksmo klaidą, 500 000x24 proc. lygu 120 000 (mokesčių administratorius paskaičiavo 118 840 Lt. 2009 m. pajamos apmokestinamos 15 procentų tarifu. Iš viso pareiškėjas gavo 1 500 000 ir 430 000 Lt pajamų, tačiau GPM paskaičiuotas nuo 1 900 000 Lt. Apmokestinamą bazę sudaro 2010-08-16 paskolos sutartimi Nr. 10-002 iš Keturvalakių ŽŪB T. N. gauta 430 000 Lt paskola, išmokėta 2010-08-16 grynaisiais pinigais pagal kasos orderį Nr. 16. Teismas nėra mokesčius apskaičiuojanti institucija, pagal teisės aktais suteiktus įgaliojimus teismui suteikta teisė tik patikrinti mokesčių paskaičiavimo teisingumą. Be to, teisminiame procese laikomasi taisyklės, jog skundo nagrinėjimas teisme negali pabloginti apsiskundusiojo padėties. Kadangi mokesčių administratorius paskaičiavo mažesnius mokesčius, teismas neblogina pareiškėjo padėties ir mokesčių neperskaičiuoja.
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-01-01 iki 2010-01-01, 2008-12-28 įstatymas Nr. IX-98) buvo numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2009-02-19 įstatymu Nr. XI-183 iš pajamų išbrauktos išmokos, mokamos pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalį laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-01-01 buvo numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodytas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamas pašalpas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nurodo, jog už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. MAĮ 96–99 straipsniai nustato mokestinių delspinigių skaičiavimo tvarką. Baudos nustatytos MAĮ 139 straipsnyje už mokesčio neapskaičiavimą ar nedeklaravimą, mažesnio mokesčio tarifo pritaikymą nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.
Sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (2008-12-22 Nr. XI-98, 2009-02-19 įstatymu Nr. XI-183 redakcijos, galiojusios nuo 2009-01-01 iki 2010-01-01) numatė, kad pažeidus šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytų įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką, asmenims, kurie privalo mokėti ir (ar) apskaičiuoti šias įmokas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 2009-02-19 Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-183 6 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir mokant 2009 metų ir vėlesnių metų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Dėl delspinigių dydžio ir paskaičiavimo netinkamumo pareiškėjas argumentų nepateikė. Pareiškėjui paskirta 10 minimali procentų dydžio bauda, todėl jos dydis byloje nesvarstomas.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas susijęs su ūkio subjektais, pasinaudodamas savo padėtimi, įformino formalius paskolos sandorius, siekdamas gauti ir gaudamas pajamų, kurios pagal formalų jų įforminimo pobūdį nebūtų apmokestinamos pagal pajamų gavimo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies prasme paskolos sutartimis su nurodytais juridiniais asmenimis buvo siekiama tik mokestinės naudos. T. N. nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją apie realiai susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo gautas pinigines lėšas pagrįstai pripažino jo apmokestinamosiomis pajamomis ir nuo jų apskaičiavo GPM ir PSD įmokas bei su jomis susijusias sumas. Kauno apskrities VMI, VMI ir Komisija tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o šių institucijų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl, juos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. T. N. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.