Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-493/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dinsonis“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-493/2013Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nutarta pasiūlyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Noble Group“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2000 Lt teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4551-275/2012, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinsonis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Noble Group“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Dinsonis“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „LAUTUS verslo sprendimai“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė pasiūlyti ieškovui UAB „Noble Group“ per dešimt dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2000 Lt teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad UAB „Dinsonis“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruotas 2003 m. sausio 29 d. ir nuo to momento nei karto nepateikė privalomos pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis jokio nekilnojamojo turto įmonė neturi, VĮ Regitra duomenimis įmonės vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsakymus į užklausimus, kuriuose nurodė, jog UAB „Dinsonis“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei valstybės biudžetui neskolingas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas UAB „Dinsonis“ veiklos nevykdo bei jokio turto neturi, ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalies nuostata, nutarė pasiūlyti ieškovui apmokėti teismo nustatytas bankroto administravimo bei teismo išlaidas, pervedant nustatytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Noble Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Dinsonis“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Tai, kad apie visą galimą atsakovo turimą turtą duomenų nėra pateikta ar nustatyta, savaime negali reikšti, jog atsakovas jo neturi ir dėl to nebus galimybės iš jo apmokėti teismo ir administravimo išlaidas.Ieškovas, teikdamas pareiškimą teismui, pateikė bankroto administratoriaus sutikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, todėl yra pagrindas teigti, jog bankroto administratorius pagrįstai priėmė sprendimą administruoti įmonę ir ras lėšų jos administravimui.Skundžiama nutartis pažeidžia viešo intereso principą. Atsisakius kelti bankroto bylą ir bankroto administratoriui neleidžiant patikrinti per paskutinius 36 mėn. atliktų sandorių teisėtumą, įmonės vadovui automatiškai suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir taip pažeidinėti kreditorių interesus. Nemokios įmonės kreditoriai neturi kitų galimybių apginti savo teisėtus interesus, kaip tik per bankroto administratorių, todėl kreditorių teisėtų lūkesčių patenkinimą teismas turėtų vertinti kaip prioritetinį aspektą šiuo konkrečiu klausimu.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Dinsonis“ atitinka nemokios įmonės sąvoką Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl yra pagrindas iškelti jam bankroto bylą. Vadinasi, turi būti nedelsiant imamasi priemonių, kad iš funkcionuojančios rinkos būtų pašalintas šis nemokus subjektas, nes jis nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos ir taip užtikrinti ekonomikos gyvybingumo. UAB „Noble Group“ pasiūlytas bankroto administratorius pateikė sutikimą administruoti UAB „Dinsonis“ bankroto procesą, prisiėmė riziką ir atsakomybę, kad galės tai padaryti, todėl nevilkinant bankroto bylos iškėlimo klausimo atsakovui, sprendimas gali ir turi būti priimtas nedelsiant, be papildomos ieškovo įmokos į teismo depozitinę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste - ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Pagrindai, kuriems esant teismas atsisako kelti bankroto bylą, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje, pagal kurios 3 punkto nuostatą teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė pasiūlyti ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi.

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas UAB „Dinsonis“ turtinę padėtį nustatė savo iniciatyva, kadangi ieškovo paduoto ieškinio su priedais bei teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų pateikimo atsakovui UAB „Dinsonis“ įteikti paštu nepavyko (56, 57, 61 b. l.). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų, privalomų pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentų UAB „Dinsonis“ registro tvarkytojui nepateikė nei karto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Dinsonis“ registruoto nekilnojamojo turto neturi, o VĮ Regitra duomenimis – neturi ir registruotų transporto priemonių. Šių nustatytų aplinkybių apeliantas atskiruoju skundu neginčija ir nepaneigė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsakymus į užklausimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Dinsonis“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei valstybės biudžetui neskolinga (62, 64 b. l.). Ieškovas UAB „Noble group“ ieškinyje nurodė, kad atsakovo skola jam sudaro 37 376,22 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas jokio turto neturi.

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog tai, kad apie visą galimai atsakovo turimą turtą duomenų nėra pateikta ar nustatyta, savaime negali reikšti, jog atsakovas jo neturi ir dėl to nebus galimybės iš jo sumokėti teismo ir administravimo išlaidas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kad, kaip jau nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė, kokia yra atsakovo turtinė padėtis. Šiuo atveju oficialūs duomenys patvirtina, jog atsakovas turto neturi, todėl nebus iš ko apmokėti teismo ir administravimo išlaidas. Nei pirmosios instancijos teisme, nei paduodamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui duomenų, įrodančių, jog atsakovas turi kokio nors turto, kuris nėra užfiksuotas oficialiuose registruose, ieškovas nepateikė, todėl teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kaip nepagrįstą įrodymais (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog tai, kad bankroto administratorius sutiko administruoti atsakovą, leidžia pagrįstai manyti, kad šis bankroto administratorius pats ras lėšų įmonės administravimui. Pažymėtina, kad byloje pateiktas bankroto administratoriaus sutikimas (37 b. l.) patvirtina tik tai, jog jis sutinka teikti administravimo paslaugas UAB „Dinsonis“ bankroto procese, tačiau tai neįrodo bankroto administratoriaus sutikimo teikti minėtas paslaugas neatlygintinai. Bankroto administratoriaus teisė gauti atlyginimą už jo teikiamas paslaugas kildinama iš ĮBĮ nuostatų, dėl ko ir tvirtinamos administravimo išlaidų sąmatos (ĮBĮ 13¹ str. 4 d., 5 d.).

Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartis pažeidžia viešo intereso principą, be to, UAB „Dinsonis“ atitinka nemokios įmonės sąvoką ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą ir be papildomos ieškovo įmokos į teismo depozitinę sąskaitą. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Skundžiama teismo nutartis buvo priimta, vadovaujantis ĮBĮ imperatyviomis nuostatomis (ĮBĮ 10 str. 10 d.) – t. y. laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Šiuo atveju specialus bankroto procesą reglamentuojantis įstatymas nenumato galimybės iškelti bendrovei bankroto bylą, nesant bendrovės turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nei nurodytos aukščiau, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, ir nustatęs, jog atsakovas UAB „Dinsonis“ neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, pagrįstai pasiūlė ieškovui UAB „Noble Group“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti pinigų sumą teismo ir bendrovės bankroto administravimo išlaidoms padengti. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė