Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko(duomenys neskelbtini)dekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2022 m. kovo 14 d. apie 3.00 val., atsirakinęs turėtais raktais buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris ir patekęs į butą, nuėjęs į miegamąjį, tyčia vieną kartą peiliu dūrė stovinčiam D. B. į pilvą, dėl to nukentėjusiajam D. B. sunkiai sutrikdė sveikatą dėl durtinės-pjautinės pilvo priekinės sienos žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

A. M. visiškai pripažino savo kaltę, parodydamas, kad jis peiliu dūrė D. B. į pilvą. A. M. kaltę dėl tyčinio sunkaus D. B. sveikatos sutrikdymo patvirtina ir paties nukentėjusiojo D. B., liudytojos R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, D. B. pateiktų įvykio metu vilkėtų rūbų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą, sužalojimo padarymo mechanizmą, sukeltus padarinius objektyviai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad D. B. durtinė-pjautinė pilvo priekinės sienos žaizda su tuščiosios žarnos sužalojimu galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, paveikus aštriu duriamai pjaunančiu daiktu, sužalojimas dėl durtinės-pjautinės pilvo priekinės sienos žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė - nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 straipsnio 1 dalyje aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo būtent sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį - pilvą - sąmoningai leido tokiam sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos - į pilvą peiliu suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal BK 136 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

Pagal teismų formuojamą praktiką neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Norint pripažinti, kad veika padaryta staiga labai susijaudinus, ir taikyti BK 136 straipsnį, būtina nustatyti privalomų aplinkybių visumą - turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis; staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; kaltininko veiksmų greitas atsakas į tokį nukentėjusiojo poelgį. Veikai kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį reikalinga nustatyti, jog tyčia padaryti kūno sužalojimą kilo staiga, kaip reakcija į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus ir tuojau, neatidėliojant realizuota. Didesnis laiko tarpas tarp veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą, ir kūno sužalojimo pašalina galimybę kvalifikuoti veiką pagal BK 136 straipsnį.

Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją ir kontroliuoti savo veiksmus. Jis pats parodė, kad žmona apie tai, kad nori skirtis ir myli kitą vyrą, jam pasakė dar vasarį, jis tada išėjo gyventi pas uošvius, taip pat parodė, kad įtarė, jog žmona draugauja su D. B., ir būtent manydamas, kad žmona įvykio naktį yra su šiuo asmeniu, kaltinamasis iš uošvių namų, esančių bent kilometro atstumu specialiai atvažiavo į butą tuo įsitikinti, pasiėmęs buto raktus. Taigi apie susidariusią situaciją jam buvo žinoma bent mėnesį, tik, jo teigimu, nebuvo tikras, ar tas kitas vyras yra būtent D. B.. Iš paties kaltinamojo parodymų, iš nukentėjusiojo bei liudytojos R. M. parodymų matyti ir tai, kad A. M. į miegamąjį kambarį ėjo jau turėdamas peilį, nedegdamas šviesos, o tai, teismo įsitikinimu, rodo, kad jis būtent tikėjosi ir norėjo užklupti nukentėjusįjį. Nors, kaip pats parodė, konkretaus plano, ką darys, jei pasitvirtins jo spėlionės, neturėjo, neabejotina, kad kaltinamasis buvo pasiruošęs pamatyti savo namuose esant D. B., jis netgi, kaip pats teigė, buvo pasiėmęs peilį tam atvejui, jei už jį fiziškai žymiai didesnis D. B. pultų. Bylos duomenys neduoda ir jokio pagrindo konstatuoti, kad D. B. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Nors D. B. elgesys, jam nakvojant kartu su kaltinamojo žmona, nebuvo atitinkantis visuomenėje priimtas moralės normas, ir kaltinamojo pamatyta situacija neabejotinai sukėlė jam stiprias negatyvias emocijas, vis dėlto, kaip minėta, kaltinamasis būtent to iš esmės ir tikėjosi, prieš atvažiuodamas į butą. Todėl teismui nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. M. sunkiai sužalojo D. B. staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį nukentėjusiojo poelgio. Taigi kaltinamojo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o versija apie staigų labai didelį susijaudinimą yra tik siekis sušvelninti teisinę padėtį, siekiant švelnesnės bausmės.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

A. M. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. B. sveikata. Tačiau nusikalstama veika itin sunkių ar ilgalaikių padarinių nesukėlė, nukentėjusiajam buvo sėkmingai atlikta operacija, ligoninėje jis buvo gydomas vieną dieną, vėliau kurį laiką buvo nedarbingas, tačiau jau 2022 m. gegužės 4 d. nukentėjusysis patvirtino, kad jaučiasi gerai, jo sveikata gera, komplikacijų nėra, jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

A. M. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 16-17), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 18-21). Turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 2-3, 102-103), iš jo priteistas išlaikymas vaikams kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų kas mėnesį iki jų pilnametystės (2 t., b. l. 155-159), jis dirba (2 t., b. l. 34-36). Kaltinamasis įrašytas į VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro psichikos sveikatos ligų ir stebimų pacientų sąrašą, (duomenys neskelbtini), priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 7). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2022 m. balandžio 11 d. išvadoje Nr. 93TPK-337/2022 konstatuota, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios A. M. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti jam ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl A. M. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 13), taigi yra pakaltinamas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padaryta žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta, o dėl turtinės žalos VSDFV biudžetui atlyginimo pagal grafiką susitarta, be to, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, visa tai lengvina A. M. atsakomybę.

Pažymėtina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja dar viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Šiuo atveju D. B. pas kaltinamojo žmoną į namus atvyko ir juose nakvojo, pačiam kaltinamajam jau prieš mėnesį iš šių namų išsikėlus gyventi pas uošvius, taigi nėra pagrindo manyti, kad D. B. tyčia kaltinamąjį provokavo nusikalsti ar labai rizikavo, atvykdamas į jo namus pas R. M.. Apie tai kaltinamajam, pagal bylos aplinkybes, iš tiesų neturėjo būti netgi žinoma, nes, būdamas išsikėlęs iš to buto, be to, bendru su R. M. sutarimu tuo laiku pasilikęs pas save prižiūrėti mažamečius vaikus, kaltinamasis neturėjo ir būti tame bute. Kaip parodė R. M., kaltinamasis yra labai ramaus būdo, todėl D. B. nebuvo ir pagrindo manyti, kad jis, atvykdamas pas R. M., elgiasi labai rizikingai ar provokuoja kaltinamąjį.

Kaltinamojo gynėja prašo taikyti A. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

Taigi A. M. skirtinos bausmės individualizavimui yra ypatingai svarbu įvertinti jo asmenybę, pavojingumą visuomenei. Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis yra labai ramaus būdo, geras, tvarkingas, rūpestingas, tikrai nelinkęs smurtauti, neturi problemų dėl alkoholio. Jokių neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis, kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jokių pretenzijų A. M. neturi, atleido kaltinamajam.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis sudavė D. B. tik vieną smūgį peiliu, jis, D. B. stumiamas iš kambario, daugiau jokių smurtinių veiksmų šio atžvilgiu neatliko, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, peilį tuo metu tebeturėjo ir būtų galėjęs juo pasinaudoti ir toliau, nusikaltimas nepasižymėjo dideliu agresyvumu ar žiaurumu.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad tiek prieš įvykį, tiek įvykio metu kaltinamasis išgyveno itin jį emociškai veikiančią santuokinės neištikimybės, santuokos iširimo situaciją. Kaip parodė pats kaltinamasis ir liudytoja R. M., šeima kaltinamajam buvo viskas, tai, kad žmona R. M. paprašė skyrybų, kaltinamajam buvo tikrai netikėta ir šokas. Tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš R. M. parodymų matyti, kad A. M. itin stipriai išgyveno, bandė žudytis. Iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių sektoriaus teismui pateiktos A. M. ligos istorijos matyti, kad 2022 m. vasario 13 d. A. M. buvo greitosios medicinos pagalbos nugabentas į ligoninę dėl bandymo nusižudyti, iki 2022 m. vasario 18 d. buvo gydomas Psichiatrijos klinikos stacionare, vėliau tęsiamas jo ambulatorinis gydymas, iki šiol kaltinamasis lankosi pas psichiatrą ir geria jam paskirtus vaistus. Iš epikrizės, ligos istorijos matyti, kad A. M. medikams deklaravo nenorą gyventi būtent dėl to, kad jį paliko žmona. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichologinio įvertinimo kortelėje Psichiatrijos klinikoje nurodyta, kad A. M. emocinei sferai būdingas emocinis nepastovumas, labilumas, prasta streso tolerancija, tikėtinas epizodiškai pasitaikantis dirglumas, emocinių reakcijų impulsyvumas. Atsižvelgiant į tokius duomenis, teismo vertinimu, būtent nesugebėjimas suvaldyti stiprių emocijų – nusivylimo, nuoskaudos, nepasitenkinimo, pykčio - ir paskatino A. M. impulsyviai nusikalsti. Aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad A. M. nusikalto atsitiktinai, o ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, jei kaltinamajam būtų paskirta net ir minimali BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta realaus laisvės atėmimo bausmė, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, jo šeima (du mažamečiai vaikai), bet taip pat būtų apsunkintas ir turtinės žalos VSDFV biudžetui atlyginimas, nes A. M. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, jo vaikai – išlaikymo, o civilinis ieškovas – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019 atkreipė dėmesį, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje į bausmę būtina pažiūrėti ne vien kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, aspektu; turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl A. M. nusikalstamų veiksmų nekilo negrįžtamos pasekmės, į tai, kad jo veiksmai nepasižymėjo dideliu agresyvumu ir žiaurumu, į kaltinamajam palankią nukentėjusiojo poziciją, į teigiamą kaltinamojo asmenybę, jo socialinius ryšius, į kaltinamojo veiksmus nusikaltimo padarymo metu stipriai įtakojusią jo emocinę būseną, pačią įvykio situaciją, kuri dar labiau sustiprino kaltinamojo išgyvenamus jausmus, į kaltinamojo akivaizdžiai itin nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykusio, sprendžia, jog byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. A. M. skirtina švelnesnė bausmė nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje: laisvės apribojimas. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama ne tik į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į smurtinį nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kilusius padarinius, todėl skirtina bausmė, didesnė už šios bausmės rūšies minimumo ir maksimumo vidurkį, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir davus aiškius parodymus, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

D. B. drabužiai – juodos spalvos sportinis džemperis ir mėlynos spalvos marškinėliai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 146–148), kurie sutepti, suplėšyti, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies, 4 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 775,91 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl D. B. gydymo, atlyginti (1 t., b. l. 69–70). Kaltinamasis A. M. civiliniam ieškovui visiškai atlygino 775,91 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 149–153), todėl civilinis ieškovas teismui pranešė, kad civilinio ieškinio atsisako, nurodė, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (2 t., b. l. 127). Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį dėl 1 643,55 eurų turtinės žalos atlyginimo, išmokėjus D. B. ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų už šio asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. (1 t., b. l. 80-102). A. M. šios žalos padarymo fakto ir dydžio neginčija. Tarp A. M. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui dėl D. B. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu išmokėtos ligos išmokos iš VSDF biudžeto lėšų atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. VSDF valdybos Kauno skyrius kaltinamojo prašymu priėmė 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (8.5E) VIA_SP6- ir sudarė žalos atlyginimo grafiką, pagal kurį nuspręsta išdėstyti 1 643,55 Eur sumos mokėjimą dalimis iki 2023 m. rugsėjo 30 d., kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. gegužės iki mėnesio paskutinės dienos sumokant po 100 Eur, o iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sumokant 43,55 Eur (1 t., b. l. 103, 2 t., b. l. 150-153). Byloje pateikti duomenys rodo, kad kaltinamasis laikosi sudaryto šios žalos atlyginimo dalimis grafiko ir iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. jau yra atlyginęs dalį – 400 eurų žalos (2 t., b. l. 154). Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, civiliniam ieškovui priteistina 1 243,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, mokant žalos atlyginimo sumą VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendime dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (8.5E) VIA_SP6- nustatyta tvarka, iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokant po 100 eurų kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ir iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sumokant 43,55 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304–305, 307–308, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti nuteistajam viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti nuteistąjį aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti nuteistajam viso bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti civiliniam ieškovui 1 243,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, mokant žalos atlyginimo sumą VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. sprendime dėl žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (8.5E) VIA_SP6- nustatyta tvarka: iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokant po 100 eurų kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ir iki 2023 m. rugsėjo 30 d. sumokant 43,55 Eur.

D. B. drabužius – juodos spalvos sportinį džemperį ir mėlynos spalvos marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2022 m. gegužės 16 d. kvitą B serija AVPK Nr. 005710, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. M. gydymo stacionare ligos istoriją grąžinti VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.