Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai – teismo šaukimu (32 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas R. N. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam, sergančiam ŽIV, Šiaulių TI nebuvo skiriamas tinkamas maitinimas.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Tiek šių Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2015-04-01 iki 2015-07-20, tiek redakcijos, galiojančios nuo 2015-07-20, 5 punktas numatė, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o pagal 7 punktą, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius; sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2015-05-15 iki 2015-11-13 (25 b. l.). Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjui diagnozuota ŽIV liga (B.23.1), 2015 m. gegužės 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybą dėl papildomo maitinimo, dėl galimybės įsigyti iš laisvės maisto papildų ir vitaminų, jam paaiškinta tvarka (16 b. l.). Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyba 2018-01-05 pažymoje Nr. 76/10-11 nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 16 d. įsakymą, kuriuo pakeistas 2014 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“, dietinio maitinimo valgiaraštyje diagnozė B20 nėra įtraukta į sąrašą (26 b. l.). Iš Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją kreipėsi tik dėl rūbų skyrimo (27-29 b. l.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 pakeitė Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio pastabų 15 punktą, kurį išdėstė naujai ir nurodė, kaip Dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas: dietinio maitinimo valgiaraštis R?B? taikomas sergant opaligei, ūminėms ir lėtinėms kepenų ligomis, tulžies pūslės ligomis, žarnų uždegiminėms ligomis, nutukimu, gastritu; CD dietos A?R? valgiaraštis taikomas sergant diabetu, glikemija, nevalgumu; sumažinto druskos kiekio dieta NaCl? taikomas sergant lėtinėmis inkstų ligomis, nefritu, arterine hipertenzija, išvardintomis širdies ligomis, tačiau šiame punkte nėra nurodyta, kad dietinio maitinimo valgiaraščiai turėtų būti taikomi sergant ŽIV liga.

Taigi byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas Šiaulių TI nurodytu laikotarpiu turėjo būti maitinamas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atveju turėjo būti skiriamas padidinto kaloringumo maisto davinys. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl pagerinto maitinimo suteikimo į administraciją kreipėsi raštu ir prašė išreikalauti jo rašytus skundus ir atsakymus į juos, tačiau iš Šiaulių TI socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI kreipėsi tik dėl kojinių ir apatinių rūbų išdavimo (27-29 b. l.). Iš įrašo pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad nors pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybą dėl papildomo maitinimo, tačiau jokių įrašų dėl dietinio ar padidinto kaloringumo maitinimo būtinumo gydantis gydytojas nepadarė. Kitų įrodymų pareiškėjas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, išreikalauti papildomų dokumentų taip pat neprašė. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktus, t.y. neturi pagrindo nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus. Be to, pareiškėjas skunde visiškai nenurodo, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, ką jis patyrė, o į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio mėn., t.y., praėjus dvejiems metams po jo išvykimo iš Šiaulių TI, nors neturtinė žala labiausiai juntama tuo metu, kai daromi pažeidimai pasireiškia, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš viso patyrė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt.), jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs nei neturtinės žalos, nei neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.