Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3249-652/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams uždarajai akcinei bendrovei ,,Gilvidas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,IRGINTA“, trečiajam asmeniui D. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. kovo 16 d. dėl UAB ,, IRGINTA“ priklausančios ir UAB ,,Gilvidas“ pagal panaudos sutartį naudojamos transporto priemonės MAN 14.224, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės: VW Kombi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo D. V. buvo samdomas darbuotojas UAB ,,Gilvidas“, o minėtas įvykis įvyko, jam einant darbines pareigas. UAB ,,IRGINTA“, vadovaudamasi panaudos sutartimi, perdavė automobilį MN 14.224 UAB ,,Gilvidas“, o pastaroji įsipareigojo transporto priemonę apdrausti bei atsakyti už padarytą žalą (Sutarties 3.1. p.). Kadangi automobilis nebuvo apdraustas, žalos dydį pagal 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį nustatė ,,Ergo Insurance SE“, kuri ir atlygino padarytą žalą nukentėjusiems, tuo tarpu ieškovas, remdamasis ta pačia sutartimi, kompensavo ,,Ergo Insurance SE“ išmokėtą draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Gilvidas“ pareiškė reikalavimą į bylą bendraatsakoviu įtraukti D. V., nurodo, jog jis yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, todėl turi solidariai atsakyti už padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė pasirinkti atsakovą priklauso ieškovui (CPK 45 str. 3 d.), tuo tarpu klausimai susiję su netinkamos šalies pakeitimu tinkama ar naujo atsakovo įtraukimu į bylą priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kadangi atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos, todėl atsakovės UAB „Gilvidas“ pareikštas prašymas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės savininko atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Draudikų biuro teisės reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų tiek atsakingas už žalos padarymą asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas – Draudikų biuras – teigia, kad, TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu išmokėjęs išmoką, pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, jis įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Apeliantas mano, kad transporto priemonės savininkas turėtų atlyginti žalą solidariai su ją padariusiu asmeniu visais atvejais, kol transporto priemonė registruota jo vardu, ir kad jokios šios taisyklės išimtys negalimos.

Atsakovės UAB „IRGINTA“ atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas (ginčas kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu nekyla), o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDĮ). Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala tretiesiems asmenims padaryta neapdraustu atsakovei UAB „IRGINTA“ priklausančiu automobiliu, kurį vairavo kitos atsakovės UAB „Gilvidas“ vairuotojas. Automobilio savininkė buvo automobilį perdavusi naudotis UAB „Gilvidas“ panaudos sutarties pagrindu.

Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 str. 2 d.).

Transporto priemonės nuomos atveju nuomininkas privalo mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str.). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.626 str.). Nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Draudiko biurui yra automobilio savininkas.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudiko biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudikų biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, TPVCAPDĮ suteikta Draudikų biurui teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog solidariai žalą atlygintų tiek žalą padaręs asmuo, tiek automobilio savininkas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas, šis materialinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 330 str.), pripažįstant Draudikų biuro teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (CPK 326 str. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime priėmė iš dalies ieškovui palankų (atmetė reikalavimus atsakovės UAB „IRGINTA“ atžvilgiu) ir atsakovei UAB „Gilvidas“ nepalankų procesinį sprendimą, t. y. priteisė ieškovo patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas iš minėtos atsakovės, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą pakeitus ir ieškovo naudai priteisus jo prašomus nuostolius solidariai iš abiejų atsakovių, t. y. UAB „IRGINTA“ ir UAB „Gilvidas“, bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovių, kaip bylą pralaimėjusių asmenų, iš kurių, tenkinus ieškinį, priteisti nuostoliai ieškovo naudai. Atsakovės lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl nurodyto ieškovės turėtos pirmos instancijos teisme išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis po 17,50 Eur (35/2).

Patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovių lygiomis dalimis po 17,50 Eur (35/2) priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (b. l. 122) (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Sudėjus ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose, ieškovo naudai iš atsakovių lygiomis dalimis iš viso priteistina po 35 Eur (35+35/2).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,87 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudarė 11,68 Eur sumą, iš viso valstybės naudai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 8,78 Eur (11,68+5,87/2).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti:

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, (j. a. k. 125709291, Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) solidariai iš atsakovių UAB ,,Gilvidas“ (j. a. k. 302650494) ir UAB „IRGINTA“ (j. a. k. 302988396) 1 176,55 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt penkis euro centus) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 176,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015 m. spalio 26 d., iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, (j. a. k. 125709291, Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas, banko kodas 70440) iš atsakovių UAB ,,Gilvidas“ (j. a. k. 302650494) ir UAB „IRGINTA“ (j. a. k. 302988396) lygiomis dalimis po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovių UAB ,,Gilvidas“ (j. a. k. 302650494) ir UAB „IRGINTA“ (j. a. k. 302988396) lygiomis dalimis po 8,78 Eur (aštuonis eurus septyniasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).