Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendžio, kuriuo F. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per pirmus 12 (dvylika) bausmės atidėjimo mėnesių būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką uždraudžiant bendrauti su M. B. ir D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. K. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-27, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš gyvenamojo namo kiemo pagrobė A. U. priklausančią 6 metrų ilgio metalinę siją – 230,00 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiam tokio dydžio turtinę žalą.

Nuteistasis F. K. skunde taip pat pažymi, kad jis padarė išvadas dėl to, ką padarė, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Nurodo, kad jam yra 17 metų, jis gyvena su tėvais, kurie yra labai susirūpinę dėl jo elgesio, nuolat su juo kalba. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, padarė gėdą savo tėvams. Nors jų atsiprašė, tačiau vis vien jaučiasi prieš juos kaltas. Apelianto teigimu, jis anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, bet, išvykus tėvams į užsienį, jam trūko jų, todėl ir elgėsi neapgalvotai. Šiuo metu su tėvais sutaria gerai, jie juo pasitiki, jis nenori jų daugiau nuvilti.

Teismo posėdyje nuteistasis F. K., jo atstovė pagal įstatymą O. K. ir gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo F. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai F. K. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Nuteistojo F. K. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo F. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis F. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę bei sutrumpinti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam F. K. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Apeliaciniu skundu F. K. prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis pašalino nukentėjusiajam padarytą žalą, nes jis grąžino pavogtą siją (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.) gali būti traktuojamas tada, kai jis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina nuostolius ar pašalina žalą. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijoje pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo užregistruotas 2015-05-28 (5 b. l.), tą pačią dieną buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (6-8 b. l.), 2015-05-29 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl vagystės (1, 2 b. l.), 2015-05-29 tyrėjas nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo 12.45 val. iki 13 val. atliko metalinės sijos apžiūrą (10-13 b. l.), tą pačią dieną nuo 13.05 val. iki 13.10 val. tyrėjas pareikalavo iš F. K. pateikti 6 m ilgio metalinę siją (9 b. l.), kuri buvo perduota jos savininkui A. U. (14 b. l.). Taigi A. U. pavogta 6 metrų ilgio metalinė sija buvo grąžinta jau po ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir tyrėjui pareikalavus F. K. pateikti metalinę siją. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad F. K. pavogtą daiktą grąžino verčiamas aplinkybių, supratęs, jog baudžiamosios atsakomybės nepavyks išvengti ir taip tik siekdamas sušvelninti savo atsakomybę, t.y. žala nukentėjusiajam A. U. buvo atlyginta ne savo noru, o verčiant bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra įstatyminio pagrindo tai, kad nuteistasis F. K. tyrėjo reikalavimu nukentėjusiajam grąžino pavogtą daiktą, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam F. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, atsižvelgė į šią aplinkybę, kad žala buvo atlyginta, grąžinus pagrobtą daiktą.

Paskirdamas nuteistajam F. K. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į F. K. asmenybę – nepilnametis, naują nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas administracine tvarka, teistas, dirba, atlygino padarytą žalą grąžindamas pavogtą metalinę siją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai F. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., jos vykdymą atidėjus.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad F. K. už nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – artima minimaliai Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei (minimali Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra laisvės atėmimas 3 mėnesiams). Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., F. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams. Taigi teigti, kad F. K. paskirta bausmė ir galutinė dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.) su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta bausmė (1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) yra per giežtos nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo F. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis padarė išvadas dėl to, ką padarė, pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, kad gyvena su tėvais, kurie yra labai susirūpinę dėl jo elgesio, nuolat su juo kalba, kad jis labai gailisi, jog taip pasielgė, padarė gėdą savo tėvams, nors jų atsiprašė, tačiau vis vien jaučiasi prieš juos kaltas, kad šiuo metu su tėvais sutaria gerai, jie juo pasitiki, jis nenori jų daugiau nuvilti, F. K. apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taikė F. K. Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 metams bei paskyrė jam pareigas: per pirmus 12 (dvylika) bausmės atidėjimo mėnesių būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su M. B. ir D. V.. Apeliaciniu skundu nuteistasis F. K. prašo sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų (Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d.). Teismų praktikoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką teismai parenka atsižvelgdami į skiriamos bausmės dydį, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumą, į galimybę pasiekti bausmės tikslus kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo F. K. asmenybę, jam paskirtos bausmės didį ir įpareigojimus, tinkamai parinko 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Teigti, kad F. K. teismo nustatytas 2 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas savo trukme yra aiškiai per ilgas ir jį trumpinti, kaip apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad F. K., prašydamas sutrumpinti jam paskiros bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tokį prašymą pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam F. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai F. K. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o nustatytas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas savo trukme nėra per ilgas, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo F. K. apeliacinį skundą atmesti.