- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-137-531/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. T. skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutarties, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-03-24 nutartimi M. T. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d. padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016-11-28 nutartimi minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas.
Skundžiama Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas M. T. vėl pratęstas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota iki 2017-10-01 pateikti teismui išvadą apie M. T. sveikatos būklę ir priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumą.
Šalies argumentai
M. T. prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino faktines aplinkybes, klaidingai aiškino BPK nuostatas ir visiškai neatsižvelgė į BPK 405 str. 1 d. nuostatas. Teigia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tęsti jam minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nes jo psichika yra stabili, psichinė būklė gera, atlikto psichologinio tyrimo rezultatai geri, jis nėra pavojingas, gyvena šeimoje, augina kūdikį, dirba.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2017-04-26 nutartimi pagrįstai M. T. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, todėl tenkinti M. T. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo be kita ko vadovaujamasi poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-07-10 įsakymu Nr. V-668/A1-243 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašu (toliau vadinamas Aprašu). Sutinkamai su šio Aprašo 41 - 42 punktų nuostatomis, prieš nutraukiant priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, paciento būklę įvertina komisija, kurią sudaro pacientą stebėjusi komanda: gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, psichologas. Komisijai pirmininkauja pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (psichikos sveikatos centro) vadovas arba jo paskirtas asmuo. Komisiją įsakymu sudaro sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Komisijos išvada įforminama pagal teismo psichiatrijos ekspertizės akto schemą ir pasirašoma visų komisijos narių. To paties Aprašo 43 p. skelbia, kad sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka rengia teikimą teismui prašydama priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti arba nutraukti.
Teismui pateiktoje medžiagoje esantis sveikatos priežiūros įstaigos teikimas, taip pat M. T. gydančios gydytojos teisme duoti paaiškinimai iš tiesų leidžia teigti apie M. T. šiuo metu esamos psichinės būklės stabilumą, tačiau sprendimui nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pastarųjų duomenų nepakanka ir tam pagal Aprašą būtina aukščiau nustatyta tvarka įforminta komisijos išvada.
Nagrinėjamu atveju paciento psichinės būklės įvertinimas jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės kontekste negali būti apspręstas vieno asmens – tik gydančio gydytojo nuomonės. Tuo tarpu šiuo atveju sprendimas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo M. T. atžvilgiu paremtas tik gydytojos N. M. subjektyvia nuomone, duota teisme paaiškinimo forma, bei atsispindinčia jos surašytame teikime. Pabrėžtina, kad pacientą gydančios gydytojos vienasmeniškai parengtą ir įstaigos vadovės pasirašytą dokumentą laikyti komisijos išvada nėra pagrindo. Todėl nesant Aprašo 42 p. nurodytos komisijos išvados, net ir esant teikimui dėl būtinybės tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą nebuvimo, aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti apie M. T. būklę bei nutraukti jam priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, kuris truko kiek daugiau, nei 1 metus.
Kita vertus, tai, kad sveikatos priežiūros įstaiga kreipdamasi į teismą su teikimu nesuformulavo jame konkretaus prašymo priverčiamąją medicinos priemonę nutraukti bei pateikė lakonišką teiginį, jog nerekomenduoja M. T. tęsti priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo, be to, nepateikė ir komisijos išvados, kelia abejonių dėl gydymo įstaigos pozicijos M. T. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės atžvilgiu patikimumo/nepatikimumo.
Remiantis aukščiau išdėstytu, esamoje situacijoje daryti kitą išvadą nei padarė apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina galioti nepakeista, o M. T. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį.
Nutartis neskundžiama.