- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eA-283-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00288-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau– ir Komisija) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 21RE4-17 (AG4-9/19-2023) (toliau– ir Komisijos sprendimas), pakeičiant pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje datą nuo 2022 m. kovo 27 d.; 2) panaikinti atsakovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. sausio 12 d. sprendimą V12-8 ,,Dėl registracijos datos pakeitimo ir negautų socialinių garantijų kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui vienkartines išmokas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą atsakovui, prašydamas pakeisti registracijos Lietuvos Respublikoje datą nuo 2022 m. kovo 27 d. ir išmokėti negautą vienkartinę pašalpą, tačiau atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. V12-781 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas) prašymo netenkino. Pareiškėjas atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje dėl registracijos datos pakeitimo ir negautų socialinių garantijų kompensavimo, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas 2023 m. sausio 12 d. priėmė Sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisija sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.
3. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos sprendimas ir Sprendimas yra nepagrįsti, nes 2022 m. kovo 27 d. jis su sutuoktine atvyko į Lietuvos Respubliką, kurioje jiems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tą pačią dieną jie nuvyko į Ignaliną ir ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydami skirti vienkartines išmokas, tačiau nei jam, nei jo šeimai iki 2022 m. birželio mėn. nebuvo mokamos jokios išmokos.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad galbūt buvo neteisingai įvesti jo bei šeimos duomenys, nes į Lietuvos Respubliką jie atvyko 2022 m. kovo 27 d. ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą ir prašė pakeisti datą, kad gautų išmokas, tačiau data nebuvo pakeista. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jo gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Pareiškėjas teigė, kad galbūt atsakovo darbuotojai supainiojo datas bei registracijos vietas, tačiau klaidos piktybiškai neištaiso, todėl jis su šeima patyrė nuostolių.
Šalies argumentai
5. Atsakovas Ignalinos rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 27 d. pareiškėjui ir jo sutuoktinei Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo išduotos registracijos kortelės ir suteikta kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Tačiau tai nėra dokumentas, suteikiantis individualią laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2022 m. birželio 7 d. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje ir suteiktas individualus laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje statusas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – ir PSPNGĮ), socialinės išmokos pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo paskirtos nuo 2022 m. birželio 7 d., o vienkartinė parama, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo, patvirtinto Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-223 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 29 d.) (toliau – ir Aprašas) 33.5 papunkčiu, negalėjo būti skirta, nes jau buvo praėję 30 dienų nuo registracijos Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) ir asmens kreipimosi. Atsakovas akcentavo, jog 2022 m. birželio 14 d. gavus pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymus, šeima buvo įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje ir buvo priimtas prašymas socialinei paramai gauti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti registracijos Ignalinos mieste datą į 2022 m. kovo 27 d., išmokėti negautą vienkartinę pašalpą ir atlikti veiksmus. Tačiau atsakovas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, todėl pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri skundą tenkino iš dalies: panaikino atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyje dėl registracijos datos pakeitimo ir negautų socialinių garantijų kompensavimo, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas 2023 m. sausio 12 d. priėmė Sprendimą, tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su juo, pateikė skundą Komisijai, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje buvo įtrauktas 2022 m. birželio 14 d., tačiau dėl vienkartinės pašalpos kreipėsi vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo užsiregistravimo MIGRIS, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjo gyvenamosios vietos registracijos datą Ignalinos mieste, atsižvelgiant į kortelėje nurodytą 2022 m. kovo 27 d. datą, bei išmokėti pareiškėjui vienkartinę pašalpą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui.
11. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 27 d. pareiškėjas su sutuoktine atvyko į Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną Migracijos departamente jiems buvo išduotos registracijos kortelės ir suteikta kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2022 m. birželio 7 d. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje ir suteiktas individualus laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje statusas. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei socialinės išmokos buvo paskirtos nuo 2022 m. birželio 7 d., o 2022 m. birželio 14 d. jie buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje.
12. Teismas rėmėsi PSPNGĮ, Valstybės įmonės registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintų Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarkos aprašo (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis.
13. Įvertinęs, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei 2022 m. birželio 7 d. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje bei suteiktas individualus laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje statusas, o 2022 m. birželio 14 d. jie buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje, pareiškėjas ir jo sutuoktinė turėtų būti įtraukiami nuo 2022 m. kovo 27 d., nes dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Ignalinos rajono savivaldybėje jie kreipėsi tik 2022 m. birželio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė iki 2022 m. birželio 14 d. buvo registruoti Vilniaus miesto savivaldybėje, nes iš Migracijos departamento atsiliepimo matyti, kad 2022 m. kovo 27 d. pareiškėjas atvyko į Vilniuje įsteigtą registracijos centrą, kuriame tą pačią dieną MIGRIS buvo užregistruotas jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, be to, pareiškėjui buvo išduota jo registraciją patvirtinanti kortelė.
15. Teismas nurodė, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo privaloma nurodyti gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikoje. Tačiau ne visi užsieniečiai, atvykę į Migracijos departamentą registracijai, žinojo, kokiu adresu jie gyvens. Todėl praktikoje, registruojant užsieniečius, MIGRIS kaip faktinė gyvenamoji vieta buvo nurodomas Migracijos departamento skyriaus, kuriame registruojamas prašymas, adresas. Kadangi pareiškėjas registracijos metu nenurodė jokio faktinio gyvenamosios vietos adreso Lietuvos Respublikoje ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymo registravimas vyko Vilniaus registracijos centre, MIGRIS kaip faktinės gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas Migracijos departamento centrinės būstinės adresas – L. Sapiegos g. 1, Vilnius. Todėl teismas sprendė, kad 2022 m. kovo 27 d. atvykusius į Lietuvos Respubliką pareiškėją ir jo sutuoktinę užregistravus Vilniaus miesto savivaldybėje, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
16. Teismas akcentavo, jog vienkartinės pašalpos užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos Respublikos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainos Respublikoje, kuriems suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje skiriamos vadovaujantis Aprašo 33.5 papunkčiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir jo sutuoktinė į Lietuvos Respubliką atvyko bei buvo užregistruoti MIGRIS 2022 m. kovo 27 d., tačiau Aprašo 33.5 papunktis, numatantis vienkartinės pašalpos mokėjimą, atsirado įsiteisėjus 2022 m. balandžio 29 d. Aprašo redakcijai, o iki to momento vienkartinės pašalpos mokėjimas tuo pagrindu nebuvo įtvirtintas. Teismas vertino, kad tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės užregistravimo MIGRIS nuo 2022 m. kovo 27 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. Aprašo redakcijos įsiteisėjimo susidarė ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų laikotarpis, o Apraše nėra numatyta galimybė išmokėti vienkartinę pašalpą, jei 30 kalendorinių dienų kreipimosi laikotarpis praleidžiamas dėl to, kad 2022 m. balandžio 29 d. Aprašo redakcija, asmens užregistravimo MIGRIS metu dar nebuvo įsiteisėjusi, be to, to nenumato ir kiti teisės aktai. Todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimu buvo pagrįstai atsisakyta skirti vienkartinę pašalpą pagal Aprašo 33.5 papunktį.
17. Teismas, įvertinęs, jog Sprendimas pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, darė išvadą, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Konstatavus, jog Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, teismas netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Be to, teismas nurodė, kad Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas pagrįstai.
III.
18. Pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Mano, kad registracijos data turi būti pakeista į faktinio atvykimo, registracijos datą, nes buvo padaryta techninė klaida (žmogiškasis faktorius) ir (ar) dėl teisės aktų netobulumo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis ir jo šeima yra diskriminuojami, nes tas pats teisės aktas, taikomas nevienodai.
20. Pareiškėjas akcentuoja, kad Migracijos departamentas nurodė, jog imperatyvi norma įtvirtina, kad jis per mėnesį turi išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, iki 2022 m. balandžio 27 d. turėjo būti išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau dėl atsakovo neveikimo ir (ar) žmogiškos klaidos, kurią jis atsisako ištaisyti, šiuo metu nagrinėjama byla ir pareiškėjas patyrė nuostolių, t. y. negavo vienkartinės pašalpos.
21. Pareiškėjas sutinka, kad atvykus buvo išduota registracijos kortelė bei suteikta kolektyvinė laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad tai nėra dokumentas, suteikiantis individualią laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tai yra oficialus dokumentas, patvirtinantis faktą, kad asmuo atvyko į Lietuvos Respubliką ir prašo leidimo gyventi arba suteikti individualią laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo prašymas turi būti tenkintas.
22. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo argumentus, vertino, kad vienkartinė pašalpa negauta, nes praleista 30 dienų. Tačiau minėtas terminas buvo praleistas dėl atsakovo neveikimo, kadangi pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į atsakovą, kurio darbuotojai padėjo parašyti prašymą, tačiau dėl nežinomų priežasčių prašymai nebuvo įtraukti į sistemas. Pareiškėjas vertino, kad galbūt tokia situacija susidarė dėl didelio darbo krūvio, žmoniškosios klaidos, tačiau atsakovo neveikimas sukėlė pasekmes – pareiškėjas negavo pašalpos, todėl tokia klaida turi būti ištaisyta.
23. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam suprantama, jog atvykę ir nuo karo veiksmų pasitraukę asmenys nežinojo, kur bus jų gyvenamoji vieta, todėl visi buvo registruojami Migracijos departamento centrinės būstinės adresu Vilniuje. Tačiau nė vienas iš asmenų Migracijos departamente negyveno ir buvo apgyvendinti kitu adresu, atsakovo savivaldybės teritorijoje. Be to, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tą pačia dieną MIGRIS buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prašymas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas atvykimo dieną, o tai reiškia, kad nuo prašymo pateikimo dienos / fakto, turi būti skaičiuojamas terminas. Atitinkamai, po faktinio apgyvendinimo (tą pačią dieną) kitoje vietoje nei formali registracija Vilniuje, privaloma pakeisti registracijos datą ir išmokėti vienkartinę pašalpą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas nurodo, kad pagal esamą teisinį reguliavimą užsieniečiai, atvykę iki 2022 m. balandžio 29 d., t. y. iki Aprašo redakcijos įsigaliojimo, negali gauti vienkartinės pašalpos, tačiau po Aprašo redakcijos įsigaliojimo, jie įgyja teisę gauti vienkartinę pašalpą, o tai, jo nuomone, reiškia diskriminaciją asmenų, pabėgusių nuo karo veiksmų anksčiau nei po Aprašo redakcijos įsigaliojimo, atžvilgiu. Pareiškėjas akcentuoja, kad vienkartinė pašalpa nėra prabangos išmoka ar kitoks nebūtino poreikio tenkinimo mokėjimas ir pan., nes ji skiriama būtiniesiems poreikiams tenkinti: maistui, vaistams, higienos priemonėms ir kt. Nagrinėjamu atveju asmenys bėgo nuo karo veiksmų, atvyko nieko neturėdami ir Lietuvos Respublikoje, suaugę žmonės kuria gyvenimą iš naujo, atvykę tik su tuo, kas tilpo jų rankinėje ir krepšyje. Todėl pareiškėjo vertinimu, skirstyti asmenis į tuos, kurie nuo karo atvyko prieš ir po Aprašo redakcijos įsigaliojimo, yra neteisėtas, neteisingas ir galbūt diskriminuojantis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos sprendimo bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko išrašu apie asmenį, gautu iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento, nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
28. ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.
29. Teisėjų kolegija nurodo, kad palikimo priėmimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje. Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 d.). Notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą (6 d.).
30. Pagal 2025 m. balandžio 3 d. išrašą iš Testamentų registro, šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
31. Iš aptartų aplinkybių matyti, nuo pareiškėjo mirties praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, tačiau nei per šį laikotarpį, nei iki šiol po pareiškėjo mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, pareiškėjo teisių perėmėjų nėra (teisėjų kolegija neturi duomenų, sudarančių pagrindą priešingoms išvadoms). Vienai iš šalių pasitraukus iš bylos (šiuo atveju – mirus pareiškėjui) iš esmės tampa neįmanoma išspręsti šią administracinę bylą, o tai sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti.
32. ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia, nenagrinėdama pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, 137 straipsniu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (O. K.) skundą atsakovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Nutartis neskundžiama.