Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, būdamas UAB „Baltom“, įmonės kodas 303046657, vadovu, žinodamas apie UAB „Baltom“ finansinę padėtį ir didėjančius įsiskolinimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Baltom“ iškėlimo. Tokia savo veika A. A. buvo kaltinamas padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. paaiškino, kad žino, kuo jį kaltina Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau tekste Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gali būti įvardijama ir trumpiniu VMI), supranta, kad dėl to, jog nesikreipė dėl bankroto. Nesikreipė dėl bankroto, nes įmonė buvo jauna, tik pradėjusi vykdyti veiklą, nespėjusi įsitvirtinti rinkose. Kartais tenka parduoti produkciją žemiau savikainos, į skolą, paskui tikimasi „atlošti“ iš vėlesnių užsakymų, bet reikia pasiekti tam tikrą apyvartą, dėl to ir susidarė skolos. Buvo vienintelis „Baltom“ akcininkas, nuo 2013 m. liepos 1 dienos turėjo 35 darbuotojus. Prieš tai dirbo tokį patį samdomą darbą, buvo projektų vadovas. Jam buvo žinoma, kad reikia mokėti mokesčius. Planavo per 2015-2016 metus padengti mokesčius. Mokesčius mokėjo, tik ne visus, nes neužteko apyvartos. Kreipėsi į Mokesčių inspekciją dėl mokesčių išdėstymo, tačiau VMI neišdėstė. Jei būtų išdėstę, veiklą būtų buvę galima vykdyti. Neturi atsakymo, kodėl taip įvyko. Skola VMI susidarė apie 130 000 eurų. Mėnesinė apyvarta buvo 80 000 eurų. Ta įmonė buvo nusipirkta Vilniuje, neperregistravo buveinės, todėl buveinės adresas ir yra įregistruotas Vilniuje, pasiimdavo dokumentus Vilniuje, buhalterinės apskaitos įmonėje. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes buvo paruoštas verslo planas, nebuvo plano nemokėti mokesčių ir buvo tikimasi susitarti su VMI dėl paskolos suteikimo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Geležinytė teismo posėdžio metu paaiškino, kai įmonė nemoki, nuo tos dienos, kai nesumoka, yra padarytas pažeidimas. Nemoki įmonė yra tada, kai įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę balanso. Kadangi pagal mokesčių informacinę sistemą įsiskolinimas teismo posėdžio dieną sudaro 13 6791,52 Eur, bendrovių įstatyme nurodyta, kad jei įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriumi, įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus, privalo pateikti teismui pareiškimą, šiuo atveju A. A. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Negali pasakyti, ar galimas nepriemokos perėmimas. VMI dokumentus siunčia registruotu laišku paštu, turi iš pašto išrašą, kad buvo išsiųsta. Kreipėsi gegužės 19 dieną, nuo tos dienos skaičiuotinas nuobaudos skyrimo terminas. 2014-07-25 buvo siųsta, yra pašto išrašas, pašte pagal paiešką nurodyta, kad 2014-07-30 įteikta gavėjui ar kitam asmeniui. Gavimo fakto netikrina. Negali pasakyti, ar buvę atvejų, kad terminas VMI buvo skaičiuojamas klaidingai. Einamieji mokesčiai turi būti mokami, o dėl pagalbos jaunam verslui negali tiksliai pasakyti, galbūt mokestinės paskolos sutartys gali būti sudaromos ar galima išdėstyti. Ar mokestinės paskolos sutartis buvo galima šiuo atveju, negali pasakyti. VMI teigimu, A. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl padarė ATPK 50⁶ numatytą pažeidimą, palaiko prašymą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti A. A. vidutinę baudą, nes nėra žinomos atsakomybę švelninančios ar sunkinančios aplinkybės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas Laurynas Vaičekauskas nurodė, kad su VMI pareiškimu nesutinka, kadangi nėra pažeidimo sudėties ir yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Kitu atveju prašo nuobaudą ženkliai sumažinti arba jos neskirti. Pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti, jei jis laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kada galima kreiptis į teismą, o būtent, esant dviem sąlygoms: kad kai įmonė nemoki ir kai kiti kreditoriai nesikreipia dėl bylos iškėlimo. Dėl įmonės mokumo: įmonė turi finansinių sunkumų, bet įmonė jauna, dveji metai, gamina įvairius gaminius. Vienas iš didžiausių pirkėjų yra UAB „Galanis“. Pagal įmonės paskaičiavimus, mėnesio apyvarta turėtų būti apie 100 000 eurų, kad padengtų įsiskolinimus. Teismo posėdžio dieną įmonė turi vieną pagrindinių pirkėjų, bet daug susidomėjusių yra iš užsienio, taip pat daug įtakos turi ir sezoniškumas. Žiemos laikotarpis paprastai nuostolingas. Kadangi įmonė jauna, reikėjo daug investuoti. Ekonomikos dėsnis, kad kol atsiperka, praeina 2-4 metai, per 2016 metus užsakymų gali būti tiek, kad bus atsiskaityta. VMI nurodo, kad skola buvo išieškoma per antstolius, su vienu antstoliu yra visiškai atsiskaityta, padengta trečdalis skolos. Šiuo metu atsiskaitymai per antstolius vyksta normaliai ir VMI nusiskaitinėja. Tai laikini finansiniai sunkumai, tikrai yra valia ir noras sumokėti.

Rašytiniame paaiškinime A. A. akcentavo esmines aplinkybes, dėl kurių, jo manymu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Visų pirma nurodė, kad pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas, savininkas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn esant dviem esminėms sąlygoms: pirmoji sąlyga yra ta, kad įmonė turi būti nemoki, antroji sąlyga apima įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik tuo atveju, jeigu kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad 2014-12-18 jam buvo pateiktas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltom“, kuriame nurodyta, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus skolos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, dėl ko buvo realus pagrindas tikėtis, kad kreditorius, kuris yra realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu skola nebus sumokėta per nustatytą terminą. Visų antra, jau yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje. Nurodo, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pažeidimas yra laikytinas trunkamuoju, todėl administracinė nuobauda pagal ATPK nuostatas gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tokio pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pažymi, kad 2014 metų pradžioje buvo kreiptasi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, pateikti reikiami dokumentai. VMI atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Kaip matyti iš VMI 2014-04-01 išvados „Dėl Baltom UAB mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (Priedas Nr. 5), tuo metu Bendrovė turėjo turto už 232 745 Lt, o pradelsti įsipareigojimai VMI sudarė 117 485 Lt. Tai reiškia, kad 2014-04-01 VMI buvo žinoma apie bendrovės finansinius sunkumus ir tai, kad ji buvo ant nemokumo ribos. Dėl ko darytina išvada, kad galimas pažeidimas paaiškėjo dar 2014-04-01, todėl administracinė nuobauda už tai jam galėjo būti paskirta iki 2014-10-01, VMI į teismą kreipėsi tik 2015-05-19. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų patraukti jį administracinėn atsakomybėn, prašo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, bei paskirti jam švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, kadangi jis kartu su žmona augina tris mažamečius vaikus, jų šeimos pajamos nėra didelės, jo sutuoktinė po vaiko priežiūros atostogų pradėjo dirbti tik 2015 metų kovo mėnesį, dirba ne visą darbo laiką, dėl ko net minimalios baudos paskyrimas itin suvaržytų jų šeimos biudžetą (41-45 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Antra vertus, ATPK 35 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti ATPK numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo administracinio teisės pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą. Trunkamojo administracinio teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).

Nagrinėjamu atveju, A. A. buvo teismo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal VMI pareiškimą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tai – trunkamasis pažeidimas, todėl būtina tiksliai nustatyti, kada valstybės institucijoms tapo apie jį žinoma. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad 2014 metų pradžioje kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, kadangi įmonės nepriemoka VMI tuo metu siekė 117 485 Lt. Nagrinėjamu atveju, prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką pateikimo VMI faktas, kuriame buvo užfiksuota susidariusi 117 485 Lt bendrovės mokestinė nepriemoka, laikytinas pažeidimo paaiškėjimo diena, kadangi būtent šiuo aktu valstybės institucija – VMI, buvo informuota apie bendrovės sunkumus mokant mokesčius bei susidariusį įsiskolinimą. Kad VMI žinojo apie įmonės finansinius sunkumus, įrodo ir byloje esantys VMI viršininko priimti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „Baltom“, kuriuose įvardintos konkrečios įsiskolinimų sumos (8-17 b. l.) bei įmonei siųsti pranešimai apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl įmonės įsiskolinimų, kuriuose, be kita ko, taip pat įvardintos konkrečios įsiskolinimų sumos (49 b. l.). Šie dokumentai patvirtina, kad pažeidimo faktas VMI buvo gerai žinomas visus 2014 metus. Kartu akcentuotina ir tai, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktą, kas įmanoma tik kompetentingai institucijai atlikus išsamų tyrimą. ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Konstatavus, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ir atsižvelgus į tai, jog administracinių teisės pažeidimų aplinkybių tyrimas tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, darytina išvada, jog ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be to, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y., tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamu atveju, VMI, turėdama informaciją apie tai, kad įmonė nevykdo savo pareigos laiku mokėti mokesčių, turėjo pareigą nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių pažeidimui išsiaiškinti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. balandžio 1 d., priėmus sprendimą atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (51 b. l.), nebuvo imtasi jokių priemonių pažeidimui išaiškinti, t. y., byloje nėra nei operatyvaus patikrinimo pažymos ar kito dokumento, patvirtinančio, kad bendrovėje buvo atliekami patikrinimai, kurių metu būtų fiksuojamas mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas, tai tik patvirtina, kad VMI nesiėmė jokių priemonių pažeidimo išaiškinimo faktui ir kartu žinodama, kad pažeidimo nagrinėjimas gali užtrukti, nesiėmė jokių priemonių terminui administracinei nuobaudai skirti, pratęsti. Teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, daro vienareikšmišką išvadą, kad VMI nuo 2014 metų pradžios turėjo konkrečių žinių apie galimą A. A. daromą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, o į teismą su pareiškimu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 19 d., tokiu atveju pripažintina, kad VMI administracinio teisės pažeidimo bylą inicijavo suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui administracinei nuobaudai skirti, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. Teismas, atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalį, nutraukti pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.