- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- A11.-1-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00048-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. M., B. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P., M. S.
- Institucija
- Alplinkos apsaugos departamensto prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba, Alplinkos apsaugos departamensto prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdyba
administracinių nusižengimų protokolus surašiusios institucijos atstovui – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui D. D.;
administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims - T. M., B. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P., M. S.,
administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų - I. A. ir M. S. įgaliotam atstovui advokatui A. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), I. A. (I. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M., 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu, būdamas medžioklės vadovu netinkamai vadovavo (organizavo) medžioklei, o būtent medžiotojui G. G. pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apie padarytą nusižengimą, kaip numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 punkte ir 28 punkte ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 24.2, 24.10, 28 ir 58.2.3 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje.
Be to, T. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną ir nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybos kieme esančiame ūkiniame pastate, kuriame yra įrengta vidaus dorojimo patalpa, dorojo neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną, t. y. T. M. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
B. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną ir nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybos kieme, kuriame yra įrengta vidaus dorojimo patalpa, automobilio priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus nupjovė neteisėtai sumedžiotam briedžio patinui kojas, t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. Nr. 485/550 6.2 ir 28 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje.
P. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną ir nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybos kieme, kuriame yra įrengta vidaus dorojimo patalpa, automobilio priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, nupjovė neteisėtai sumedžiotam briedžio patinui galvą, t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą bei pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.2.3 punkto reikalavimus ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. Nr. 485/550, 6.2 ir 28 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 8 dalyje.
I. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną ir nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybos kieme esančiame ūkiniame pastate, kuriame yra įrengta vidaus dorojimo patalpa, dorojo neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną, tai yra vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
A. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 15.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, sumedžioto briedžio patino kritimo vietoje su G. G. išskrodė sumedžioto briedžio vidurius bei kartu su G. G. bei dar trimis kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, Nr. (duomenys neskelbtini), kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir gabenimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 15.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, sumedžioto briedžio patino kritimo vietoje kartu su G. G. bei dar trimis kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, Nr. (duomenys neskelbtini), kad sumedžiotas gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
P. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, sumedžioto briedžio patino kritimo vietoje kartu su G. G. bei dar trimis kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, Nr. (duomenys neskelbtini), kad sumedžiotas gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
M. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 15.00 val., „(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, sumedžioto briedžio patino kritimo vietoje kartu su G. G. bei dar trimis kitais medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuodamas šį automobilį, gyvūną nuvežė į dorojimo vietą (duomenys neskelbtini), t. y. vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą. Protokole nurodoma, kad tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Rokiškio rajone vykusios medžioklės varant metu G. G. neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys vykdė šio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą, t. y. dalyvavo atskiruose gabenimo ir dorojimo etapuose (pakrovė gyvūną į transporto priemonę, vairavo transporto priemonę su pakrautu gyvūnu, išskrodė ir išvertė gyvūno vidurius jo kritimo vietoje, nupjovė gyvūno galvą ir kojas, dorojo gyvūną dorojimo patalpoje). Konkretūs kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atlikti gabenimo ar dorojimo veiksmai nurodyti kiekvienam iš jų surašytame administracinio nusižengimo protokole. T. M., kaip minėtos medžioklės vadovui, papildomai inkriminuotas ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas dėl nepranešimo apie medžioklės metu padarytus pažeidimus, o B. M. ir P. Š. papildomai inkriminuotas ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas dėl veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų nesilaikymo, briedžio patino galvą ir kojas nupjaunant ne apdorojimo patalpoje. G. G. administracinio nusižengimo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi (byla Nr. 2AT-61-648/2020) konstatavo, kad už neteisėtai sumedžioto briedžio patino gabenimą ir dorojimą atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį negali atsirasti, nes šioje dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, kai tuo tarpu gyvūnų licencijavimas nuo 2018 m. gegužės 15 d. yra panaikintas, o limitavimo negalima prilyginti licencijavimui. Atsižvelgdami į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, mano, kad iš visų šioje administracinio nusižengimo byloje surašytų administracinių nusižengimų protokolų turėtų būti pašalinta gyvūną apibūdinanti nuoroda „licencijuojamas (limituojamas)“ ir visų kaltinamų administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atlikti neteisėtai sumedžioto briedžio patino gabenimo ar dorojimo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamiesi ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, teismo prašo: B. M., T. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P., M. S. įvykdytus neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo ar dorojimo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į ANK 290 straipsnio 7 dalį ir: T. M., B. M. ir P. Š. pripažinti kaltais dėl ANK 290 straipsnio 1 ir 7 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymo; I. A., A. G., V. K., P. P. ir M. S. pripažinti kaltais dėl ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir skirti jiems sankcijoje numatytas baudas, o M. S. ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 290 straipsnio 10 dalies pagrindu taip pat skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Šalies argumentai
T. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 25 d. jis medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose tykojant. Sužeidė selekcinį briedžio patiną, kuris pasislėpė miške. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose buvo organizuojama varyminė medžioklė. Jis buvo paskirtas medžioklės vadovu. Buvo nuspręsta varyti tą patį plotą, kur jis išvakarėse sužeidė briedžio patiną. Po varymo jam paskambino medžiotojas G. G. ir informavo, kad sumedžiojo sužeistą briedžio patiną. Tuomet jis supildė sumedžioto briedžio aktą ir medžioklės lapą. Taip pat skambino norėdamas apie tai informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau ryšys buvo blogas, todėl taip niekam ir neprisiskambino. Medžiotojai buvo informuoti, kad sumedžiotas briedžio patinas. Briedžio sumedžiojimo vietoje buvo išleisti jo viduriai, o pasibaigus medžioklei buvo nugabentas į medžiojimo lupimo aukštelę. Gyvūnas buvo apdorojamas specialiai tam įrengtoje patalpoje (lupykloje). Kai jis atvyko į gyvūno apdorojimo vietą gyvūnas jau buvo išmėsinėtas, tačiau matė, kad gyvūnas buvo sužeistas dviejose vietose – prie kaklo ir krūtinėje. Mano, kad jis kaip medžioklės vadovas nebuvo atsakingas apie briedžio sumedžiojimą telefonu informuoti Aplinkos apsaugos departamento, nes ši pareiga tenka medžioklės plotų naudotojui, o ne jam kaip medžioklės vadovui.
B. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. jis taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje varant. Varymo metu girdėjo šūvį ir kažkas iš medžiotojų jam pasakė, kad buvo sumedžiotas išvakarėse sužeistas briedis. Jokių kalbų, kad kažkas buvo neteisėta nebuvo, jis pats galvojo, kad briedžio sumedžiojimo dokumentai įforminti tinkamai. Kai baigėsi medžioklė sumedžiotas briedžio patinas su priekabėle buvo atvežtas ir priekabėlė buvo pristumta prie pat „lupyklos“. Gyvūnui dar esant priekabėlėje jis pats nupjovė briedžio kojų galus tam, kad jį būtų galima patogiau pakabinti.
P. Š. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. ryte (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose buvo vykdoma medžioklė varant. Medžioklės metu buvo sumedžiotas sužeistas briedžio patinas. Kai po medžioklės jis atvyko į apdorojimo aikštelę briedžio patinas jau buvo atvežtas. Briedžio kūne matėsi dvi šautinės žaizdos. Briedžio patinui dar esant priekabėlėje prie pat „lupyklos“, ruošiantis jį iškelti B. M. jam nupjovė kojų galus, o jis pats briedžiui nupjovė galvą. Po to briedis buvo pakabintas ir toliau apdorojamas patalpoje „lupykloje“. Kadangi briedis buvo pristatytas į apdorojimo patalpą net nekilo minčių, kad jis sumedžiotas neteisėtai.
I. A. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose vykusioje medžioklėje varant. Pirmo varymo metu girdėjo šūvį, o po šio varymo kažkas iš medžiotojų pasakė, kad buvo nušautas briedis. Kai baigėsi medžioklė jis su kitais medžiotojais atvyko į „lupyklą“. Jis pats „lupykloje“ apdorojo kitus sumedžiotus gyvūnus, po ko su priekabėle į „lupyklą“ buvo įvežtas briedis. Jis jau buvo be galvos, kojų galų ir vidurių. Matėsi, kad po briedžio dešine mentimi buvo senesnė žaizda, o kito šūvio žymės matėsi kakle. Jis pats net nesuprato ar tai buvo briedžio patinas ar patelė. Atliko šio briedžio apdorojimą. Dėl sumedžioto briedžio teisėtumo ir aplinkybių niekas prie jo nekalbėjo.
A. G. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose dalyvavo medžioklėje varant. Pirmo varymo metu stovėjo netoli kito medžiotojo G. G. ir po varymo atėjęs prie G. G. matė, kad jis sumedžiojo briedžio patiną su trumpais ragiukais apie 3 metų amžiaus. Matėsi, kad briedis prieš tai jau buvo sužeistas. Matėsi senesnė žaizda pilve ir kita žaizda kakle. Jis pats nesiaiškino dėl sumedžioto briedžio teisėtumo, o pats suprato, kad tokį briedį reikėjo sumedžioti ir jis sumedžiotas teisėtai. Su G. G. vietoje išleido briedžio vidurius, o kai baigėsi medžioklė atvažiavo M. S. su priekaba ir su kitų medžiotojų pagalba pakrovė briedį ir jis buvo nuvežtas į „lupyklą“. Kai jis pats atvyko į „lupyklą“ briedis jau buvo pakabintas ir paruoštas jo apdorojimui.
V. K. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose dalyvavo varyminėje medžioklėje. Prieš medžioklę medžioklės vadovas T. M. visiems pasakė, kad Gylių miške yra sužeistas briedžio patinas, todėl tikintis sumedžioti sužeistą briedį pirmasis varymas bus vykdomas ten. Pirmo varymo metu girdėjo šūvį. Po varymo jam paskambino G. G. ir pakvietė atvažiuoti paimti medžiotojų. Atvykus į nurodytą vietą pamatė sumedžiotą briedžio patiną. Jo kūne matėsi dvi šautinės žaizdos krūtinėje ir sprande. Iš dantų sprendė, kad tai 2-3 metų amžiaus briedis. Jo ragai buvo labai nedideli. Pasibaigus medžioklei medžioklės vadovo T. M. prašymu vėl nuvyko į briedžio sumedžiojimo vietą ir kartu su A. G.. G. G., P. P. briedį pakrovė į M. S. automobilio priekabą. Briedžiui tuomet jau buvo išleisti viduriai. Kaip gyvūnas buvo pristatytas į „lupyklą“ nematė, nes jis dalyvavo tik briedžio pakrovime. Jam atrodė, kad viskas buvo teisėta.
P. P. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. ryte (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose vykusios medžioklės varant metu jis buvo varovu. Varymo metu girdėjo vieną šūvį. Baigus varymą ir jam išėjus prie medžiotojo G. G. pamatė gulintį briedžio patiną su nedideliais spindžio dydžio ragiukais. G. G. parodė, kad šūvio vietas pilve ir sprande. Baigus medžioklę kai buvo atvaryta priekaba jis padėjo sumedžiotą briedį įkelti į priekabą, o tolimesniuose briedžio apdorojimo veiksmuose nedalyvavo. Jis pats suprato, kad briedžio patinas buvo sumedžiotas teisėtai
M. S. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 26 d. ryte (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose buvo vykdoma medžioklė varant. Prieš medžioklę buvo pranešta, kad medžioklės plotuose yra sužeistas selekcinis briedžio patinas. Pirmo varymo metu girdėjo vieną šūvį, o po varymo sužinojo, kad klubo vadovas G. G. nušovė sužeistą briedį. Baigus medžioklę reikėjo atvežti į apdorojimo aikštelę. Prieš transportuodamas briedį medžioklės vadovo T. M. klausė ar tinkamai įformintas briedžio sumedžiojimas. T. M. jį patikino, kad viskas sutvarkyta. Jis pats briedžio patiną pervežė iš jo sumedžiojimo vietos į apdorojimo aikštelę. Matė, kad briedis buvo sužeistas dviejose vietose, tai yra šūviais į korpusą ir į sprandą. Briedžio patiną pristačius į apdorojimo vietą jis ten toliau buvo apdorojamas. Motyvo nuslėpti, kad buvo sumedžiotas briedžio patinas nebuvo, nes medžioklės taisyklės leido medžioti briedžio patiną su 2 metų amžiaus paklaida.
Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lape (t. 1, b.l. 15-16) nurodyta, kad 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio pirmininkas G. G. leido medžioklės vadovui T. M. organizuoti medžioklę (medžioti)Rokiškio r. sav. esančiuose (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio plotuose. Medžioklės lape esančioje ataskaitoje nurodyta, kad pasirašytinai užsiregistravę 23 medžiotojai ir medžioklės metu M. S. sumedžiojo du, o G. G. vieną briedį. Medžioklės lapo kitoje pusėje yra prierašas, kad 2019 m. spalio 26 d. sumedžiotas sužeistas briedžio patinas 3 metų amžiaus. Taip pat byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. spalio 26 d. aktas „Dėl sumedžioto ragus numetusios stirnos / briedžio patino, ne to amžiaus (amžiaus grupės) ar sužeisto gyvūno“ (t. 1, b. l. 13), kuriame nurodyta, kad buvo sumedžiotas sužeistas trijų metų amžiaus briedžio patinas.
Liudytoju apklaustas G. G. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas. 2019 m. spalio 25 d. vakare jį medžiotojas T. M. informavo, kad medžioklės tykojant metu sužeidė selekcinį briedį ir jo nerado. Kitą dieną tuose pačiuose plotuose vyko varyminė medžioklė. Šios medžioklės metu jis pastebėjo lėtai einantį briedžio patiną, kurio galinė pusė siūbavo, papilvė buvo pajuodusi nuo žaizdos. Atliko šūvį į gyvūno kaklą, po ko gyvūnas krito. Iš karto paskambino medžioklės vadovui T. M. ir informavo, kad nušovė sužeistą briedžio patiną. T. M. jį neužilgo taip pat informavo, kad briedžio sumedžiojimą įformino dokumentaliai po ko sumedžiotą briedžio patiną išskrodė vietoje. Po medžioklės šį briedį su priekaba M. S. pervežė į apdorojimo aikštelę. Prieš vežant M. S. klausė ar tikrai pranešta reikiamai institucijai apie briedžio sumedžiojimą ir jis M. S. pasakė, jog T. M. patikino, kad viskas įforminta tinkamai. Jam pačiam atvykus į žvėrių apdorojimo vietą atvežtas briedis dar buvo priekabėlėje. Prie apdorojimo patalpos briedžiui buvo nupjautos kojos tam, kad jį būtų galima būtų pakelti ir pakabinti apdorojimo patalpoje, kurioje lubos pakankami žemos.
Liudytojais apklausti A. A., V. B., J. S. iš esmės analogiškai patvirtino, kad medžioklės metu G. G. sumedžiojo briedžio patiną, kuris vėliau buvo pristatytas į apdorojimą patalpą ir ten apdorojamas.
Remiantis bylos medžiaga laikytina nustatytu ir ginčo dėl to nėra, kad 2019 m. spalio 26 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu medžiotojas G. G. sumedžiojo 3-4 metų raguotą briedžio patiną, sumedžioto briedžio patino kritimo vietoje G. G. su medžiotoju A. G. išskrodė sumedžioto briedžio vidurius ir vėliau sumedžiotą gyvūną medžiotojai G. G., P. P., A. G. ir V. K. pakrovė į M. S. vairuojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vairuodamas šį automobilį, gyvūną nuvežė į dorojimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur prie įrengtos gyvūnų apdorojimo patalpos B. M. nupjovė gyvūno kojas (kojų galus), o P. Š. nupjovė gyvūno galvą, po ko gyvūną patalpinus (pakabinus) apdorojimo patalpoje šio gyvūno apdorojimo veiksmus atliko I. A..
Aptariamos veikos padarymo metu (iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi) ANK 290 straipsnio 8 dalis numatė administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Ši norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau - Medžioklės taisyklės).
Administracinių nusižengimų protokoluose nurodant ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, nurodyta, kad T. M., B. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P. ir M. S. protokoluose nurodytais atskirais veiksmais (po suaugusio briedžio patino sumedžiojimo, išskrodė briedžio patiną ir išvertė jo vidurius, o paskui gyvūno kūną pakrovė į automobilio priekabą, kad gyvūnas būtų nuvežtas į dorojimo vietą, kur toliau buvo apdorojamas) vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno dorojimą ir/arba gabenimą ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas G. G. administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-61-648/2020, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą. Taigi šių nusižengimų dalykas normos dispozicijoje apibrėžiamas sąvoka „licencijuojamas gyvūnas“, kurios aprašymo normos dispozicijoje ar kituose ANK straipsniuose nėra. Tam, kad būtų išsiaiškinti nusižengimo objekto (dalyko) požymiai, šios normos dispozicija nukreipia į kitus norminius teisės aktus – Medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles.
Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Iki 2018 m. gegužės 15 d. galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte vartojama sąvoka licencija medžiojamajam gyvūnui sumedžioti – dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu. Licencija yra užklijuota ant specialios paskirties plombos, skirtos sumedžiotam licencijuojamam gyvūnui pažymėti, informacinės plokštelės, specialios paskirties plomba ir licencija yra neatskiriamos. Tokia laukinių gyvūnų medžiojimo tvarka galiojo tol, kol aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos.
Vadinasi, veikų, už kurias administracinėn atsakomybėn traukiami B. M., T. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P. ir M. S. padarymo metu - 2019 m. spalio 26 d., Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka aptariamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką). Teismas pažymėjo, kad nors G. G. administracinio nusižengimo protokole surašytame kaltinime ir apygardos teismo suformuluotame kaltinime yra nurodyta, jog jis vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą ir dorojimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad taip yra išsprendžiama nusižengimo sudėties požymio dalyko nustatymo problema. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad negalima laikyti, jog sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė limituojama, nustatant leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kurių medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Aiškinant priešingai būtų išplėstos administracinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad nors ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio – dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Teisėjų kolegija nusprendė pašalinant iš kaltinimo G. G. aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimo ir dorojimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir teisės aktų išaiškinimais, darytina išvada, kad negalint nustatyti ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo dalyko (teisės aktuose nesant licencijuojamo gyvūno apibrėžimo) ir nesant visų šio administracinio nusižengimo sudėties požymių, administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą negalima.
Remiantis minėtomis aplinkybėmis, administracinio nusižengimo teisena T. M., B. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P. ir M. S., atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutrauktina, nesant jų veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Protokolą surašiusios institucijos atstovas prašo visų administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų veikas iš ANK 290 straipsnio 8 dalies perkvalifikuoti į ANK 290 straipsnio 7 dalį.
Pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą.
Taigi, tiek ANK 290 straipsnio 8 dalyje (tame tarpe ir šios dalies redakcijoje galiojančioje nuo 2021 m. liepos 1 d.), tiek ANK 290 straipsnio 7 dalyje analogiškai apibrėžta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą. Teismo vertinimu, taip pat remiantis loginiu bei gramatiniu šių teisės normų aiškinimu, atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7, 8 dalis už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą skiriasi pagal subjektą neteisėtai atlikusį medžioklės veiklą ir sumedžiojusį gyvūną, tai yra pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą atsakomybė atsiranda kai šį gyvūną neteisėtai sumedžioja medžiotojas (teisę medžioti turintis asmuo), o pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą atsakomybė atsiranda kai šį gyvūną neteisėtai sumedžioja teisės medžioti neturintis asmuo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, tai yra teisę medžioti turintys asmenys (medžiotojai) – T. M., B. M., P. Š., I. A., A. G., V. K., P. P., M. S. atliko briedžio patino, kurį neteisėtai sumedžiojo teisę medžioti turintis asmuo, tai yra medžiotojas G. G., gabenimo bei dorojimo veiksmus, todėl jų atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį negalima nesant jų veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
B. M. ir P. Š. administracinėn atsakomybėn taip pat traukiami pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši blanketinė norma nukreipia į kitus teisės aktus – Medžioklės taisykles ir Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. Nr. 485/550 (toliau - Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai).
Protokoluose nurodoma, kad raguotą briedžio patiną nugabenus į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybos kieme, kuriame yra įrengta vidaus dorojimo patalpa, automobilio priekaboje pažeisdami Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus B. M. nupjovė briedžio patinui kojas, o P. Š. nupjovė briedžio patinui galvą, tuo pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. Nr. 485/550 6.2 ir 28 punktus.
Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 6.2 punkte numatyta, kad Aikštelė turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,2 metro aukščio tvora su rakinamais vartais, kuriais aikštelė būtų apsaugota nuo šernų ir (ar) pašalinių asmenų patekimo. Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkte nurodyta, kad jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant sumedžiotus elninius gyvūnus, kuriems sumedžiojimo ar radimo vietoje buvo nuleistas kraujas, pašalintas skrandis, žarnos ir kiti vidaus organai) mėsą ketinama naudoti savo reikmėms, šie gyvūnai turi būti apdorojami aikštelėje arba apdorojimo patalpoje, atskiriant maistui, trofėjams, iškamšoms ar kitokiam perdirbimui nenaudojamas dalis ir sumetant jas į gyvūninių atliekų duobę, išskyrus atvejus, kai sumedžiotų elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vieta yra sunkiai prieinamoje vietovėje (pvz., pelkėje), iš kurios neįmanoma paimti nepadalinto sumedžioto elninio gyvūno kūno (tokiu atveju skerdenų dalijimas, trofėjų ir kitų numatomų perdirbti dalių atskyrimas gali būti atliekami elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vietoje).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sumedžiotas briedžio patinas buvo atgabentas dorojimui į (duomenys neskelbtini) esančią, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausančią gyvūnų dorojimo vietą, sodybą, kurioje yra įrengta vidaus dorojimo patalpa.
Byloje ginčo dėl to nėra ir tiek pats B. M. bei P. Š. pripažįsta, kad briedžio patiną atvežus prie įrengtos gyvūnų apdorojimo patalpos, gyvūnui dar esant priekabėlėje B. M. nupjovė briedžio kojų galus (kanopas), o P. Š. nupjovė briedžio galvą. Tai buvo padaryta dėl to, kad esant dideliam gyvūnui bei pakankamai žemai apdorojimo patalpai nupjovus kojų galus bei galvą būtų galimybė pakabinti sumedžiotą gyvūną bei atlikti tolimesnius jo apdorojimo veiksmus, kas ir buvo atlikta.
Teismo nuomone aukščiau nurodyti B. M. bei P. Š. veiksmai nepažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje 28 punkte numatytų reikalavimų, nes sumedžioto briedžio patino apdorojimo veiksmai (kailio nudirimas, numatomų perdirbti dalių atskyrimas bei skerdenų dalijimas) būtent ir buvo atliekamas tam įrengtoje apdorojimo patalpoje, o B. M. ir P. Š. veiksmai pasireiškę sumedžioto gyvūnų galūnių atskyrimu buvo vykdomi prie pat apdorojimo patalpos pasirengiant tinkamam sumedžioto gyvūno iškėlimui iš priekabos ir jo apdorojimui. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad esant dideliam sumedžioto gyvūno svoriui bei gabaritams naudojant vien tik fizinę žmogaus jėgą yra apsunkintas tokio gyvūno patalpinimas į apdorojimo patalpą dėl ko Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punkte yra numatyta išimtis atlikti sumedžioto gyvūno skerdenų dalijimą, trofėjų ir kitų numatomų perdirbti dalių atskyrimą elninių gyvūnų sumedžiojimo ar radimo vietoje jei ji yra sunkiai prieinama ir iš jos neįmanoma paimti nepadalinto sumedžioto elninio gyvūno kūno, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta - sumedžioto gyvūno vietoje buvo išleisti jo viduriai. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausti asmenys sumedžiotas gyvūnas (briedžio patinas) iš esmės buvo apdorojamas tam įrengtoje apdorojimo patalpoje, o atskyrus gyvūno skerdenas perdirbimui nenaudojamos dalys buvo sumestos į įrengtą gyvūninių atliekų duobę tokiu būdu užtikrinant Veterinarinės priežiūros medžioklėje 28 punkte numatytų reikalavimų laikymąsi.
Apibendrinant išdėstytus teiginius, teismas daro išvadą, kad B. M. ir P. Š. savo veiksmais nepažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje 28 punkte numatytų reikalavimų, o tuo pačiu ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, todėl jų atžvilgiu administracinė teisena pagal minėtą straipsnį ir jo dalį nutrauktina nesant jų veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
T. M. administracinėn atsakomybėn taip pat yra traukiamas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus.
T. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu, būdamas medžioklės vadovu netinkamai vadovavo (organizavo) medžioklei, o būtent G. G. neteisėtai, pažeidžiant Medžioklės taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną neinformavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apie padarytą nusižengimą, kaip numatyta Medžioklės taisyklių 24.10 punkte ir 28 punkte ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 24.2, 24.10, 28 ir 58.2.3 punkto reikalavimus.
Medžioklės taisyklių 24.2 ir 24.10 punktuose nurodyta, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo) medžioklės vadovas privalo organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (toliau – AAD) apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus.
Iš duomenų administracinio nusižengimo medžiagoje žinoma kad 2019 m. spalio 26 d. medžioklė, kurioje buvo sumedžiotas briedžio patinas vyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, todėl medžioklės plotų naudotoju laikytinas nurodytas medžiotojų būrelis. Pagal Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatus įregistruotus juridinių asmenų registre 2008 m. gruodžio 24 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 31 punktą, būrelio aukščiausiasis organas būrelio visuotinis susirinkimas, o tarp būrelio narių visuotinių susirinkimų būrelio veiklai vadovauja būrelio valdyba (Įstatų 44 punktas). Iš 2018 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo žinoma, kad valdybos posėdyje svarstant klausimą Nr. 2 “Dėl įpareigojimų medžioklės vadovams“ nutarta“ įpareigoti būrelio narius, kuriems išduodami medžioklės lapai (medžioklės vadovus), teikti visus būtinus pranešimus, paimti mėginius bei įvykdyti kitus įpareigojimus, nustatytus medžioklės plotų naudotojams Lietuvos Respublikos medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose“.
Medžioklės taisyklių 15.3 punktas numato, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:
15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi medžioklės lape ir telefonu 8 (5) 27 32995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas);
15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo nufotografuoti gyvūną ir jam atsiųsti nuotraukas elektroninėmis priemonėmis;
15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“.
Medžioklės taisyklių 28 punkto 4, 5 dalyse numatyta, kad kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas, kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD ir prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD.
Apibendrinant aukščiau aptartų Medžioklės taisyklių 15.3 punkto, 28 punkto 4, 5 dalių reikalavimus bei nagrinėjamo įvykio aplinkybes laikytina nustatytu, kad nagrinėjamu atveju T. M. kaip medžioklės vadovui buvo atsiradusi pareiga, medžiotojui G. G. sumedžiojus sužeistą 3-4 metų briedžio patiną, nedelsiant apie tai pažymėti medžioklės lape ir telefonu 8 (5) 27 32995 informuoti AAD. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad T. M. įvykdė tik vieną iš šių reikalavimų, tai yra apie sumedžiotą 3-4 metų briedžio patiną padarė įrašą medžioklės lape, tačiau prieš pradedant šio gyvūno dorojimą neįvykdė privalomo reikalavimo telefonu 8 (5) 27 32995 informuoti AAD apie sumedžiotą gyvūną (3-4 metų briedžio patiną). Šio reikalavimo neįvykdymas nulėmė sumedžioto 3-4 metų briedžio patino neteisėtumą.
Iš to seka, jog T. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole pagrįstai nurodyta, kad 2019 m. spalio 26 d., 10.00 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio rajone prie Gylių miško vykusios medžioklės varant metu, T. M. būdamas medžioklės vadovu netinkamai vadovavo (organizavo) medžioklei, o būtent G. G. pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28, 58.2.2 ir 58.24 punktus, sumedžiojus 3-4 metų raguotą briedžio patiną, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apie padarytą nusižengimą, kaip numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 punkte ir 28 punkte ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 24.2, 24.10, 28 ir 58.2.3 punkto reikalavimus. Šių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas T. M. užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.
Skiriant nuobaudą T. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje atsižvelgiama į tai, kad jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra. Atsižvelgtina ir į T. M. padarytų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimo pasekmes, tai yra dėl to, kad M. M. neįvykdė reglamentuojančių jo kaip medžioklės vadovo veiklą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų, buvo išvengta tinkamos aplinkos apsaugos pareigūno kontrolės, o medžiotojui G. G. buvo paskirta pakankamai griežta administracinė nuobauda dėl neteisėto 3-4 metų briedžio patino sumedžiojimo. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes T. M. parinktina straipsnio sankcijoje numatyta baudos nuobauda, o jos dydis parinktinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas
nutaria:
T. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti T. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke (kodas 188659752), mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20120115942 ir įmokos kodą – 1001.
Administracinio nusižengimo teiseną T. M. atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną B. M. atžvilgiu dėl veikų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną P. Š. atžvilgiu dėl veikų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių nusižengimų sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną I. A. (I. A.) atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną P. P. atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu dėl veikos, numatytos ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo sudėties.
USB laikmeną pateiktą byloje sprendimui įsiteisėjus gražinti jį pateikusiai institucijai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.