- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- II-32-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00170-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P. skundą dėl 2017 m. sausio 31 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio priimto nutarimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės miškų tarnybos poskyrio vedėjas A. M. (toliau – Institucija) 2017 m. sausio 31 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį 560 Eur dydžio bauda, už tai, kad vykdant akciją „Miškas-2016“, 2016-12-17 nustatyta, kad Šiaulių r., Gruzdžių sen., privačioje miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , Joniškio miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) 9, 13 sklypuose, kirsdamas pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. išduotą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, kuriame leista kirsti 60 vnt. Bt (10 m³) ir 6 vnt. E (2m³), bendras leidžiamas kirsti tūris - 12 m³. Vykdomos akcijos metu nustatyta, kad A. P. iš viso iškirto 65,62 m³ medienos ir viršijo pranešime leistiną iškertamą tūrį 53,62 m³. Savavališkai nukirto 220 vnt. Bt (27,52 m³), 8 vnt. E (15,62 m³), 7 vnt. D (10,48 m³); iš viso - 235 vnt. medžių, kas sudaro 53,62 m³ medienos. Privačioje miško valdoje (nuosavybės teise priklausančioje mirusiam savininkui V. L.), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančioje Šiaulių r, Gruzdžių šen., (duomenys neskelbtini) kvartalo 8 sklype, savavališkai, neturėdamas leidimo kirsti mišką, iškirto 9 vnt. (7,55 m³) E, 4 vnt. (5,95 m³) B, kurių bendras medienos tūris 13,50 m³. Abiejose valdose savavališkai iškirstas bendras medienos tūris sudaro 67,12 m³. Šiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. vasario 24 d. gautas valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio persiųstas pareiškėjo A. P. skundas. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nepadarė pažeidimo, todėl prašo bylą nutraukti ir priimtą nutarimą panaikinti. Kadangi teisės pažeidimas buvo padarytas 2016 m., todėl mano, kad Institucija šitą jo padarytą teisės pažeidimą kvalifikavo neteisingai, t.y. ne pagal tą teisės normą. Savavališkai medžių jis nekirto, nes turėjo leidimą, tačiau viršijo leidžiamą iškirsti medžių normą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į A. P. pateiktą skundą. Atsiliepime nurodo, kad A. P. tiek 2016-12-19, tiek 2016-12-28 paaiškinimuose neneigia iškirtęs dalį medžių abiejuose sklypuose. Institucija su pateiktu skundu nesutinka. Dėl A. P. pateiktų skunde argumentų nurodo, kad pagal galiojančias teisės normas, jeigu administracinių nusižengimų protokolas surašytas po 2017 m., t. y. įsigaliojus naujajam kodeksui, tai padarytas teisės pažeidimas turi būti kvalifikuotas pagal ANK reglamentuotas normas. Todėl A. P. padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį. A. P. neturėdamas leidimo iškirto neleidžiamus medžius ir daug didesnį kiekį, nei jam buvo galima. Taip pat jis neturėdamas teisės kirsti medžius V. L. priklausančiame sklype savavališkai iškirto 13,50 m³ medienos. Nors kaip pats pažeidėjas teigia, kad tokią teisę jis turėjo, tačiau jo pateikti dokumentai buvo nebegaliojantys. Vykdyti miške sanitarinį kirtimą jis galėjo tik raštu apie tai pranešęs Miškų kontrolės skyriui. Tačiau tokių duomenų apie tai byloje taip pat nėra. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį, todėl pagrindo panaikinti priimtą nutarimą nėra.
Teismo posėdyje A. P. palaikė savo pateiktą skundą. Nurodė, kad pripažįsta jog viršijo leistiną iškertamų medžių kiekį. Turėjo leidimą kirsti medžius mažesniam kiekiui. Ketino gauti leidimą kirsti didesnį kiekį vėliau, nes tuo metu vyko miško kirtimo darbai. Reikėjo skubiai praretinti mišką, kad traktorius galėtų pradėti dirbti. Dalis medžių buvo iškirsta iš ribinių linijų, jiems nereikia leidimo. Anksčiau baltalksniui kirsti iš viso nereikėdavo leidimo, tik dabar reikia. Matė, kad medžių buvo iškirsta daugiau. Pagal įstatymą viršijo leidžiamų iškirsti medžių kiekį, tačiau, bet tai buvo padaręs nuosavame miške. Nereikėtų to fakto traktuoti, kaip pažeidimą. Iškirsti medžiai buvo mažaverčiai. Eglę kirto, kur buvo sužeista arba nuo ribinių linijų. Neketino medieną vogti. Valdomą mišką jis dar nespėjo persirašyti savo vardu. Pareigūnai, gavę jo paaiškinimą, nematavo kiek yra iškirsta sužalotų medžių, kiek ant ribos. Nematė, kaip matavo medžius, iškirstus ant ribinės ribos ar sausuolių. Jam buvo pateiktos tik lentelės. Pateikė teismui nuotraukas, kad ant ribinės linijos eglės buvo plonutės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 273 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų“.
ANK 273 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad „ Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas” bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte, kuris numato, kad „Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; retinimo ir einamuosius kirtimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. pagal gautą leidimą atliko medžių kirtimo darbus, ko pasekoje jis medienos iškirto daugiau nei buvo galima pagal jam išduotą leidimą. Savo duotuose paaiškinimuose teismo metu ir pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, kad didesnis medienos kiekis iškirstas buvo todėl, kad jis kirsdamas jam leidžiamą medienos kiekį prie to paties atliko ir sanitarinį medžių kirtimą savo bei pagal pažymą jam priklausančiame V. L. privačioje miško valdoje. Visi darbai atlikti pagal turimą leidimą ir įgaliojimą. Taip pat atlikti darbai, kuriems nereikia leidimo. Tačiau atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, pateiktus dokumentus, galiojančią tvarką bei teisės aktus, teismas pripažįsta, kad A. P. nors ir turėdamas leidimą kirsti mišką, tačiau savavališkai jo iškirto daugiau nei buvo leista, tuo pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nurodytus reikalavimus, kurie reglamentuoja, kad miško kirsti galima tik tiek, kiek numatyta leidime. Vykdyti sanitarinį kirtimą, galima taip pat tik raštu apie tai pranešus atitinkamai institucijai. Vertinant A. P. padarytą pažeidimą privačioje miško valdoje, priklausančioje V. L. teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra nebegaliojantys ir nebeturintys teisė galios, todėl jis neturi teisės vykdyti jokių miško darbų kitam asmeniui priklausančioje privačioje miško valdoje.
Taip pat A. P. savo pateiktame skunde nurodė, kad jo padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal naują ANK, kuris įsigaliojo nuo 2017-01-01, o pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodeksą, kuris galiojo iki 2016-12-31, nes pažeidimas buvo padarytas 2016 m. gruodžio mėnesį. Teismas konstatuoja, kad pažeidėjui jo padarytas teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas teisingai, kadangi tokią tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjo A. M. 2017 m. sausio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302 str. 3 d.,-
nutaria:
Pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.
Palikti galioti 2017 m. sausio 31 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vedėjo A. M. priimtą nutarimą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.