Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. J. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10N-83052368-17 administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10N-83052368-17 administracinio teisės pažeidimo byloje A. A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 38 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.39 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimus, t. y. važiavo prieš eismą.

Liudytojas G. K. apklausiamas teisme parodė, kad jis 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.38 val. nufilmavo pažeidėją, važiuojantį vienos krypties eismo gatve, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve. Surašė pareiškimą pats asmeniškai, filmavo ir išsiuntė į nurodytą e.policijos portalą, įkėlė jį ten. Byloje (b. l. 48) esantis vaizdo įrašas darytas jo 2016 m. rugsėjo 19 d. Toje vietoje jis praeidamas ne kartą matė šį pilietį važiuojantį prieš eismą, tą rytą pamatė jį įsėdantį į automobilį, per tą laiką priėjo arčiau ir nufilmavo dar kartą, nes vieną įrašą buvo pateikęs birželio mėnesį, bet jis buvo neteisingai nufilmuotas. Jam nėra normalu, kai žmonės sąmoningai pažeidžia taisykles ir kelia pavojų kitiems, ten sustatyti visi ženklai. Iš viso jis pateikė du vaizdo įrašus. Buvo toks pat įvykis ir vasarą, jis pateikė pranešimą policijai, kad žmogus važiuoja prieš eismą, šis išlipo, aprėkė, todėl jis (G. K.) paskambino policijai, bet daugiau nieko nedarė, bet tai buvo ne tą pačią dieną. Jis A. A. J. kieme nestato automobilio, jam tai nėra aktualu.

Liudytoja V. Ž. apklausiama teisme parodė, kad ji A. A. J. rašė protokolą, pagrinde dirba su vaizdo registratorių medžiaga. Iš registratorių peržiūri gautą vaizdo medžiagą ir nustato savininką, kviečia jį, išaiškina pažeidimą ir surašo protokolą. Šį kartą nustatė, kad buvo pažeidęs ženklą, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve prieš eismą. Ten eismas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). Ji tiesiogiai bendravo su asmeniu, jį supažindino su vaizdo medžiaga. Kiek pamena, jis nelabai sutiko su pažeidimu, nes aiškino, kad išvažiavo iš kiemo ir suko į dešinę pusę. Pranešimas buvo gautas į e.policiją, o vaizdo įrašo buvo papildomai klausiamas pranešėjas, kad atsiųstų. Pas juos tokia praktika, nes žmonės dėl vaizdo įrašo dydžio apimties negali įkelti į sistemą, jie susisiekia ir žmonės atsiunčia į elektroninį paštą. Dėl šio asmens ji gavo vieną pranešimą į e. policiją, bet kai jau gavo iš pranešėjo el. laišką, jis buvo paminėjęs, kad buvo siuntęs prieš kelis mėnesius anksčiau dėl tokio pat pažeidimo, buvo pridėta vaizdo medžiaga, bet ji buvo visiškai nekokybiška, nebuvo galima nieko įžiūrėti. Į e.policiją ji gavo vieną kartą, bet dirba ir kiti asmenys. Bet kai ji paprašė, kad atsiųstų pažeidimą, jis pridėjo ir ankstesnį pažeidimą, kuriame vaizdo įrašas buvo prastos kokybės. Tie vaizdo įrašai buvo du, kai atsiuntė į el. paštą, pirmasis pažeidimas buvo rugsėjo mėnesį, o ankstesnis gal prieš porą mėnesių. Gali būti, kad birželio mėnesį irgi atsiuntė tą įrašą, bet jis labai trumpas ir pagreitintas, ten nieko negalima įžiūrėti. Jie saugo vaizdo įrašą el. paštu, mano, kad gali pateikti jį. Atskyrė, kur kuris įrašas, nes jame yra laikas ir data. Paprašė medžiagos tik gruodžio mėnesį, nes turi labai daug pranešimų ir fiziškai nespėja.

A. A. J. 2016 m. gruodžio 27 d. pranešime nurodė, jog išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) namo Vilniuje per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki dabar nebuvo įrengta ir nėra matomi jokie eismą nustatantys kelio ženklai. Pridedamas vaizdo įrašas ir nuotraukos (b. l. 15-22).

Iš policijos elektroninėje paslaugų sistemoje registruoto G. K. pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 8.38 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis nufilmavo pažeidėją, važiuojantį vienos krypties eismo gatve. Pranešėjo teigimu, šis asmuo čia važiuoja prieš eismą nuolatos (b. l. 12).

Iš G. K. pranešimo policijai matyti, kad 2016 m. birželio 12 d. jam įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis pateko į situaciją, sukėlusią pavojų jam ir jo šeimos nariams, t. y. pastebėjo priešais važiuojantį automobilį, sustojo, ženklais parodė vairuotojui, kad važiuoja vienos krypties gatve prieš eismą. Atsakant į jo ženklus, vairuotojas išlipo iš automobilio ir išaiškinęs jam, kad yra „neprotingas“, apvažiavo G. K. automobilį ir būdamas perspėtas dėl chuliganiško važiavimo prieš eismą, nepaisydamas to, išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve į (duomenys neskelbtini) žiedą. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Galimi liudytojai: J. P. Galimi įtariamieji: Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Pranešėjas G. K. (b. l. 45).

Iš G. K. kartu su pranešimu pridėto vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga_2016 09 19“ matyti, kad pagal bylos aplinkybes iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), į dešinę pusę išsuka automobilis „Ford Mondeo“, kuris pravažiuoja filmuojantį asmenį ir išsuka į žiedinę sankryžą, jungiančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įpareigotas patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 563 ir 567 straipsniuose nustatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, išnagrinėjęs A. A. J. skundą ir atlikęs byloje įrodymų tyrimą konstatuoja, kad faktines A. A. J. padarytos veikos aplinkybes Institucijos pareigūnas nustatė laikydamasis pažeidimo metu galiojusio ATPK 257 straipsnio, nustatančio, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas įrodymus privalo vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismo vertinimu, remiantis bylos įrodymais skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad A. A. J. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta administracinė atsakomybė ir už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 1 priedo „Kelio ženklai“ V skyriaus „Nurodomieji ženklai“ 11 punkte išvardinti nurodomieji ženklai, kurie nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką. Šiame punkte įtvirtintas ir kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, kurio aprašyme nurodyta, kad juo žymimas kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi. Šioje byloje skundžiamu nutarimu A. A. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.39 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimus, t. y. važiavo prieš eismą.

Teismas pažymi, kad pats A. A. J. apklausiamas teisme išsakė dviprasmišką ir nenuoseklią poziciją dėl nagrinėjamo įvykio. Pradžioje jis teigė, kad nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje greičiausiai jis ir vairavo automobilį „Ford Mondeo“ iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), bei iš kiemo išsuko į dešinę. Tame name gyvena nuo 1994-1995 metų, tačiau išvažiuojant iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę, nėra ir niekada nebuvo ženklo, draudžiančio važiuoti į dešinę, todėl jis mano, kad turi laisvę pasirinkti, į kurią pusę važiuoti. Vėliau teismo posėdžio metu jis keitė poziciją teigdamas, kad jau nebegali pasakyti, ar jis važiavo, bei tvirtino, kad gali būti neteisingai nurodyta jo važiavimo data, nes liudytojas yra šališkas ir jau anksčiau buvo pranešęs apie kitą įvykį policijai bei pateikęs vaizdo medžiagą. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio pabaigoje išsakyta A. A. J. pozicija neatitinka ir jo skundo teiginių, kuriame jis taip pat neneigė važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve prieš eismą, o nesutiko tik su tuo, kad pagal Kelių eismo taisykles jis negalėjo to daryti, kadangi išvažiuojant iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sukant į dešinę nėra tai draudžiančio ženklo. Teismo vertinimu, tokia A. A. J. skunde išdėstyta pozicija ir jo teisme duoti parodymai nėra visiškai nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta parodymų dalimi, kuri atitinka kitų bylos įrodymų turinį.

Pažymėtina, kad byloje nekyla abejonių, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. eismas vyksta viena kryptimi. To teisme neneigė ir pats A. A. J., tai patvirtino ir liudytojai V. Ž. bei G. K. Apklaustas teisme liudytojas G. K. parodė, jog jis 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.38 val. nufilmavo pažeidėją, važiuojantį vienos krypties eismo gatve, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve prieš eismą. Surašė pareiškimą pats asmeniškai, filmavo ir išsiuntė į nurodytą e.policijos portalą, įkėlė jį ten. Byloje (b. l. 48) esantis vaizdo įrašas darytas jo 2016 m. rugsėjo 19 d. Toje vietoje jis praeidamas ne kartą matė šį pilietį, važiuojantį prieš eismą, tą rytą pamatė jį įsėdantį į automobilį, per tą laiką priėjo arčiau ir nufilmavo dar kartą, nes vieną įrašą buvo pateikęs birželio mėnesį, tačiau jis buvo neteisingai nufilmuotas. Tokius G. K. parodymus detalizuoja jo pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga_2016 09 19“ (b. l. 48), iš kurio matyti, kad išties pagal jo nurodomas aplinkybes iš aktualaus kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), į dešinę pusę išsuka automobilis „Ford Mondeo“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pravažiuoja filmuojantį asmenį ir išsuka į žiedinę sankryžą, jungiančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves. Pats A. A. J. apklaustas teisme taip pat neneigė kartas nuo karto tokiu būdu išvažiuojantis iš savo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), neneigė, kad nufilmuotą automobilį vairavo jis, tačiau išsakė abejones dėl galimybės liudytojui matyti jį įsėdantį į automobilį bei dėl minėto vaizdo įrašo sukūrimo laiko – 2016 m. rugsėjo 19 d., kadangi byloje yra duomenys, jog G. K. jį yra filmavęs ir 2016 m. birželio mėnesį. O tai svarbu sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties klausimą. Vis tik tokias A. A. J. abejones teismas atmeta. Pažymėtina, kad nors ir vaizdas filmuotas iš tos vietos, iš kurios nesimato A. A. J. kiemo, tačiau liudytojas G. K. ir nenurodė, kad filmavo A. A. J. įsėdantį į automobilį. Šis liudytojas tik parodė, kad praeidamas matė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį įsėdantį į automobilį ir turėdamas ankstesnės patirties, susijusios su šios asmens elgesiu važiuojant (duomenys nekelbtini) gatve, nusprendė jį nufilmuoti. Taigi, priešingai nei teigia A. A. J., jokie bylos įrodymai nepaneigia liudytojo G. K. parodymų apie tai, kad praeidamas kiemą jis galėjo matyti A. A. J. įsėdantį į automobilį. Pastebėtina, kad byloje yra duomenys apie tai, kad G. K. dėl A. A. J. galimai daromų pažeidimų policijai informaciją pateikė du kartus, t. y. 2016 m. birželio 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 45-17). Apklausiamas teisme liudytojas G. K. taip pat paaiškino ir vaizdo įrašų pateikimo aplinkybes, t. y. nurodė, kad dėl pirmojo įvykio įrašas (b. l. 86) ne visai pavyko, tuo tarpu byloje 48 lape (voke) esantis vaizdo įrašas darytas būtent 2016 m. rugsėjo 19 d. Pažymėtina, kad teisme apklausta policijos tyrėja V. Ž. taip pat patvirtino, kad buvo gauti du pranešimai dėl automobilio, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. birželio 12 d. vaizdo įrašas neinformatyvus, labai greitai nufilmuotas, todėl pagal jį tyrimas neatliktas ir protokolas nesurašytas. Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 12 d. įrašas buvo pakankamas identifikuoti automobilį. Beje, ši liudytoja teismui pateikė ir jos paminėtą 2016 m. birželio 12 d. gautą vaizdo įrašą (b. l. 86). Teismas, susipažinęs su minėtais vaizdo įrašais bei sugretinęs juos su G. K. policijai pateiktuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nėra abejonių, jog b. l. 48 esantis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga_2016 09 19“ buvo padarytas būtent 2016 m. rugsėjo 19 d. Nors V. Ž. teismui pateiktas įrašas, kuris yra b. l. 86 pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medziaga_2016 06“ labai trumpas ir pagreitintas, ten nieko negalima įžiūrėti. Tačiau pažymėtina, kad teismui jį paleidus programa „Windows media player“ ir atsitiktiniu būdu stabdant vis kitose vietose galima nustatyti, jog jis darytas filmuojančiam asmeniui išlipus iš raudonos spalvos automobilio, matyti pradarytos to automobilio durys ir viduje sėdinti moteris. Teismas atskirose sustabdytose įrašo vietose padarė ir atspausdino nuotraukas (b. l. 87-88). Tuo tarpu iš b. l. 45 esančio G. K. pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 12 d. jis policijai telefonu pranešė, jog išties šią dieną jam važiuojant vienpusio eismo (duomenys neskelbtini) gatve prieš jį atvažiavo automobilis, kurio Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio liudytoja J. P. Taigi, sugretinus vaizdo įraše (b. l. 86) atsitiktiniu būdu jį sustabdžius ir padarius nuotraukas nustatytas aplinkybes su b. l. 45 užfiksuotame pranešime nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje esantis vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medziaga_2016 06“ darytas 2016 m. birželio 12 d., nes atitinka būtent tos pačios dienos G. K. pranešimo turinį. Esant tokiai situacijai ir įvertinus liudytojo G. K. parodymus apie tai, kad jis A. A. J. filmavo du kartus, t. y. 2016 m. birželio 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d., taip pat, kad jis antrąjį įrašą (b. l. 48) padarė 2016 m. rugsėjo 19 d., kad pranešimą apie šį įvykį pateikė policijai 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 47) darytina išvada, kad antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) filmuota medžiaga_2016 09 19“ (b. l. 48), išties darytas 2016 m. rugsėjo 19 d. Dėl šios aplinkybės atmetami A. A. J. teiginiai, susiję su galimu visai kitu pažeidimo fiksavimo laiku, kartu ir su abejonėmis dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties, kadangi nutarimas, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, priimtas 2017 m. sausio 17 d., t. y. nepraėjus nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. tuo metu galiojusio ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui.

Teismas taip pat atmeta ir A. A. J. skundo teiginius apie tai, kad išvažiuojant iš namo kiemo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesant jokio kelio ženklo, įspėjančio apie vienpusį eismą, privalomą kryptį ar draudžiantį eismą, jis, išvažiuodamas iš šio namo kiemo ir sukdamas į dešinę, negalėjo padaryti nesančio kelių eismo ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ pažeidimo. Išties, A. A. J. teisingai nurodo, kad išvažiuojant iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemo, nėra jokio ženklo, nurodančio judėjimo kryptį (duomenys neskelbtini) gatve. Tai patvirtina ir byloje A. A. J. pateiktos nuotraukos bei vaizdo įrašas (b. l. 15-21, 22). Tačiau draudžiančios ar nurodomojo ženklo nebuvimas prie išvažiavimo iš kiemo, nepaneigia A. A. J. kaltės, pažeidus kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimus ir taip padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad vien tas faktas, jog prie išvažiavimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, nėra pastatytas kelio ženklas, nurodantis judėjimo (duomenys neskelbtini) gatve kryptį ar draudžiantis sukti iš kiemo į dešinę, nesudaro pagrindo vairuotojams, žinantiems judėjimo tvarką minėta gatve, važiuoti šia gatve prieš eismą. Tokia išvada darytina sisteminiu ir loginiu būdu aiškinant Kelių eismo taisyklių ir jų priedų bei kitų teisės aktų nuostatas bei užtikrinant visų eismo dalyvių saugumą. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 157 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“ turi būti naudojamas keliui arba važiuojamajai daliai, kur transporto priemonių eismas visu pločiu vyksta viena kryptimi, pažymėti. Ženklas turi būti įrengiamas kelio (važiuojamosios dalies) su vienpusiu eismu pradžioje. Leidžiama ženklą pakartoti už sankryžų. Iš priešingos kelio, paženklinto ženklu Nr. 503, pusės turi būti įrengiamas ženklas Nr. 301 (Įvažiuoti draudžiama), kuris turi būti pakartotas už kiekvienos sankryžos. Toks teisinis kelio ženklų Nr. 503 ir 301 įrengimo reglamentavimas, eliminuoja bet kokią galimybę judėti (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir imperatyviai nurodo, kad privaloma ženklus kartoti tik už kiekvienos sankryžos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgus į KET 37 punkto nuostatas, nurodančias, kad sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų), reiškia, kad ties išvažiavimu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo sukant į dešinę neprivaloma įrengti kelio ženklą Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Išties, pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 105.1. punktą, ženklą Nr. 301 taip pat leidžiama naudoti: organizuojant įvažiavimą į stovėjimo aikšteles, degalines, kitas šalia kelio esančias teritorijas ir išvažiavimą iš jų skirtingose vietose, skirtingo lygio ir vieno lygio sankryžose ties įvažomis, kuriomis eismas vyksta viena kryptimi, taip pat tose vietose (kelių ruožuose), kuriose būtina apriboti transporto eismą tik iš vienos pusės. Tačiau toks teisinis reglamentavimas nėra imperatyvus ir leidžia eismo tvarką nustatančiai ir organizuojančiai institucijai pasirinkti veikimo būdą, t. y. įrengti ženklą ar jo neįrengti, atsižvelgiant į būtinybę tai daryti, ar kitas svarbias aplinkybes bei laikantis ekonomiškumo, protingumo bei sveikos logikos principų. Iš esmės dėl analogiškų priežasčių išvažiuojant iš gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kiemo neturi būti įrengtas ir A. A. J. skunde įvardintas kelio ženklas Nr. 322 „Sukti į dešinę draudžiama“. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kelio ženklas Nr. 322, pagal KET 1 priedo, III skyriaus 6 punktą priskiriamas prie „Draudžiamųjų ženklų“. Pagal KET 1 priedo, III skyriaus 7 punktą, tokie ženklai paprastai taip pat statomi ir galioja iki artimiausios sankryžos. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 121 punkte nustatyta, kad ženklai Nr. 322 „Sukti į dešinę draudžiama“ ir Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama“ naudojami prieš pat važiuojamųjų dalių susikirtimą posūkiui į dešinę ar į kairę uždrausti. Važiuojamųjų dalių susikirtimas KET 37 punkto prasme laikytinas sankryža (kelių kirtimosi, jungimosi viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai). Toks teisinis reglamentavimas taip pat leidžia spręsti, kad kelio ženklai Nr. 322 ir 323 paprastai statomi sankryžose. Tuo tarpu, kaip jau minėta, pagal KET 37 punktą, sankryžomis nelaikomi kelių atsišakojimai ir vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Taigi, A. A. J. teiginiai dėl to, kad išvažiuojant iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo, turi būti draudžiantys sukti į dešinę ženklai, nepagrįsti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbios faktinės aplinkybės, kurios rodo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve eismas vyksta viena kryptimi ir A. A. J. tai žinodamas važiavo prieš eismą pažeisdamas kelio ženklo Nr. 503 reikalavimus. Akivaizdu, kad į namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, patenkama tik atvykus šia vienpusio eismo gatve, jau gatvės pradžioje atidžiam ir rūpestingam vairuotojui prieš tai jau pamačius kelio ženklą Nr. 503. To neneigė ir pats A. A. J., tai patvirtino ir liudytojai V. Ž. bei G. K. Todėl logiška, kad ir išvažiuojant iš kiemo vairuotojui paprastai jau yra žinoma judėjimo kryptis (duomenys neskelbtini) gatve, išskyrus atvejus, kai į aktualų kiemą automobiliu atvyksta vienas asmuo, o išvyksta kitas, kuris objektyviai gali ir nežinoti judėjimo krypties. Visgi šioje situacijoje tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pats A. A. J. apklausiamas teisme parodė, kad minėtame name gyvena nuo 1994-1995 metų, jam yra žinoma, kad Vilniuje važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir yra ženklas Nr. 503. Taigi jis objektyviai suvokė, kad (duomenys neskelbtini) gatve eismas vyksta viena kryptimi, o jis važiuodamas priešinga kryptimi nesilaiko kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimų. Toks teisės aiškinimas niekaip nediskriminuoja aktualaus namo gyventojų. Priešingai, teisės kitoks aiškinimas diskriminuotų eismo dalyvius, kurie negyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name. Kartu minėtos aplinkybės atskleidžia subjektyviąją A. A. J. veikos pusę, kuri pasireiškė tiesiogine tyčia pažeisti kelio ženklo Nr. 503 reikalavimus, o sąmoningas jo elgesys laikytinas itin pavojingu, kadangi jis važiuoja prieš eismą vienpusio eismo gatve, kurioje Kelių eismo taisyklių bei kelio ženklų reikalavimų besilaikantys kiti vairuotojai negali tikėtis tokio asmens priešingo teisei elgesio. Taip A. A. J. kelia itin didelį pavojų tiek savo, tiek priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojų bei keleivių sveikatai ir gyvybei.

Esant pirmiau aptartais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei išdėstytam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, jog A. A. J. 2016 m. rugsėjo 19 d., 8.39 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė kelio ženklo Nr. 503 „Vienpusis eismas“ reikalavimus, t. y. važiavo prieš eismą, ir tokią jo veiką teisingai kvalifikavo pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė, nei ANK 417 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo A. A. J. padarytą veiką perkvalifikuoti.

Teismo vertinimu, A. A. J. skundžiamu nutarimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 38 Eur bauda nėra akivaizdžiai per griežta ir atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi paskirta įvertinus tai, kad nenustatyta nei A. A. J. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, anksčiau administracine tvarka jis nebaustas (b. l. 24), vidutinio amžiaus. Kartu pastebėtina, kad A. A. J. dirbantis, aukštojo išsilavinimo, turi šeimą. Jo padarytas pažeidimas tyčinis ir gana pavojingas. Šios aplinkybės rodo, kad A. A. J. pagrįstai paskirta bauda, kurios dydis nustatytas mažesnis nei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios rūšies nuobaudos vidurkis, t. y. artimesnis minimaliam.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 10N-83052368-17 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. A. J. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį 38 Eur dydžio bauda, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais jį naikinti ir keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas atmeta A. A. J. prašymą priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas bylinėjimosi (teisinės pagalbos ir dokumentų rinkimo) išlaidas – 51 Eur (b. l. 53-56). Pažymėtina, kad A. A. J. skundas atmetamas, Institucijos veiksmai surašant protokolą bei priimant skundžiamą nutarimą teisėti ir pagrįsti, todėl nenustatyta jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

A. A. J. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 10N-83052368-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.