- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- T-XX-59-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, atliekančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija" akcininkų sutarties projektui" panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija" akcininkų sutarties projektui" .
Prašyme nurodė, kad atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir jo pagrindu gali būti sudarytas neteisėtas bei pažeidžiantis viešąjį interesą sandoris. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidžia viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, draudžiantį atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgalinimų, o būtent - joks galiojantis Lietuvos Respublikos teisės aktas nesuteikia savivaldybės tarybai teisės priimti sprendimą, pritariantį akcininkų sutarties projektui, kuri pagal skundžiamame sprendime nurodytą teisinį pagrindą - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.88 straipsnio nuostatas, turėtų būti laikoma juridinio asmens dalyvių balsavimo sutartimi dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 9 punktą, viena iš paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos funkcijų yra juridinio asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o pagal CK 2.35 straipsnio 3 dalį valstybei ir savivaldybėms CK 2.88 straipsnio normos, reglamentuojančios juridinių asmens dalyvių balsavimo sutarčių sudarymą, netaikomos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19¹ straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės juridinio asmens dalyvio teisės akcinėse bendrovėse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėjo prašymas pareikštas jam vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, tačiau pats reikalavimas susijęs su atsakovo kaip akcininko priimto 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija" akcininkų sutarties projektui", kuriuo atsakovas nusprendė pritarti AB „Klaipėdos energija" akcininkų sutarties projektui, teisėtumu. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą kildinamas iš civilinių teisinių santykių (turto valdymo, naudojimo ir disponavimo), atsakovui veikiant kaip akcininkui, o tokie
ginčai yra teismingi ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22, 25 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. l d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad vertinant analogišką pagal teisės taikymą teisinę situaciją, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl akcijų įsigijimo sutarties patvirtinimo, Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti konstatavo, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (žr. 2004 m. balandžio 16 d, nutartį byloje pagal pareiškėjų A. O., D. D, ir kt. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Kauno „Žalgirio" rėmėjas dėl sprendimo panaikinimo).
Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas bylą jis privalės įvertinti ne tik viešojo administravimo subjekto veiksmus priimant ginčijamą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. l, 4 d., 3 str. l d.), bet ir išspręsti ginčą dėl turto valdymo ir disponavimo teisės, tuo tarpu ginčas dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo yra civilinis (viešosios nuosavybės) teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso l str. l d., 22 str. i d.). Nuo to, kaip teismas vertins byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teise, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, priklausys ir viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas.
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 str. l d., CPK 22 str.). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutarti, priimtą civilinėje byloje P. M. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika " Nr. 14),
Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Specialiosios teisėjų kolegijos praktika patvirtina, kad jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija prieš Utenos apskrities viršininko administraciją; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. prieš Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, valstybės Įmonę Registrų centras).
Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija" akcininkų sutarties projektui" yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau jo pobūdis ir turinys yra betarpiškai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas šioje byloje, yra susiklostę dėl atsakovo (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos), kaip privataus juridinio asmens AB „Klaipėdos energija" akcininko, teisių ir pareigų turinio sprendžiant klausimus, susijusius su AB „Klaipėdos energija" akcijų valdymu, t. y. savivaldybės turtinių ir neturtinių teisių privačioje akcinėje bendrovėje įgyvendinimu. Būdama privačios akcinės bendrovės akcininke savivaldybė dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais su kitais civilinės apyvartos dalyviais. Taigi teismas, nagrinėdamas Vyriausybės atstovo prašymą, be kita ko, privalės
spręsti klausimus dėl privačios bendrovės akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, akcininkų tarpusavio santykių, kurie pagal savo pobūdį yra civiliniai ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso l str. l d., 22 str. l d.)- Tad, atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad šiame ginče lemiamą reikšmę turi civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.).
Šalies argumentai
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kurio pagrindu pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į teismą, imperatyviai nenustato, kokiame - bendrosios ar specializuotos kompetencijos - teisme turi būti nagrinėjami paminėtos teisės normos pagrindu Vyriausybės atstovo reiškiami reikalavimai. Kadangi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte minima ieškinio sąvoka, akivaizdu, jog Vyriausybės atstovas realizuodamas šios teisės normos jam suteikiamą teisę gali kreiptis ir į bendrosios kompetencijos teismus.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties projektui" panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
atliekantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Grabinskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo