Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. N. buvo kaltinama tuo, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini) r., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2014-08-12 apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės R. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-06-26, kai buvo reorganizuotos keturios bendrovės: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į vieną bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-07-22, kai bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui E. Z. (E. Ž.), ir kai buvo pasirašytas 2015-07-22 susitarimas dėl apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2014-08-12 nutraukimo šalių susitarimu, nesilaikė 2014-08-12 apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 8 straipsnio „Atsakomybė“, 2 punkto „Vykdytojas atsako už pirminių ar suvestinių dokumentų praradimą, įvykusį dėl jo kaltės ir privalo atlyginti dėl tokio praradimo užsakovo patirtus nuostolius“ reikalavimų, neišsaugojo reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), finansinės apskaitos dokumentų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą laikantis nustatytų dokumentų saugojimo terminų, dėl to įstatymų nustatytą laiką nesaugojo ir parduodant reorganizuotą UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui E. Ž., jų neperdavė, dėl to negalima visiškai nustatyti reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 23 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti R. N. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 100 MGL dydžio baudą.

2.1. Apeliaciniu skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog E. Ž. apskaitos dokumentai perduoti nebuvo, t. y. E. Ž. dokumentų perdavimo-priėmimo akte nepasirašė. Nurodo, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį į tai neatsižvelgė, t. y. šis faktas nuosprendžiu nebuvo aptartas ir įvertintas. Pažymi, jog nesant E. Ž. parašo ant perdavimo-priėmimo akto, prokuroro teigimu, tai laikytina, kad buhalteriniai dokumentai liko pas R. N..

2.2. Nurodo, kad teismas rėmėsi R. N. parodymais, jog ji dokumentus perdavė ir suabejojo liudytojo E. Ž. parodymais, kad jam dokumentai perduoti nebuvo, taip suteikdamas vieniems įrodymams (E. N. parodymams) pranašumą prieš kitus įrodymus (E. Ž. parodymus). Atkreipia dėmesį į tai, kad R. N. apklausta kaip įtariamoji (kaltinamoji), turi teisę meluoti vengdama baudžiamosios atsakomybės. R. N. nurodo, jog dokumentų perdavimo priėmimo aktai buvo kaip priedai prie buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo, tačiau net ir tokiu atveju, pasak prokuroro, tai nereikštų, kad jie gali būti nepasirašyti. Pažymi, jog parduodant įmonę, dokumentų perdavimo-priėmimo aktas laikomas ne pagalbiniu, o pagrindiniu dokumentu, ir būtent jo priedu galėtų būti laikomas buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo dokumentas, o ne atvirkščiai. Buhalterei, ir netgi visai buhalterines apskaitas tvarkančiai įmonei vadovavusiai R. N., turinčiai ilgametę patirtį buhalterinės apskaitos srityje, parašų ir dokumentų svarba ir būtinumas be jokios abejonės yra suprantami, todėl būtent jos pozicija, prokuroro teigimu, turi būti vertinama kritiškai.

2.3. Teigia, jog teismas liudytojos A. B. parodymus įvertino kaip patvirtinančius R. N. parodymus, tačiau A. B. dokumentų perdavimo fakto nepatvirtino. Liudytoja parodė, jog ji ruošė dokumentus, atliko techninį darbą, tačiau pačių dokumentų perdavimo nematė, t. y. nematė, kad E. Ž. išsineštų dokumentus Tokiu būdu teigti, kad šios liudytojos parodymai patvirtina R. N. parodymus, prokuroro nuomone, negalima. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad su E. Ž. bendravo rusiškai, nebuvo jokio vertėjo, advokato ar teisininko, ji net pirštu vedžiojo Latvijos piliečiui ir rodė kur reikia sudėti parašus. Pasak prokuroro, tai parodo, kad E. Ž. interesai nebuvo užtikrinami. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. dirba administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo tiesiogiai pavaldi direktorei R. N., todėl jos parodymai jau vien dėl šios priežasties negali būti vertinami kaip objektyvūs. Prokuroro nuomone, dėl nurodytų priežasčių, teismas nepagrįstai kaip išteisinimo argumentą nurodė A. B. parodymus, nes jos parodymai net tik negali būti laikomi objektyviais, bet ir nepatvirtina dokumentų perdavimo fakto.

2.4. Nurodo, kad aplinkybes, jog dokumentus išsinešė E. Ž., patvirtina tik liudytojas E. K.. Pasak prokuroro, E. K. parodymai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jis yra labiausiai suinteresuotas asmuo. Pažymi, kad E. K. buvo įgijęs reorganizuojamas įmones, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso šeimos verslui, todėl jis šiuo atveju yra akivaizdžiai suinteresuotas ne mažiau už R. N., todėl grįsti R. N. išteisinimą jo parodymais negalima.

2.5. Pažymi, kad teismas nepagrįstai suabejojo liudytojo E. Ž. parodymais. Liudytojas aiškiai ir nedvejodamas nurodė, kad jokių dokumentų negavo, jam buvo pažadėta 100 eurų ir daugiau jam niekas nerūpėjo, kiekvieną dieną gėrė. Vien ta aplinkybė, kad jis yra asocialus, neleidžia vertinti jo parodymų kaip nepatikimų. Toks teismo vertinimas turėtų būti laikomas kaip diskriminacinis socialiniu pagrindu. Atkreipia dėmesį į tai, kad E. Ž. parašo dokumentų priėmimo-perdavimo akte nėra, o tai, pasak prokuroro, leidžia tikėti jo parodymais, jog dokumentų jis negavo. Nurodo, jog iš liudytojos A. B. parodymų taip pat matyti, kad E. Ž. interesai nebuvo užtikrinami. Pažymi ir tai, kad tiek E. K., tiek R. N., A. B., turėjo akivaizdžiai matyti, jog E. Ž. yra asocialus, todėl jų veiksmai vykdant sandorį ir perduodant (neperduodant) dokumentus, iš esmės negali būti laikomi sąžiningais.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji R. N. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl R. N., jog ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras iš esmės nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu teigdamas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi R. N. parodymais ir suabejojo liudytojo E. Ž. parodymais, nepagrįstai liudytojos A. B. parodymus įvertino kaip patvirtinančius R. N. parodymus, nes liudytoja dokumentų perdavimo fakto nepatvirtino, jog E. K. parodymai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes jis yra labiausiai suinteresuotas asmuo. Taip pat skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, kad E. Ž. dokumentų perdavimo-priėmimo akte nepasirašė, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį į šias aplinkybes neatsižvelgė.

7. Iš bylos matyti, kad R. N. buvo kaltinama tuo, jog būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal 2014-08-12 apskaitos paslaugų teikimo sutartį, laikotarpiu nuo 2015-06-26, kai buvo reorganizuotos keturios bendrovės į vieną bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-07-22, kai bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui E. Ž., ir kai buvo pasirašytas 2015-07-22 susitarimas dėl apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, neišsaugojo reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų, nenustatė tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą laikantis nustatytų dokumentų saugojimo terminų, dėl to įstatymų nustatytą laiką nesaugojo ir parduodant reorganizuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) piliečiui E. Ž., jų neperdavė, ir dėl to negalima visiškai nustatyti reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šis kaltinimas buvo grindžiamas pačios išteisintosios R. N., liudytojų E. Ž., E. K., L. A., A. B. parodymais, specialisto išvada, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais, tačiau, priešingai prokuroro nuomonei, pastarieji duomenys nėra pakankami R. N. kaltei pagrįsti ir nepatvirtina jos veiksmuose inkriminuotos BK 223 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos sudėties buvimo.

8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta išteisintoji R. N. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo neigė ir parodė, kad reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. Ž.. Ji taip pat paaiškino, jog 2015 m. liepos 15 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo E. Ž.. Jis prabuvo ilgokai, apie valandą, kol buvo ruošiami dokumentai. E. Ž. matė ne viena darbuotoja, buvo ir E. K.. Tą dieną E. Ž. buhalterinės apskaitos dokumentų negalėjo atiduoti, nes nusipirkus įmonę, Registrų centre bendrovės vadovų pasikeitimas dar nebūna įregistruotas. Su E. Ž. kalbėjo rusiškai. Jam viskas buvo paaiškinta, jis viską suprato ir pažadėjo atvykti atsiimti dokumentus po savaitės, jokių pretenzijų nepareiškė. Kolegė A. B. surinko visus dokumentus, surašė perdavimo aktus. Po savaitės E. Ž. atvažiavo vėl pas juos. E. K. irgi buvo kartu. E. Ž. ir ji pasirašė buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo akte. Minėtame buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo akte kaip priedai buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktai. Prieduose E. Ž. nepasirašė, kadangi to nereikalauja jokie norminiai aktai. E. Ž. pasiėmė dokumentus, kurie buvo dėžėse. Dėžės buvo kelios, jas padėjo išnešti E. K.. E. Ž. pasiėmė visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių tos įmonės dokumentų nebuvo palikta. Jeigu būtų likę kokie nors dokumentai, tai jie iki šiol būtų saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Jai abejonių dėl E. Ž. nekilo. E. Ž. pateikė pasą, ji jo pateiktą dokumentą patikrino ir jį atsišvietė.

8.1. Šias išteisintosios nurodytas aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. B.. Ji parodė, kad E. K. pasakė, jog parduoda įmonę ir reikia suruošti dokumentus. Dokumentai buvo laikomi atskirame kambariuke. Ji pati susinešė dokumentus į kabinetą ir suruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties nutraukimo dokumentus, surašė dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Taip pat liudytoja parodė, jog pirkėjas buvo atvažiavęs porą kartų. Pirmą kartą jis susitvarkė dokumentus, o antrą kartą jis pasiėmė dokumentus, bet ji tuo metu nebuvo. Parodė ir tai, jog su pirkėju bendravo ir jam viskas buvo paaiškinta rusų kalba. Visi dokumentai buvo atiduoti. Pirkėjas dėl dokumentų neperdavimo vėliau jokių pretenzijų nereiškė.

8.2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. K. taip pat patvirtino išteisintosios R. N. nurodytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti E. Ž.. Liudytojas paaiškino, kad E. Ž. ne vieną kartą buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dokumentų nepasiėmė, visi dokumentai pasiliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal po savaitės ar mėnesio atvažiavo pasiimti dokumentų. Jis kaip tik tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir dar padėjo nešti dokumentus.

8.3. Tai, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ir jis juos išsivežė, patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos S. G. (M.) ir R. V..

8.3.1. Liudytoja S. G. parodė, jog 2014–2015 m. laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktorė buvo R. N.. Jų įmonė tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ji asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, yra ruošusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, į programą yra tekę suvesti pirkimus. Nutraukus sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, visi įmonės dokumentai buvo atiduoti. Taip pat liudytoja paaiškino, jog nutraukus sutartį, dokumentai būdavo suruošiami ir perduodami administratorei, kuri šiuos dokumentus grąžindavo. Ji matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atėjo pasiimti vyriškis ir ji taip pat matė, kaip tas vyriškis pasirašė dokumentuose. Tas vyras kalbėjo rusiškai, kadangi ji nemoka rusų kalbos, todėl nesuprato apie ką tas vyras kalbėjo. Liudytoja S. G. taip pat parodė, kad ji matė, kaip dokumentai buvo perduoti tam vyriškiui ir kaip tas vyriškis, padedant E. K., tuos dokumentus išsinešė. Tą vyriškį ji matė vieną kartą. Prisimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aplinkybes, nes tuo metu bendravo su R. N. ir ji jos tada klausė, kokia tai įmonė. Jai tai buvo aktualu, nes prieš ją sėdėjo R. N. ir ji matė kas vyksta.

8.3.2. Liudytoja R. V. parodė, kad nuo 2014 m. gegužės 20 d. kartu dirba su R. N.. Tarp jų yra tik darbiniai santykiai. Girdėjo apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė buvo reorganizuota, parduota, ir šią įmonę nupirko (duomenys neskelbtini) pilietis. Kiek prisimena, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo paruošti perduoti, ir juos išsivežė (duomenys neskelbtini) pilietis. Ar rašėsi perdavimo dokumentus, pasakyti negali. Matė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis išsinešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ir jam padėjo išsinešti E. K.. (duomenys neskelbtini) pilietį matė du kartus. Pirmą kartą, kai tvarkėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, antrą, kai išsivežė dokumentus. Iš akcininkų sprendimo, kuriame buvo nurodyta pirkėjo pilietybė ir adresas, sužinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus paėmė (duomenys neskelbtini) pilietis. Ji matė, kaip jis bendravo su R. N., kaip jis kartu su E. K. nešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

8.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. Ž., kurio parodymai buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, patvirtino R. N. nurodytas aplinkybes, kad biure buvusi moteris jam davė pasirašyti kažkokius dokumentus, kaip suprato, kad tie popieriai apie tai, jog įmonė pereina jam, jog moteris prašė ir jo paso, jog ji su juo kalbėjo rusiškai. Tačiau E. Ž. nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) buvo tik vieną kartą ir vienoje įmonėje, biuras buvo dviejų aukštų pastate, kad biure buvo tik moteris, daugiau ten nieko nebuvo, kad jam nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, prieštarauja ne tik išteisintosios R. N. liudytojų E. K., A. B. parodymams, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas E. Ž. buvo atvykęs du kartus, pirmą kartą, kai buvo pasirašyti dokumentai, antrą kartą, kai tuos dokumentus išsivežė, bet ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų S. G., R. V. nurodytoms aplinkybėms, kad jos matė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis išsinešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuos jam padėjo išsinešti E. K.. Kaip parodė išteisintoji R. N. ir liudytoja A. B., jog įmonės patalpos yra trijų aukštų pastate, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose dirba kelios darbuotojos ir kabinete niekada nebūna tik viena darbuotoja, kas vėlgi leidžia pagrįstai abejoti liudytojo E. Ž. parodymų teisingumu, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

9. Įvertinusi aptartus liudytojų E. K., A. B., apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. G., R. V. parodymus, keliančius abejonių liudytojo E. Ž. parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti išteisintosios R. N. nurodytomis aplinkybės, kad visus reorganizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui – E. Ž.. Nors liudytojai E. K., A. B., apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. G. ir R. V. yra pažįstami su R. N., kai kuriuos siejo darbiniai santykiai, tačiau jų parodymais abejoti teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje. Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išteisintosios R. N., liudytojų A. B. ir E. K. parodymus laikyti objektyviais įrodymais ir suabejoti liudytojo E. Ž. parodymais, kuris nedvejodamas nurodė, kad jokių dokumentų negavo, jog jam buvo pažadėta 100 eurų ir daugiau jam niekas nerūpėjo.

9.1. Taip pat nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog tai, kad E. Ž. nepasirašė dokumentų perdavimo-priėmimo akte patvirtina, kad E. Ž. apskaitos dokumentai nebuvo perduoti. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 22 d. Susitarimo dėl apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, (6 t., b. l. 44–51), E. Ž. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirašydamas susitarime patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimo dieną grąžino pirminius dokumentus su parengta buhalterine apskaita, t. y. patvirtino, kad jam buvo perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktuose išvardinti dokumentai. Be to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti E. Ž. patvirtina ir anksčiau aptarti bei įvertinti įrodymai. Kitų objektyvų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo faktą E. Ž., byloje nėra surinkta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių, nekeliančių abejonių įrodymų, patvirtinančių išteisintosios R. N. kaltę.

9.3. Dėl prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog tiek E. K., tiek R. N., A. B. turėjo akivaizdžiai matyti, jog E. Ž. yra asocialus, todėl jų veiksmai vykdant sandorį ir perduodant (neperduodant) dokumentus negali būti laikomi sąžiningais, teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas žmogus subjektyviai vertina kito žmogaus išvaizdą, todėl teigti, kad buvo akivaizdžiai matyti, jog E. Ž. yra asocialus, negalima. Juo labiau, kad nei išteisintoji, nei teisiamojo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai nenurodė, kad E. Ž. jiems atrodė asocialus, priešingai, parodė, jog E. Ž. išvaizda, būsena, elgesys jiems įtarimų nesukėlė, žmogus buvo apsirengęs tvarkingai.

10. Įvertinusi visus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant R. N. kaltumo klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, ir nenustačius jos veiksmuose jai inkriminuotos BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, pagrįstai bei teisėtai atmetė prokuroro kaltinimus R. N. ir ją dėl minėtos nusikalstamos veikos išteisino. Tokiu būdu naikinti skundžiamą teismo nuosprendį dėl R. N. išteisinimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.