Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-05 · Administracinė byla Nr. I-6065-580/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
I-6065-580/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
L. M.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. prašo:

1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003-10-25–2013-11-07 laikotarpiu: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2013 m.), 1 pusvilnonį megztinį (neišduotas 2013 m.), 2 moteriškas palaidines ilgomis rankovėmis (neišduotos 2013 m.), 1 moterišką palaidinę trumpomis rankovėmis (viena neišduota 2013 m.), 1 porą batelių (neišduota 2013 m.), 1 porą žieminių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2003 m.), 1 porą megztų pirštinių (neišduota 2013 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už 2003-10-25–2013-11-07 neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 2 žiemines kepures (neišduotos 2003 ir 2008 m.); 8 vasarines kepures (neišduotos 2003–2009 m. ir 2011 m.); 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 6 švarkus (neišduoti 2007–2012 m.); 5 kelnes (neišduotos 2006 m., 2008–2011 m.); 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2004 m. ir 2007 m.); 9 moteriškas palaidines ilgomis rankovėmis (po dvejas neišduota 2004 m., 2006 m., ir 2008 m., po vienerias – 2010–2012 m.); 7 moteriškas palaidines trumpomis rankovėmis (po vienerias neišduota 2003 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.); 8 kaklaraiščius (neišduoti 2003–2009 m. ir 2011 m.); 2 šalikus (neišduoti 2006 m. ir 2010 m.); 7 poras batelių (neišduotos 2003 m., 2004 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.); 3 poras žieminių batų (neišduotos 2003 m., 2005 m. ir 2010 m.); 3 poras demisezoninių batų (neišduotos 2003 m., 2005 m. ir 2010 m.); 1 kelnių diržą (neišduotas 2003 m.); 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 m. ir 2007 m.) ir 2 poras megztų pirštinių (neišduotos 2011 ir 2012 m.), iš viso – 1 418,13 Lt;

3) priteisti iš atsakovo L. M. patirtų išlaidų atlyginimą.

Paaiškino, kad vykdo tarnybą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 pareiškėjai nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, išduotoms tarnybinėms uniformoms (atskiroms jos dalims) per nurodytą laikotarpį yra pasibaigę nustatyti dėvėjimo terminai ir turima tarnybinė uniforma nėra tinkama dėvėti. Kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti neišduotas tarnybinių uniformų dalis arba, nesant tokios galimybės, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją, o atsakovui nesutikus išduoti atitinkamų tarnybinės uniformos dalių, pateikti pažymas apie jų skaičių bei ekonominę vertę. Mano, kad trūkstamos tarnybinės uniformos dalys laiku neišduotos neteisėtai, taip pat neteisėtai nebuvo mokamos kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnai privalo dėvėti tarnybines uniformas, tarnybinės uniformos privalo atitikti nustatytą pavyzdį, o Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis tarnybinėmis uniformomis. Visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių bei dėvėjimo terminus reglamentuoja teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – Normos). Minėtu įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tarnybinių uniformų dėvėjimo tvarka).

Pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, įstaigai pirmiausia kyla pareiga, išduoti naujas, o esant pareigūno prašymui, vietoje tarnybinės uniformos dalių – išmokėti piniginę kompensaciją. Pareiškėja rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikusi. Jai nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija. Lukiškių TI-K nurodė, kad tarnybinių uniformų dalys laiku nebuvo išduotos dėl finansinių lėšų trūkumo, tačiau sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 m., priėmus Vyriausybės 2009-10-14 nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, o visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys laiku neišduodamos jau nuo 2003 m. Ši priežastis yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, o finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir naikinančia jo pareigą teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus atitinkamomis tarnybinių uniformų dalimis.

Mano, kad Lukiškių TI-K turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjai vieną tarnybinės uniformos dalį (išskyrus marškinius ilgomis ir trumpomis rankovėmis, kurių turėtų būti išduota po dvejus), kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu, o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti priteista po 30 procentų kiekvienos iš šių dalių ekonominės vertės dydžio kompensacija (žalos atlyginimas).

Tarnybinės uniformos išdavimas yra socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Statute yra įtvirtintas imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Lukiškių TI-K neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, ji buvo priversta tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius bei demisezoninius batus, pirštines ir šalikus. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau mano, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jai turėjusia būti išmokėta kompensacija. Pareiškėja mano, kad yra įgijusi teisę į 30 procentų nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 jai neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareiga L. M. laiku aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis nebuvo vykdoma tęstinį laikotarpį iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos ir nevykdoma iki šiol. Remdamasi Civilinio kodekso 1.127 straipsniu, mano, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną naujų tarnybinės uniformos dalių neišdavimo dieną, todėl jis nėra praleistas.

Atsakovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2003–2013 m. L. M. nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu nebuvo įvertintas esamos pareigūnės uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti ir nebuvo surašytas žiniaraštis, pagal kurį apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pažymėjo, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėja laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.) ir vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams.

Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. sausio mėnesį L. M. gavo 1 porą batelių, 2012 m. kovo mėnesį – 1 vasarinę striukę, 1 marškinius ilgomis rankovėmis, o 2012 m. rugsėjo mėnesį – 1 kelnių odinį diržą ir 1 odinį diržą su dėklais. Pažymėjo, kad 2013 m. išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai buvo aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, ir kurias priklauso išduoti. 2013 m. balandžio mėnesį pareiškėja gavo 1 žieminę striukę, 1 kelnes, antpečius kostiumui be pynutės, 1 žieminę kepurę ir 1 golfą, o 2014 m. – 1 pusvilnonį megztinį ir antpečių komplektą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodomas žalos laikotarpis nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07, o skundas teismui surašytas 2014-01-15, prašė vadovautis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir taikyti ieškinio senaties terminą.

Pareiškėja bei atsakovų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai (b. l. 47–49). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjai ir atsakovų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūnės teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, ir teisės gauti žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. M. 2013-11-08 Lukiškių TI-K pateikė 2013-11-07 prašymą išduoti uniformos dalis, kurios nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, nesant tokios galimybės – apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, o nusprendus neišmokėti kompensacijos – nurodyti, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, kurių dėvėjimo laikas baigėsi per visą jos tarnybos laikotarpį nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07, taip pat nurodyti piniginę kiekvienos šių dalių vertę (kainą) bei priežastis, kodėl šios uniformos dalys nebuvo laiku išduotos (b. l. 31). Lukiškių TI-K 2013-12-05 rašte Nr. 22-2016 nurodė, kad tarnybinės uniformos dalių nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 neišdavė dėl finansinių lėšų trūkumo. Remdamasis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1, 2 ir 3 punktais paaiškino, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 24). Prie minėto rašto atsakovas pridėjo 2013-12-05 pažymą apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį, kurios dėvėjimo laikas baigėsi 2003-10-25–2013-11-07 laikotarpiu Nr. 24-4195, kurioje nurodytos uniformos dalys, jų kaina, neišduotos uniformos dalių skaičius, kurių dėvėjimo terminas baigėsi (b. l. 25).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas. Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 straipsnio 2 dalis). Statuto 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, nustatanti, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus. Teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymu Nr. 1R-152 šis įsakymas pripažintas netekusiu galios ir patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai, uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos. Byloje taikomos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 nustatytos taisyklės, kadangi teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo susiklostė galiojant šiam teisės aktui.

Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punktas). Minėtos tvarkos 3 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkto nuostatomis, nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Atsakovas pripažįsta, kad iki šiol L. M. neišdavė uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė, pareiškėjai neišduotos uniformos dalys nurodytos Lukiškių TI-K 2013-12-05 pažymoje Nr. 24-4195 (b. l. 25). Lukiškių TI-K neginčija savo pareigos išduoti uniformą, kurios dėvėjimo terminas pasibaigė. Uniformos dalių neišdavimą atsakovas grindžia nepakankamu finansavimu, kitų aplinkybių ir įstatymuose nustatytų pagrindų Lukiškių TI-K nenurodo. Finansinių lėšų trūkumas nėra pateisinama priežastis, nes nei Statutas, nei Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja. Taigi, tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė, neišdavimą atsakovas grindžia ne teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-295/2009, 2011-03-14 sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011, 2013-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013 ir kt. yra nurodęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato. Darytina išvada, kad motyvuodamas finansinių lėšų trūkumu, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjai tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė atitinkamais metais. Kadangi Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, jis įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti L. M. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012 išaiškino, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai turi būti išduotas visas tarnybinės uniformos komplektas, išskyrus dalis, kurių dėvėjimo terminas nėra pasibaigęs pagal Normas, patvirtintas teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. R-171.

Iš L. M. asmens kortelės matyti, kad jos pareigybė 2003–2013 m. buvo vyresnioji prižiūrėtoja (b. l. 32, 34). Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116, 34.2 punktu ši pareigybė priskiriama jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigybėms. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą dėl uniformos išdavimo, remiamasi teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymu Nr. 1R-152 patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis, kadangi šiuo teisės aktus patvirtintos naujos uniformos bei pakeista jų išdavimo tvarka ir komplektavimas. Taip užtikrinamas tikslas, kad pareigūnai tarnyboje galėtų dėvėti išduotas uniformas.

Iš byloje esančių dokumentų – asmens kortelės ir pažymos apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį – matyti, kad Lukiškių TI-K pasibaigus dėvėjimo terminui L. M. neišdavė vasarinės kepurės (neišduota iš viso), 2 palaidinių ilgomis rankovėmis (dvejos išduotos 2012 m. kovo mėnesį, pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymą Nr. R-171 dėvėjimo trukmė yra 1 metai, terminas baigėsi 2013 m. kovo mėnesį), 2 palaidinių trumpomis rankovėmis (viena paskutinį kartą išduota 2007 m. rugsėjo mėnesį, pagal teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymą Nr. 128 ir teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymą Nr. R-171 dėvėjimo trukmė yra 2 metai, terminas baigėsi 2009 m. rugsėjo mėnesį), 1 poros batelių (išduota 2012 m. sausio mėnesį, pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymą Nr. R-171 dėvėjimo trukmė yra 1 metai, terminas baigėsi 2013 m. sausio mėnesį), 1 poros žieminių batų (išduoti 2008 m. spalio mėnesį, dėvėjimo trukmė pagal teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymą Nr. 128 ir teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymą Nr. R-171 2 metai, terminas baigėsi 2010 m. spalio mėnesį). Pažymėtina, kad pasibaigus dėvėjimo terminui, L. M. nebuvo išduotos ir kitos uniformos dalys (švarkas, sijonas, kaklaraištis, šalikas), tačiau kadangi jų pareiškėja išduoti neprašo, teismas dėl minėtų uniformos dalių išdavimo nepasisako.

Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pusvilnonis megztinis pareiškėjai išduotas 2014 m. vasario mėnesį. Pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymą Nr. R-171 ir 2014-04-30 įsakymą Nr. 1R-152 dėvėjimo trukmė 2 metai, terminas baigsis tik 2016 m. vasario mėnesį. Demisezoninių batų ir pirštinių išdavimo teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymas Nr. 1R-152 nenustato. Taigi, atsakovas neįpareigotinas išduoti nurodytų uniformos dalių.

Konstatavus, kad Lukiškių TI-K neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, bei atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei L. M. prašymą, šis jos reikalavimas tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti 1 vasarinę kepurę, 2 palaidines ilgomis rankovėmis, 1 palaidinę trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių ir 1 porą žieminių batų.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės turtinę žalą, patirtą dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Padarytos žalos dydį L. M. įvertino kaip lygų Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėja grindė Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, paaiškino, jog atsakovui neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, ji buvo priversta tarnyboje dėvėti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Pasak L. M., dėl to ji patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, nuolat avėti savo lėšomis įsigytus batelius, žieminius ir demisezoninius batus, batelius, dėvėti pirštines ir šalikus. Duomenų, kiek išlaidų patyrė, pareiškėja nekaupė, tikėjosi, kad susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Įvertinus L. M. skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo bei šio reikalavimo pagrindimą, darytina išvada, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotos naujos tarnybinės uniformos, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisymui ir dėl to patyrė nuostolių. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugybėje nutarčių šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad žalą pagrindžiančių dokumentų pareiškėjai neturi pateikti, o žalos dydis atsižvelgiant į Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte numatytą kompensaciją. L. M. prašomą priteisti nuostolių dydį grindė Lukiškių TI-K parengta 2013-12-05 pažyma Nr. 24-4195 (b. l. 25). Atsakovas, kuris pats ir parengė minėtą pažymą, joje nurodytų sumų neginčija.

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai iki 2013-11-07 turėjo būti išduotos 4 žieminės kepurės (2003 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m., tačiau išduota tik viena – 2013 m.). L. M. prašymas priteisti žalos kompensaciją už 2 žiemines kepures, yra pagrįstas. Žala skaičiuojama atsižvelgiant į atsakovo 2013-12-05 pažymoje Nr. 24-4195 nurodytas kainas ir sudaro 283 Lt. Pareiškėjai ginčo laikotarpiu turėjo būti išduotos 9 vasarinės kepurės (2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2011 m. ir 2013 m.). Vasarinė kepurė L. M. iš viso nebuvo išduota, vieną atsakovas įpareigotas išduoti šiuo teismo sprendimu. Taigi, jos prašymas priteisti kompensaciją už 8 vasarines kepures yra pagrįstas. Pareiškėjos patirta žala dėl šių uniformų dalių neišdavimo sudaro 278 Lt. L. M. iki 2013-11-07 turėjo būti išduotos 4 vasarinės striukės (2003 m., 2006 m., 2009 m ir 2012 m., tačiau išduotos tik 2 – 2005 m. ir 2012 m.). Pareiškėjos prašymas priteisti žalos už 1 vasarinės striukės, kurios kaina 155 Lt, neišdavimą, kompensaciją yra pagrįstas. L. M. ginčo laikotarpiu turėjo būti išduoti 6 kostiumai (2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m.) bei 5 švarkai bei kelnės (2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m.). Išduotas 1 sijonas 2005 m. ir 2 kelnės – 2011 m. ir 2013 m. Vieną švarką atsakovas būtų įpareigotinas išduoti, taigi pareiškėjos reikalavimas dėl žalos už 6 švarkus ir 5 kelnes pagrįstas, o kompensacija sudaro, atsižvelgiant į atsakovo 2013-12-05 pažymoje Nr. 24-4195 nurodytas kainas, 503,50 Lt ir 424,51 Lt. Pareiškėjai nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 turėjo būti išduoti 6 pusvilnoniai megztiniai, tačiau šios uniformos dalys išduotos tik 2 – 2005 m. ir 2011 m. L. M. prašymas priteisti žalos už 2 pusvilnonius megztinius, kurie kainuoja 214,76 Lt, kompensaciją yra pagrįstas. Pareiškėjai ginčo laikotarpiu turėjo būti išduotos 22 palaidinės ilgomis rankovėmis (po dvejas kiekvienais metais), tačiau buvo išduotos tik 8 (po dvejas 2003 m., 2005 ir 2007 m., po vienerias 2011 m. ir 2012 m.). Dvi palaidines ilgomis rankovėmis atsakovas įpareigotas išduoti teismo sprendimu, taigi L. M. prašymas priteisti kompensaciją už 9 palaidines ilgomis rankovėmis yra pagrįstas. Pareiškėjos patirta žala dėl šių uniformų dalių neišdavimo sudaro 443 Lt. L. M. nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 turėjo būti išduota 12 palaidinių trumpomis rankovėmis (po dvejas 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m. ir 2013 m.), tačiau iš viso išduotos tik 2 – 2004 m. ir 2007 m. Vieną palaidinę išduoti Lukiškių TI-K įpareigotas išduoti teismo sprendimu, dar vieną jis taip pat būtų įpareigotas išduoti, tačiau prašoma išduoti tik vieną. Taigi, pareiškėja pagrįstai prašo 304 Lt patirtos žalos, atsiradusios dėl 7 palaidinių trumpomis rankovėmis neišdavimo, kompensacijos. L. M. ginčo laikotarpiu turėjo būti išduoti 9 kaklaraiščiai (iki 2009 m. kiekvienais metais, vėliau – kas antrus metus). Pareiškėjai 2003-10-25 iki 2013-11-07 kaklaraiščiai iš viso nebuvo išduoti. Taigi L. M. prašymas priteisti kompensaciją už 8 kaklaraiščius yra pagrįstas. Pareiškėjos patirta žala dėl šių uniformų dalių neišdavimo sudaro 98,96 Lt. Ginčo laikotarpiu L. M. turėjo būti išduoti 2 šalikai (2006 m., 2010 m.), tačiau iki 2013-10-25 nebuvo išduotas nei vienas. Pareiškėjos prašymas priteisti žalą už 2 neišduotus šalikus, kurių kaina 28,65 Lt, kompensaciją, yra pagrįstas. L. M. iki 2013-11-07 turėjo būti išduota 11 porų batelių (po porą kiekvienais metais), tačiau išduotos tik 3 poros – 2005 m., 2008 m. ir 2012 m. Porą batelių Lukiškių TI-K įpareigotas išduoti teismo sprendimu, taigi pareiškėja pagrįstai prašo kompensacijos už 7 batelių, kurių kainą sudaro 711 Lt, kompensacijos. Ginčo laikotarpiu L. M. turėjo būti išduotos po 6 poras žieminių batų ir demisezoninių batų, tačiau išduota tik po vieną porą – 2008 m. Vieną žieminių batų porą atsakovas įpareigotas išduoti teismo sprendimu, taigi pareiškėjai turi būti priteista jos prašomos 1 070 Lt (565,8 Lt + 504,2 Lt) žalos, patirtos neišdavus po 3 poras abejų batų, kompensacija. Iki 2009 m. buvo nustatytas odinių pirštinių išdavimas, o nuo 2009 m. – medžiaginių. Nuo 2003-10-25 iki 2013-11-07 L. M. turėjo būti išduotos 2 poros odinių pirštinių (2003 m. ir 2007 m.) ir 3 poros medžiaginių pirštinių (2011 m., 2012 m. ir 2013 m.). Nei vienos, nei kitos pirštinės pareiškėjai nebuvo išduotos. Ji prašo kompensacijos už neišduotas po dvejas poras abejų pirštinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus aplinkybę, kad pirštinių išdavimo teisingumo ministro 2014-04-30 įsakymas Nr. 1R-152 nenustato, pareiškėjai turi būti kompensuojama jos prašoma 193,96 Lt (128,62 Lt + 65,34 Lt) žala, susidariusi dėl minėtų uniformos dalių neišdavimo. L. M. 2003 m. ir 2009 m. turėjo būti išduoti 2 odiniai diržai, vienas buvo išduotas 2012 m. Vieną diržą atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti, taigi kompensacija už diržo neišdavimą pareiškėjai nepriklauso. Teismas neviršija pareiškėjos pareikštų reikalavimų dėl kompensacijos už reikalavime nurodytą uniformos dalių kiekį, kadangi tai reikštų išėjimą už ieškinio ribų.

Taigi, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K 2013-12-05 pažymoje Nr. 24-4195 pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą žalą už 2003-10-25–2013-11-07 neišduotas tarnybinės uniformos dalis tenkintinas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad visos L. M. turėtos išduoti uniformos dalys būtų kainavusios 4 708,34 Lt (283 + 278 + 155 + 928,01 + 214,76 + 443 + 304 + 98,96 + 28,65 + 711 + 1 070 + 193,96). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, L. M. priteistina 1 412,50 Lt žalos atlyginimo.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata, L. M. nuostoliai priteistini iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiškėjas žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo Lukiškių TI-K teisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (Civilinio kodekso 6.246 ir 2.271 straipsniai), kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnis). Teismas taiko Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir nustato, kad L. M. reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2011-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Lukiškių TI-K taip pat prašė mokėjimo vykdymą atidėti metams, o priteistų uniformos dalių išdavimo vykdymą atidėti nuo 6 mėnesių iki metų, kadangi Lukiškių TI-K neturės galimybės iš karto užtikrinti, kad teismo priteistos uniformos dalys būtų išduotos.

Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K ilgą laiką nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus jos uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui. Teismo nuomone, vieno mėnesio L. M. aprūpinimo naujomis tarnybinės uniformos dalimis terminas yra protingas ir optimalus. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos priteisimo vykdymo atidėjimo, būtina lyginti pareiškėjos ir jai skolingo asmens turtinę padėtį. Institucijos požiūriu teismo sprendimu priteisiama suma yra nereikšminga, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad priteistos sumos išmokėjimas iš karto neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjos teisę gauti uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, bei dėl to patirtos žalos atlyginimą.

L. M. taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtų išlaidų atlyginimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

L. M. atstovavo VšĮ Profesinių sąjungų plėtros centras (b. l. 15). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 nurodė, jog, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija pastebėjo, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog asmenys, kurie teisėtai naudojasi ne advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, atsidurtų nevienodoje padėtyje su asmenimis, kurie naudojasi advokatų ar advokatų padėjėjų pagalba, nors Administracinių bylų teisenos įstatymas nereikalauja, kad administracinėse bylose atstovautų tik advokatai arba advokatų padėjėjai, taigi iš esmės netraktuoja šių asmenų grupių (advokatų (jų padėjėjų) ir ne advokatų (jų padėjėjų)) kaip pasižyminčių tokiais skirtumais, kurie neleistų pirmajai atstovų grupei (ne advokatams ar advokatų padėjėjams) atstovauti klientams, vedantiems bylas administraciniuose teismuose. Nurodė, jog, jei įstatymas apribotų teisę gauti atstovavimo išlaidų, sumokėtų ne advokatui ar advokato padėjėjui, atlyginimą, atsirastų prielaidos teigti, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu iš esmės panašioje padėtyje esantys (nes turintys teisėtus atstovus) asmenys būtų diskriminuojami vien tik dėl to, kad pasirinktų kaip atstovą ne advokatą ar advokato padėjėją, bet kitą teisėtai atstovauti jiems galintį asmenį. Įvertinus nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, jog L. M. gali būti priteistinos išlaidos dėl teisinių veiksmų, atliktų VšĮ Profesinių sąjungų plėtros centro.

Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2014-01-15 pinigų perlaidą, iš kurios matyti, kad L. M. VšĮ Profesinių sąjungų plėtros centrui sumokėjo 70 Lt už teisinę konsultaciją ir skundo parengimą (b. l. 18).

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjui teikiant skundą ir atsiskaitant už šias paslaugas, galiojo Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 Lt MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą teisės taikymo prasme, bylos apimtį bei kitus Rekomendacijose nustatytus kriterijus, darytina išvada, kad 70 Lt suma už skundo surašymą laikytina realia. Ji yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pareiškėja nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme turėjo 70 Lt pagrįstų išlaidų atstovės pagalbai apmokėti. Kadangi skundo reikalavimai patenkinti iš dalies (atsakovas įpareigotas išduoti 6 uniformos dalis iš 9, pareiškėjai priteistos turtinės žalos atlyginimo suma nežymiai skiriasi nuo L. M. prašytos priteisti sumos), laikoma, kad skundas buvo patenkintas 90 procentų. Įvertinus aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjai iš Lukiškių TI-K priteistina 63 Lt pagrįstų teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti L. M. tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 2 palaidines ilgomis rankovėmis, 1 palaidinę trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių ir 1 porą žieminių batų.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo L. M. priteisti 1 412,50 Lt (vieną tūkstantį keturis dvylika litų ir penkiasdešimt centų) turtinei žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisti L. M. 63 Lt (šešiasdešimt tris litus) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė