Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus B. D. gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo A. D. po 265 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui B., mokamą periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad ieškovė uzufrukto teise tvarko vaikui teikiamą išlaikymą ir naudoja jį išskirtinai tik vaiko poreikiams tenkinti bei jo teisėtiems interesams užtikrinti; priteisti iš atsakovo 3 165 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui B. D.; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi detalizuotą tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo už 10 mėnesių nuo 2023 m. vasario mėn., rėmėsi orientaciniu kriterijumi – puse MMA per mėn. Ieškovė yra rūpestinga mama, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. O atsakovas stokoja atsakomybės jausmo, išlaikymo neteikia. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, galėtų padėti atsakovui atkurti ryšį su sūnumi. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečio B. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. L., konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo A. D. (po 265 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės) nepažeistų nepilnamečio B. D. teisių ir jo teisėtų interesų.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė paaiškino, kad palaiko savo išvadą. Ne kartą buvo bandyta susitikti su atsakovu, bet nepavyko, o telefonu savo tvirtos nuomonės jis neišdėstė, vengė bendrauti su tarnybos darbuotojais. Atsakovas turi dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) m., apie jai teikiamą išlaikymą duomenų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, nuo 2023 m. vasario mėn. šalys kartu nebegyvena. Tarnyba išvadoje nurodė, kad mažametis šalių sūnus gyvena su ieškove, jam yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė vaiku rūpinasi ir jį prižiūri, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji nesugebėtų ir toliau auginti savo sūnaus. Ieškovė su draugais nuomojasi 3 kambarių namą, namuose šilta, švaru ir tvarkinga, buitis prižiūrima. Vaikui yra įrengtas kambarys, jame daug jo amžių tinkančių žaislų, sudaryta saugi aplinka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečio B. D. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169, 3.174 straipsniai).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti detalią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, tačiau teismo posėdžio metu akcentavo, kad neturi nuostatos versti atsakovą bendrauti su sūnumi. Teismo vertinimu, ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje atsižvelgta į vaiko amžių, ji konkreti ir įgyvendinama, jos laikantis būtų užtikrintas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšys. Atsižvelgus į tai, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad viso per mėnesį vaiko išlaikymui reikia skirti apie 620 Eur: 200 Eur maistui, 150 Eur rūbams ir avalynei, 100 Eur už darželį, 60 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur sauskelnėms, 30 Eur higienos priemonėms, 30 Eur žaislams ir kanceliarinėms prekėms. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma, kuri laikytina užtikrinančia minimalių, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, yra 709 Eur). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priteisiant vaikui minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgus į tai ir įvertinus vaiko amžių, laikytina, kad ieškovės nurodyta sūnui reikalinga išlaikymo suma yra realaus dydžio, leidžianti užtikrinti būtinuosius bei papildomus (laisvalaikio, saviraiškos) vaiko poreikius.

Bylos duomenimis, ieškovė nedirba. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą, planuojama mokslų pabaiga – 2024 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto jos vardu neregistruota. Ieškovė su sūnumi ir draugais gyvena nuomojamame name, jai tenkanti nuomos dalis sudaro apie 150 Eur. Daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovės pajamas sudaro valstybės mokama išmoka vaikui (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur) bei 180,38 Eur dydžio našlaičio pensija (2023 m. gruodžio mėn. duomenys). Teismo posėdyje nurodė, kad, esant poreikiui, jai finansiškai padeda buvusi globėja.

Atsakovas, SODRA duomenimis nedirba, turi nekilnojamojo turto (5628/7855 dalis 0,7855 ha žemės sklypo ir 1/6 dalis pastatų (gyvenamasis namas, 5 pagalbinio ūkio paskirties pastatai, inžineriniai statiniai), esančių (duomenys neskelbtini)), kuris areštuotas (apribota disponavimo teisė), registruotino kilnojamojo neturi. Gyventojų registro duomenimis jis turi (duomenys neskelbtini) m. gimusią dukrą. Jai iki pilnametystės Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį, kuris kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo vykdomas išieškojimas dešimtyje bylų. Pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį ar sveikatos būklę. Tačiau įvertintina tai, kad jis yra jauno, darbingo amžiaus, taigi turi galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir tinkamai pasirūpinti savo vaikų materialiniu išlaikymu. Kasacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Tėvai privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Be to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, valstybės mokamas išmokas vaikui, į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena sūnus, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 250 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis sūnui nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 8 d.) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papilomoms vaiko priežiūros išlaidoms, įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už 3 metus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 3 165 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad apskaičiuodama šią sumą vadovavosi 2023 m. minimalios mėnesinės algos dydžiu (1/2 nuo 633 Eur = 316,50 Eur/mėn.) ir skaičiavo ją už 10 mėn. laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. Teismas pažymi, kad nurodytas laikotarpis sudaro 9 mėnesius. Be to, ieškinyje nurodyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2023 m. vasario 20 d. Byloje nepateikta duomenų, kad nurodytu laikotarpiu vaiko poreikiai būtų buvę didesni, ieškovė patvirtino, kad atsakovas kelis kartus minimaliai prisidėjo prie išlaikymo todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti 2 250 Eur (250 Eur x 9 mėn.)

Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-08411 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, į valstybės biudžetą priteistini 343 Eur žyminio mokesčio (po 109 Eur už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo + 71 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 31,72 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinti, šios išlaidospriteistinos iš atsakovo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1. Atsakovas bendrauja be ieškovės priežiūros su sūnumi kas antrą savaitgalį: pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9.00-10.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 11.00-12.00 val. bei sekmadienį, pasiima sūnų nuo 9.00-10.00 val. ir grąžina jį tą pačią dieną nuo 11.00-12.00 val. Tokia tvarka galios iki kol vaikui sueis 5 metai. Po to atsakovas su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18.00-19.00 val. ir grąžins jį motinai sekmadienį nuo 18.00-19.00 val.

2. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų lyginių metų šventines dienas:

2.1. Sausio 1 diena – Naujieji metai;

2.2. Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

2.3. Šv. Velykų pirmoji diena;

2.4. Birželio 24 d. – Joninės;

2.5. Rugpjūčio 15 d. – Žolinės;

2.6. Gruodžio 24 d. – gruodžio 25 d.

3. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi kiekvienų nelyginių metų šventines dienas:

3.1. Vasario 16 d. – Nepriklausomybės diena;

3.2. Antroji šv. Velykų diena;

3.3. Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena;

3.4. Liepos 6 d. – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;

3.5. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena;

3.6. Gruodžio 26 d. – Antroji šv. Kalėdų diena.

4. Atsakovas pasiima sūnų šventinę dieną nuo 10.00-11.00 val. ryto. Kai po šventinės dienos seka darbo diena, jis pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą nuo 18.00-19.00 val. Kai po šventinės dienos seka ne darbo diena, atsakovas pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną nuo 17.00-18.00 val.

5. Kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dienas šalių sūnus praleidžia atitinkamai su ieškove ir atsakovu.

6. Atsakovas turi teisę pasveikinti sūnų su gimtadieniu ir dalyvauti jo gimtadienio šventėje, apie tai vaiko motiną informavęs SMS žinute prieš dvi dienas.

7. Iki kol šalių sūnui sukaks 7 metai, atsakovas praleidžia be ieškovės priežiūros su sūnumi atostogas kiekvienais metais, per metus 3 kartus po 7 kalendorines dienas. Kai šalių sūnui sukaks 7 metai ir jis pradės lankyti mokyklą, atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi atostogas, atsižvelgiant į mokykloje suteikiamų atostogų grafiką. Sūnaus atostogų praleidimo su atsakovu tikslias datas atsakovas suderina su ieškove SMS žinute arba el. paštu prieš vieną mėnesį iki šių atostogų pradžios.

8. Ieškovė gali išvykti su sūnumi į užsienį savo nuožiūra ir atsakovo sutikimas tokiam šalių sūnaus išvykimui nėra reikalingas.

9. Jeigu dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali pasimatyti su sūnumi nustatytu laiku, jis privalo nedelsiant informuoti apie tai ieškovę ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką.

10. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos ir kt.), iš anksto suplanuoto išvykimo, atostogų – šalių sūnus negali pasimatyti su tėvu nustatytu laiku, ieškovė privalo nedelsiant SMS žinute informuoti apie tai atsakovą ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką.

11. Šalių sūnaus ligos atveju atsakovo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki vaikas galutinai pasveiks.

12. Jeigu atsakovas vėluoja atvykti pasimatyti su sūnumi ilgiau kaip vieną valandą ir raštu neinformuoja ieškovės apie savo neatvykimo priežastis, ieškovė turi teisę išvykti su sūnumi iš gyvenamosios vietos ir būti su juo savo nuožiūra.

13. Šalys privalo nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kai įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

Priteisti nepilnamečiam vaikui B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 250 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (pašto išlaidoms). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.