Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovės draudėjo UAB „Klaipėdos vanduo“ atsakomybę ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi, nurodydama, kad šiuo atveju trūkus vamzdžiui iki įvado apskaitos prietaiso, jo, kaip statinio (vamzdžio) valdytojo, atsakomybė kyla be kaltės. Šioje byloje reikalavimą reiškia UAB „Klaipėdos vanduo“ civilinės atsakomybės draudikui - atsakovei.

Aiškina, kad 2018-05-23 buvo gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). 2018-06-04 ir 2019-06-13 dienomis buvo atliktos apgadinto turto apžiūros, buvo nustatyti apgadinto objekto nuostoliai (sugadinimai), įvertintos apgadinto turto nuotraukos padarytos tiek įvykio dieną, tiek turto apžiūros dieną. 2018-07-03 sudaryta nekilnojamojo turto sąmata, apskaičiuota išmokos suma už nekilnojamojo turto remontą 900 Eur.

2018-06-13 turto apžiūros metu draudiko atstovas įvertino, kokie draudėjo, besiverčiančio drabužių ir papuošalų prekyba, prekių kiekiai buvo sugadinti. Papildomai klientas pateikė draudikui sugadintų prekių sąrašą, visus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, likučių buvusių (duomenys neskelbtini) ataskaitas pagal periodą su paryškintais sugadintais drabužiais. Po užliejimo nebuvo galimybės įvertinti konkrečių apgadintų drabužių tikslios kainos, kadangi drabužių kainos buvo visiškai užlietos, bei nebuvo galimybės prekių identifikuoti. Dėl to konkretaus drabužio mokėtinos išmokos kaina buvo paskaičiuota taip: įvertinta vidutinė drabužio kaina pagal įsigijimo dokumentus, bei to drabužio sumažinta kaina buvo padauginta iš sugadintų drabužių skaičiaus. Pvz.: Rotundo Salvatore Aldo Colombo bluzono vidutinė kaina pagal įsigijimo dokumentus buvo 107,8 Eur (vidutiniškai pagal buhalterijos apskaitą), tuo tarpu išmokėta buvo skaičiuojant po 96 Eur už vnt. Iš pateiktų įsigijimo dokumentų matosi, kad Rotundo Salvatore Aldo Colombo bluzonų kainos svyruoja nuo 68,00 Eur iki 179,00 Eur. Iš likučių ataskaitos matosi, kad buvo likę 16 bluzonų už 1725,00 Eur bendrą savikainą, t.y. 1725/16 = 107,80 Eur, bei išmokama suma atitinkamai mažinama iki 96,00 Eur už vnt. Ta pačia tvarka buvo paskaičiuotos visos likusios išmokos bei išmokėta bendra 18867,00 Eur suma už drabužius ir 1746,70 Eur suma už bižuteriją iš netauriųjų metalų.

Nėra aišku kaip vanduo galėjo pasiskirstyti rūsyje esančiose patalpose, kokia lokalizacija ir kaip buvo išsidėsčiusios prekės. Kyla pagrįstų abejonių ir dėl žalos dydžio, neaišku, kaip nuo galimo vandens poveikio galėjo nukentėti auskarai, kolje, žiedai, apyrankės. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad visi šie papuošalai buvo laikomi celofaniniuose maišeliuose. Į bylą pateikiamas sugadintų prekių sąrašas nėra įrodymas, kuris galėtų patvirtinti įvykio metu esamų prekių buvimą ir jų kainas. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad kai kurios prekės buvo įsigytos dar 2015 metais, todėl abejotina, ar tokie daiktai kaip drabužiai ir bižuterija po tokio ilgo laiko apskritai dar buvo likvidūs. Ieškovo pateiktas žalos apskaičiavimo pagrindimas neaiškus, realiai žalos dydžio neįvertino joks ekspertas.

Pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga už avariją, ne dėl jos veiksmų ar neveikimo įvyko vandentiekio tinklų avarija, nes trūkęs vandentiekio vamzdis yra ne jos priežiūroje, tačiau priklauso namo bendraturčiams.

AB „Klaipėdos vanduo“ teigė, kad ieškinys nepagrįstas.

Paaiškino, kad 2018-05-22 17.49 val. gavo pranešimą iš AB „Mano būstas“ apie įvykusią avariją Kurpių g. 11. AB „Klaipėdos vanduo“ avarinė tarnyba, reaguodama į pranešimą, nuvyko ir jau 18.23 val. gedimą likvidavo. Avarijos priežastis - rūsio patalpoje dėl korozijos trūkęs vamzdis.

ADB „Gjensidige“ į AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi 2018-06-18, todėl pagrįstų abejonių kelia tai, kad ieškovas apžiūrėjo aplietas patalpas tik gerokai po avarijos. Ieškovė buvo informuota, kad bendrovė yra apsidraudusi veiklą civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Nei ieškovė, nei UAB „Senamiesčio magija“ nesudarė galimybių apžiūrėti aplietas patalpas, pažeisto vamzdyno būklę ir įvertinti padarytos žalos dydį nei AB „Klaipėdos vanduo“, nei jos draudikui.

Nors iš pradžių nebuvo aišku, kas atsakingas už trūkusį vamzdį, susipažinus su technine vamzdyno dokumentacija ir faktine įvykio situacija nustatyta, kad trūkęs vamzdis yra vidaus vamzdyno dalis, todėl už jo būklę AB „Klaipėdos vanduo“ negali atsakyti.

AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja lauko vandentiekio tinklus Kurpių gatvėje tik iki gatvėje esančio vandentiekio šulinio, toliau nuo šulinio einantis vandentiekio vamzdis iki pastato yra bešeimininkis, teisinės registracijos neturintis turtas, toliau nuo pastato išorinės sienos visi vidiniai tinklai, išskyrus vandens apskaitos prietaisą(us) priklauso objekto savininkui (šiuo atveju Kurpių g. 11, Klaipėda, bendrasavininkams).

Bendrovės atsakomybės ribos yra apibrėžiamos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalimi: t.y. geriamojo vandens infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens infrastruktūra. AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuoja tinklus neturinčius teisinės registracijos Kurpių gatvėje tik iki išorinės namo sienos, o trūkusi vamzdyno dalis (kaip ir patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos) yra pastato viduje.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir priežiūra atliekami vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo taisyklėmis (toliau – Tvarkymo taisyklės) ir kitais teisės aktų nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis Tvarkymo taisyklių 38 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis abonento (vartotojo) pareigą prižiūrėti jam priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ar naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius ir geriamajam vandeniui teikti reikalingas komunikacijas.

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4 skyriuje „Vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės ribos“ 4.2 p. yra aiškiai įtvirtinta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų, vidaus tinklo eksploatavimą juose atsako abonentas. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 8.4 p. numatyta, kad abonentas privalo reguliariai prižiūrėti savo balanse esantį vandentiekio ir nuotekų tinklą bei įrenginius, likviduoti vandens nutekėjimą, užsikimšimus, periodiškai atlikti profilaktiką bei kartą per 2 metus išplauti savo objekto vidaus tinklą ir apie tai surašyti aktą su tiekėjo atstovu.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo bendro naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Atsižvelgiant į tai, AB „Klaipėdos vanduo“ negali būti atsakingas už žalos atlyginimą, kadangi bendrovė tik sureagavo į iškvietimą ir pašalino gedimą, nes namo administratorius negebėjo to padaryti pats, neturėjo reikiamos įrangos, tačiau tokiais veiksmais AB „Klaipėdos vanduo“ neprisiėmė atsakomybės už žalą.

Be to, kyla abejonių dėl žalos dydžio pagrindimo. Pateiktos nuotraukos kaip rašytinis įrodymas neaprašytos, nenurodyta data ir pan., nėra oficialiai konstatuotos faktinės aplinkybės. 2018-06-04 Turto apžiūros akto 3.1. punkte nurodyta, kad „klientas išvykęs“, taigi, pats žalą patyręs asmuo nešalino avarijos pasekmių nedelsiant, ko pasekoje žalos dydis galimai padidėjo. Šiame akte nurodyti vieni apgadinimai, 2018-06-13 apžiūros akte atsiranda daiktų vertės ir kiekiai, taigi žalos pagrįstumas ir prekių kiekiai kelia abejonių. Pateiktas UAB „Senamiesčio magija“ sugadintų prekių sąrašas nepatvirtina patirtos žalos dydžio. Patirta žala galėtų būti vertinama tik pateikiant prekių įsigijimo dokumentus bei nustačius sugadintų daiktų likutinę vertę.

UAB „Mano būstas Baltija“ (perėmusi UAB „Danės būstas“ teises ir pareigas) nurodė, jog yra paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore ir administruoja šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2. papunkčiu administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Šios formos II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos pirmame punkte yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgiant į tai, jog su geriamojo vandens tiekėju nėra sudaryta sutarčių, kurių pagrindu būtų nustatyta kitokia nei aukščiau paminėta daugiabučio namo bendrosios nuosavybės riba, 2015-09-14 buvo parengtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. 84-DB. Šiame apraše įtvirtinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistema apima tik geriamojo vandens vamzdynus ir uždaromąją armatūrą pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos.

Taigi, trūkusi vandentiekio vamzdynų dalis, iš kurios ištekėjus geriamajam vandeniui buvo padaryta žala UAB „Senamiesčio magija“ turtui, yra ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas ir už jo priežiūrą nėra atsakingi daugiabučio namo bendraturčiai ar bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Aplinkybė, kad būtent geriamojo vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ pats lokalizavimo ir likvidavo įvykusios avarijos padarinius, šių darbų vykdymo neperdavė daugiabučio namo bendraturčiams taip pat patvirtina, jog trūkusi vandentiekio dalis yra geriamojo vandens tiekėjo eksploatuojamoje geriamojo vandens tiekimo sistemos dalyje.

UAB „Senamiesčio magija“ nurodė, kad avarijos likvidavimo darbai vyko dvi dienas. Rūsys, kur įvyko avarija priklauso kaimynams iš 3 buto (A. R.), po avarijos vanduo iš jų rūsio ištekėjo į bendro naudojimo koridorių ir tada iki UAB „Senamiesčio magija“ rūsio. Iki avarijos rūsio, kuriame ji įvyko, grindys buvo užbetonuotos 100-150 mm betono sluoksniu. Vamzdis, per kurį vanduo buvo tiekiamas į namą, pravestas žemėje po namo fundamentu ir į rūsį pateko per grindis prie išorinės sienos. Po avarijos pakeista dalis vamzdžio, buvusio po žeme.

Atkreipė dėmesį, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2018-06-25 rašte rašė, kad trūko vamzdis iki įvadinio skaitliuko, bet nerašo, kad tai vidaus vamzdyno dalis, atsiliepime į ieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ rašė, kad eksploatuoja vandentiekio tinklus iki išorinės namo sienos. Vėliau jau teigė, kad nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja vandentiekio tinklus tik iki gatvėje esančio šulinio. Namo administratorius teigia, kad šis vamzdynas nėra bendrojo naudojimo objektas.

A. R. nurodė, kad turi raktus nuo šioje byloje minimo rūsio, nors neigia, kad jis jai priklauso. Aiškina, kad rūsys rakinamas, kad į jį nepatektų benamiai. Rūsyje įrengtas bendras namo vandens skaitliukas, kurį AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai periodiškai tikrina, pakeičia, nurašo parodymus. Taip pat šiame rūsyje yra vandens įvadinis vamzdis, kurį irgi prižiūri AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai. Įvykus avarijai durys buvo nedelsiant atrakintos, kad į rūsį galėtų patekti avarinės tarnybos darbuotojai.

A. R., o taip pat R. L., A. F., J. Š., P. Š. ir P. S. paaiškino ir tai, kad jie yra įsitikinę, jog trūkęs vamzdis nėra namo bendraturčių nuosavybė ir už jį atsakingas viešasis geriamojo vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“, todėl sutinka su pareikštu ieškiniu. Paaiškino, kad iki avarijos rūsio grindys, kur įvyko avarija, buvo užbetonuotos 100-150 mm betono sluoksniu. Vamzdis, per kurį vanduo buvo tiekiamas į namą, buvo pravestas žemėje po namo pamatais ir į rūsį pateko per grindis prie išorines sienos. Po avarijos rūsyje liko duobė (ilgis - 850 mm, plotis – 500 mm ir gylis – 700 mm). Žemėje po namo fundamentu buvo pravestas dar vienas vamzdis didesnio diametro ir į jį įstatytas naujas vamzdis, per kurį paduodamas vanduo į namą. Pateiktose nuotraukose matosi alkūnė, per kurią buvo sujungti vamzdžiai, viena dalis eina į vidų iki įvadinio vandens skaičiuko, kita vamzdžio dalis - link išorinės sienos ir šulinio, kuris yra gatvėje prie namo. AB „Klaipėdos vanduo“ neišrašė sąskaitos už atliktus darbus, kas įrodo, jog buvo atliekamas jų atsakomybėje esančių vamzdžių remontas.

Gyventojai pažymėjo, kad neturi galimybių ir reikiamų žinių, kad galėtų savarankiškai prižiūrėti namo inžinerines sistemas, tam jie samdo UAB „Danės būstas“ (dabar „Mano Būstas Baltija“), kuris kiekvieną mėnesį pateikia sąskaitas už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Be to, du kartus per metus AB “Klaipėdos vanduo“ specialistai įleidžiami į namo rūsį vandens apskaitos prietaisų parodymų fiksavimui ir vamzdžių būklės apžiūrai.

Ieškovė įmonių turto draudimo sutartimi apdraudė UAB „Senamiesčio magija“ parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo adresu baldus, įrangą, inventorių ir prekių atsargas nauja verte laikotarpiui nuo 2018-01-10 iki 2019-01-09 (el.b.p.ap.l. 3-5, t. I). Į bylą pateiktos sutarčiai taikomos įmonių turto taisyklės (el.b.p.ap.l. 71-92, t. VI).

UAB „Senamiesčio magija“ yra patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė sutarties, sudarytos 2011-06-08 ir įregistruotos viešajame registre pagrindu (el.b.p.ap.l. 23-25, t. IV). Į bylą pateikti kadastriniai objekto duomenys iš viešojo registro (el.b.p.ap.l. 159-176, t. VIII), aktualūs šiai bylai duomenys - el.b.p.ap.l. 97, 99, t. VI.

2018-05-23 registruotas pranešimas apie įvykį, nurodyta, kad 2018-05-22 trūko namo šalto vandens vamzdis rūsyje ir stipriai užpylė parduotuvės sandėlį (el.b.p.ap.l. 8, t. I).

2018-06-04 turto draudiko (ieškovės) turto apžiūros akte nurodyta, kad sugadinta patalpa – rūsys (sienos, laiptai, sulieta elektros instaliacija), prekės, spinta ir spintelė, kiliminė danga (el.b.p.ap.l. 9-10, t. I). 2018-06-13 turto apžiūros akte pakartoti minėti sugadinimai, papildomai nurodyti prekių kiekiai ir bendra vertė (el.b.p.ap.l. 11-12, t. I).

2018-05-25 ir 2018-06-04 UAB „Senamiesčio magija“ pateikė ieškovei sugadintų prekių sąrašus (nepasirašyti) (el.b.p.ap.l. 13-14, t. I). Vėliau į bylą pateiktas tie patys sąrašai su juose ranka prirašytomis buhalterinėmis vertėmis (el.b.p.ap.l. 68, 103, t. VI). Pateikta ir nepatvirtinta likučių ataskaita laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-05-31 iš UAB „Senamiesčio magija“ buhalterinės apskaitos (el.b.p.ap.l. 63-67, t. VI), ieškovei nurodant, kad šie duomenys gauti iš jos draudėjo. Ieškovė į bylą pateikė ir iš UAB „Senamiesčio magija“ gautus sugadintų prekių įsigijimo dokumentus (el.b.p.ap.l. 2-350, t. III).

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus apie tai, kaip buvo paskaičiuotas žalos dydis už sugadintas prekes (el.b.p.ap.l. 153-158, t. VIII).

Sudėjusi sąrašuose nurodytas sumas už prekes (18 867 Eur + 1746,70 Eur), pridėjusi 900 Eur už patalpų remontą pagal pateiktą sąmatą (el.b.p.ap.l. 107-108, t. VI), išskaičiusi 120 Eur besąlyginę išskaitą, ieškovė paskaičiavo 21 393,70 Eur draudimo išmoką (el.b.p.ap.l. 15, t. I).

2018-07-03 parengta draudimo išmokos mokėjimo pažymą, tą pačią dieną klientas informuotas apie jam paskaičiuotos draudimo išmokos dydį (el.b.p.ap.l. 18-19, t. I). 2018-07-04 pavedimu ieškovė pervedė savo draudėjai 21 393,70 Eur (el.b.p.ap.l. 41, t. II).

Ieškovė į bylą pateikė iš UAB „Senamiesčio magija“ gautą 2018-07-23 sunaikintų prekių sąrašą, tos pačios dienos prekių utilizavimo aktą, pasirašytą trijų UAB „Senamiesčio magija“ darbuotojų ir patvirtintą įmonės direktoriaus bei buhalterinės apskaitos dokumentų ištrauką (el.b.p.ap.l. 113-118, t. VIII).

2018-06-12 ieškovė kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl informacijos apie 2018-05-22 įvykį pateikimo (el.b.p.ap.l. 16, t. I). 2018-06-25 atsakymu (nurodydama teikianti atsakymą į 2018-06-18 gautą raštą) AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad jo civilinės atsakomybės draudikas yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“, teigė informaciją dėl įvykio pateikusi atsakovei (el.b.p.ap.l. 17, t. I).

2018-07-12 elektroniniu laišku AB „Klaipėdos vanduo“ ieškovė nurodė, kad turi subrogacijos teisę į 21 393,70 Eur, ir, aiškindamas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ nurodytas draudikas (Compensa) informavo, kad šios rizikos nėra apdraudusi, pareikalavo nurodytą sumą atlyginti AB „Klaipėdos vanduo“ (el.b.p.ap.l. 44, t. II).

AB „Klaipėdos vanduo“ civilinės atsakomybės draudikas yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu AB „Klaipėdos vanduo“ civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. BCAD Nr. 024876 (el.b.p.ap.l. 81-82, t. VIII). Sutarčiai taikomos taisyklės pateiktos į bylą (el.b.p.ap.l. 5-26, t. VI).

2018-06-25 raštu į 2018-06-21 prašymą AB „Klaipėdos vanduo“ informavo atsakovę, kad 2018-05-22 17.49 gautas prašymas uždaryti namui vandenį, į rūsį pribėgę vandens adresu (duomenys neskelbtini). Draudėjo darbuotojams nuvykus nustatyta, kad įvyko vandentiekio tinklų avarija, vamzdis iki įvadinio skaitliuko paveiktas korozijos. Dėl į aplinką išsiliejusio didelio kiekio vandens buvo užtvindytos rūsio patalpos. Vandens tinklus eksploatuoja AB „Klaipėdos vanduo“. Tą pačią dieną avarija lokalizuota ir sustabdytas vandens nutekėjimas. Avarijos likvidavimo darbai baigti 2018-05-23 12.30. Įvykio nuotraukų padaryta nebuvo.

2018-11-02 atsakovė informavo ieškovę ir AB „Klaipėdos vanduo“, kad draudėjas 2018-06-25 raštu informavo draudiką, jog 2018-05-22 17.49 gautas prašymas uždaryti namui vandenį, į rūsį pribėgę vandens adresu (duomenys neskelbtini). Draudėjo darbuotojams nuvykus nustatyta, kad įvyko vandentiekio tinklų avarija, vamzdis iki įvadinio skaitliuko paveiktas korozijos. Vandens tinklus eksploatuoja draudėjas. Tą pačią dieną avarija lokalizuota ir sustabdytas vandens nutekėjimas. Draudėjas įvykio nuotraukų nepadarė, o apie įvykį pranešė draudikui tik gavęs paklausimą iš ieškovės. 2018-07-13 draudėjas informavo atsakovę apie iš ieškovės gautą pretenziją dėl 21 393,70 Eur sumos, sumokėtos 2018-07-04 kompensavimo. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl turto, kuriam padaryta žala apžiūros, tačiau ieškovė turto apžiūrai nepateikė ir atsakovė negalėjo nustatyti žalos dydžio. Priimtas sprendimas draudimo išmokos neišmokėti dėl pavėluoto pranešimo apie įvykį ir atimtos galimybės draudikui nustatyti nuostolio priežastis ir dydį, įvertinti (el.b.p.ap.l. 42-43, t. II).

2019-04-11 rašte ieškovei UAB „Danės būstas“ (dabar – UAB „Mano būstas Baltija“) nurodė, kad 2018-05-22 buvo gautas pranešimas, jog užpiltas (duomenys neskelbtini) rūsys. Avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į vietą ir apžiūrėjus bendrojo naudojimo objektus defektų nenustatyta, paaiškėjo, kad rūsio apipylimo priežastis yra trūkęs šalto vandens vamzdynas, esantis iki pastato įvadinio šalto vandens apskaitos prietaiso. Šis vamzdis nėra bendrojo naudojimo objektas ir už jo eksploataciją atsakingas AB „Klaipėdos vanduo“ (el.b.p.ap.l. 67, t. II).

Į bylą pateiktas 2015-09-14 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašas, sudarytas namo administratoriaus ir pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyriui, kurio II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos 1 punkte nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektas yra vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos) (el.b.p.ap.l. 72-78, 133-152, t. VIII).

AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė schemą iš geografinės informacinės sistemos (GIS), aiškindama, kad ji eksploatuoja vandentiekio tinklus, neturinčius teisinės registracijos (bešeimininkius) tik iki išorinės pastato sienos ir teikdama, kad teikiama schema būtent tai ir patvirtina (el.b.p.ap.l. 24-25, t. II). Vėlesniuose paaiškinimuose AB „Klaipėdos vanduo“ poziciją patikslino, jog ši schema patvirtina, jog bendrovė nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja lauko vandentiekio tinklus Kurpių gatvėje tik iki gatvėje esančio vandentiekio šulinio, toliau nuo šulinio einantis vandentiekio vamzdis iki pastato yra bešeimininkis, teisinės registracijos neturintis turtas, toliau nuo pastato išorinės sienos visi vidiniai tinklai, išskyrus vandens apskaitos prietaisą (us) priklauso objekto savininkui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams).

Į bylą ieškovė pateikė nuotraukas iš įvykio vietos, nurodydama, kad jos darytos tiek įvykio dieną, tiek turto apžiūros dieną (el.b.p.ap.l. 20-144, t. I, 28-29, 31, 33-40, t. II, 60, t. VI).

Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo spręstina, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką visais atvejais kyla iš sudarytos draudimo sutarties arba įstatymo ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje ar įstatyme numatyta apimtimi ir sąlygomis, t. y. jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, taikomos CK 6.987 – 6.1018 normos.