- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- e2-25075-819/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ORIENTIS“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ORIENTIS“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ORIENTIS“ skolą – 648,31 Eur, palūkanas – 172,36 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-4). Ieškinys buvo priimtas 2019 m. liepos 1 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad UAB „Fakto“ autocentras pagal 2015 m. lapkričio 9 d. darbo paskyrą Nr. 97038, kurią pasirašė atsakovo automobilį autoįvykio metu vairavęs asmuo, atliko atsakovo automobilio remonto darbus po įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadintas atsakovui nuosavybės teise priklausantis automobilis, bei už atliktus remonto darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 7 470,99 Eur sumai, iš jos 1 296,62 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Atsakovas automobilį atsiėmė, darbo paskyroje nurodė, jog pretenzijų dėl darbo kokybės ar kitokių neturi, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su UAB „Fakto“ autocentru pilnai neatsiskaitė. Ieškovė paaiškina, kad UAB „Fakto“ autocentrui dalį sumos už automobilio remontą – 6 174,37 Eur (sumą be PVM) sumokėjo atsakovės draudikas. Atsakovės draudikui nekompensavus likusios dalies, kurią sudaro PVM, atsakovei kilo prievolė apmokėti likusią sumą iš savo lėšų, kurią ji 2019 m. gegužės 31 d. įvykdė iš dalies ir liko skolinga ieškovei 648,31 Eur. Dėl šių faktinių aplinkybių ieškovė prašo patenkinti ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieškovė ir UAB „Fakto“ autocentras sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė kaip naujoji kreditorė perėmė, o UAB „Fakto“ autocentras perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė informavo atsakovę raštu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Fakto“ autocentras 2015 m. lapkričio 9 d. darbo paskyros Nr. 97038, kurią parašu patvirtino atsakovės (užsakovės) atstovas, pagrindu atliko 2015 m. lapkričio 6 d. avarijoje apgadinto automobilio NISSAN NV-200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus (e. b. l. 23-24, 25-26, 27, 28), o už jų atlikimą išrašė atsakovei 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 201600708 7 470,99 Eur sumai (6 174,37 Eur + 1 296,62 Eur PVM) (e. b. l. 10-11). Šioje sąskaitoje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2016 m. vasario 5 d. (e. b. l. 10). Atsakovė UAB „Fakto“ autocentro atliktus remonto darbus 2016 m. sausio 20 d. priėmė, automobilį atsiėmė, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės UAB „Fakto“ autocentrui neturėjo, ką patvirtina atsakovės atstovo parašas 2015 m. lapkričio 9 d. darbo paskyroje Nr. 97038 (e. b. l. 23). Pagal atsakovei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą dalį sumos 6 174,89 Eur, UAB „Fakto“ autocentrui apmokėjo trečiasis asmuo AAS Gjensidige Baltic, veikiantis per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą (e. b. l. 1, 31, 12-16), todėl UAB „Fakto“ autocentrui atsakovė liko skolinga 1 296,62 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų padengusi šį įsiskolinimą UAB „Fakto“ autocentrui ar pareiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės (CPK 178, 185 straipsniai). 2019 m. balandžio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Fakto“ autocentras perleido reikalavimo teisę į šį atsakovės įsiskolinimą ieškovei, kuri apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovę 2019 m. balandžio 25 d. pranešimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1, 5 dalys, e. b. l. 17-18, 8, 9, 29-30). Po reikalavimo teisės į skolą perleidimo atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. sumokėjo ieškovei skolos dalį – 648,31 Eur, ir liko skolinga 648,31 Eur (e. b. l. 1). Byloje nėra duomenų, kad šią sumą atsakovė sumokėjo ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai)
CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė neginčijo UAB „Fakto“ autocentro jos užsakymu atliktų automobilio remonto darbų fakto, jų kokybės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 648,31 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.53 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).
CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Už laiku neapmokėtą 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės palūkanas, kurių dydis nurodytas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius (šiuo atveju ieškovė) turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui (šiuo atveju atsakovei) atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovei pareiga mokėti palūkanas pagal 2016 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą atsirado 2016 m. vasario 6 d., t. y. pirmąjį metų pusmetį, kuomet galiojo 0 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Pažymėtina, kad 0 proc. fiksuotoji palūkanų norma galiojo ir 2019 m. antrąjį pusmetį, kuomet buvo iškelta ši civilinė byla. Dėl išdėstyto ieškovės naudai iš atsakovės priteistina jos pagrįstai paskaičiuota 172,36 Eur palūkanų suma už ieškovės nurodytą laikotarpį nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. (1213 dienos).
Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 40 Eur su pavėluotu mokėjimu susijusių išieškojimo išlaidų pagrįstas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, todėl tenkintinas.
Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, teismas priteisia ieškovės prašymu iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 860,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 3, 21), turėjo 363,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus byloje (e.b.l. 5-6, 7). Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos – 373 Eur, priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „ORIENTIS“, į. k. 300132994, ieškovės UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, naudai skolą – 648,31 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni Eur 31 ct), palūkanas – 172,36 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt du Eur 36 ct), skolos išieškojimo išlaidas – 40 Eur (keturiasdešimt Eur), 8 (aštuoni) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 860,67 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt Eur 67 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 373 Eur (trys šimtai septyniasdešimt trys Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Įpareigoti atsakovę per dvidešimt dienų įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba preliminarų sprendimą priėmusiam teismui pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.