Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė Balynienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su civilinės bylos pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Padak“ medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Padak“. Ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi priimtas nagrinėti teisme. Ieškinio pareiškimo nuorašas išsiųstas atsakovui, išaiškinant jam teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau ieškinyje nurodytu atsakovo buveinės adresu išsiųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui neįteikti, su pašto žyma „neatsiėmė“. Su tokia pat žyma teismui grąžinti ir pakartotinai atsakovui išsiųsti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo UAB „Padak“ vadovas nepateikė teismui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, teismui kilus abejonių ar ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašas buvo realiai įteiktas atsakovui ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti teismui papildomus įrodymus, kad ieškinio ir jo priedų nuorašas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo realiai įteiktas atsakovui. Ieškovui išaiškintina, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

Teismo nustatytu terminu ieškovas AB SEB bankas pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iki ieškinio pareiškimo teismui ieškovas ieškinio pareiškimą ir jo priedus išsiuntė atsakovo buveinės adresu registruotu paštu, tačiau minėti dokumentai atsakovo nepasiekė. Jau po ieškinio pateikimo teismui visi dokumentai grįžo neįteikti. Ieškovo manymu, ieškovas tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytą įpareigojimą išsiųsdamas dokumentus atsakovo buveinės adresu (CK 6.166 straipsnis). Ieškovas negali patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad atsakovas nebūna savo buveinės vietoje. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami atsakovo administracijos vadovui D. J. C., jo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini). Todėl, esant teismo reikalavimui pakartotinai įteikti procesinius dokumentus, ieškovas prašo teismo leisti juos įteikti išsiunčiant atsakovo administracijos vadovo gyvenamosios vietos adresu.

konstat uoja:

ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas įmonės kreditoriui prieš kreipiantis į teismą ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašus įteikti atsakovo įmonei. Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, prie pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pridėti įrodymai, kad ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai įteikti atsakovui CPK nustatyta tvarka. Įstatymo nuostata, įpareigojanti kreditorių prieš kreipiantis į teismą įteikti ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašus atsakovui, negali būti aiškinama formaliai, kadangi, vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, nuo ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašų įteikimo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį atsakovo administracijos vadovas privalo pateikti teismui šiame straipsnyje nurodytus įmonės finansinės veiklos dokumentus, be kurių teisme neįmanoma išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo. Įstatymas numato itin trumpus terminus teismui išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalis), todėl akivaizdu, kad tinkamas, t.y. realus ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašų įteikimas atsakovui dar iki kreipimosi į teismą dienos yra ypač svarbus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašas atsakovui turi būti įteikiamas būtent CPK nustatyta tvarka, t.y. esant atitinkamiems duomenims apie realų šių dokumentų įteikimą adresatui (CPK 124 straipsnis), tad ieškovo nurodoma CK 6.166 straipsnio prezumpcija šiuo atveju nėra taikytina. CK 6.166 straipsnyje nurodyta teisinė prezumpcija taikoma sutartiniuose šalių santykiuose ir procesinių dokumentų įteikimo nereglamentuoja. Kreditoriaus pareiga įteikti atsakovui ieškinio nuorašą, reglamentuota ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje, yra tapati analogiškai teismo pareigai kitų kategorijų bylose.

ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis ir ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato kreditoriaus pareigą CPK nustatyta tvarka įteikti atsakovo įmonei nurodytus dokumentus dar iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir prie ieškinio pareiškimo pridėti tai pagrindžiančius įrodymus. Nors vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, duomenų apie dokumentų išsiuntimą atsakovui pateikimas kartu su ieškinio pareiškimu paprastai pripažįstamas tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo įvykdymu, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-844/2009), tai nereiškia, kad byloje esant konkretiems duomenims apie tai, jog nurodyti dokumentai realiai nepasiekė atsakovo, ieškovas gali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje numatytą įpareigojimą. Tokioms aplinkybėms paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo nagrinėti teisme, ieškinio pareiškimas teismo paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis), kadangi atitinkamo procesinio dokumento trūkumo objektyviai neįmanoma pašalinti (neįteikus nurodytų dokumentų atsakovui neįmanoma pateikti teismui įrodymų apie jų įteikimą).

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, kad ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai prieš kreipiantis į teismą buvo realiai įteikti atsakovui. Iš ieškovo teismui pateikto paaiškinimo akivaizdu, kad nurodytas ieškinio pareiškimo trūkumas apskritai negali būti pašalintas, kadangi ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai atsakovui realiai įteikti nebuvo. Įpareigojimas ieškovui įteikti atsakovui šiuos dokumentus bylos nagrinėjimo eigoje, pakartotinai taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, praėjus beveik mėnesiui nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą teisme priėmimo, neatitiktų ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis ir teismo turi būti taikomas atsižvelgiant į konkrečios bylos kategorijos nagrinėjimo ypatumus. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas skirtas operatyviam neesminių procesinių dokumentų trūkumų pašalinimui nenutraukiant bylos nagrinėjimo proceso, atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos iškėlimas teisme paprastai sukelia tam tikrus materialinius teisinius ir procesinius teisinius padarinius. Taikant šį institutą bankroto bylose, turi būti atsižvelgiama ne tik į ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatytus terminus, bet ir į tai, kad šio instituto netaikymas realiai nesukelia kreditoriui neigiamų materialinių teisinių ar procesinių teisinių padarinių, ypač atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimas teisme neįmanomas teismui neturint ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, kuriuos teismui privalo pateikti atsakovo įmonės vadovas. ĮBĮ įtvirtintas bankroto bylų nagrinėjimo procesas yra grindžiamas prielaida, kad teismas gali pradėti spręsti įmonės mokumo klausimą nedelsiant po ieškinio pareiškimo priėmimo (kadangi kreditorius jau turi būti įteikęs atsakovui ieškinio pareiškimo nuorašą, ir įstatymas numato itin trumpą terminą, per kurį atsakovo įmonės vadovas turi pateikti teismui reikalingus dokumentus). Neįteikus ieškinio nuorašo atsakovui pastarojo vadovas neįgyja pareigos pateikti teismui atitinkamų dokumentų, be kurių, kaip jau minėta, bankroto bylos iškėlimo klausimas negali būti išspręstas. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų instituto taikymas šiuo atveju nepaskubintų bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo. Pareiškimo palikimas nenagrinėto neužkerta kelio kreditoriui AB SEB bankas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pakartotinai, prieš tai įteikus pareiškimo ir jo priedų nuorašus atsakovo įmonės vadovui CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, tokiam kreipimuisi kreditoriui nebereikia iš naujo įvykdyti išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos reikalavimų. Taigi pakartotinis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas, sudarant kreditoriui galimybę įteikti atsakovo įmonei ieškinio nuorašą, šiuo atveju būtų netikslingas ir neatitiktų šio instituto paskirties bei ĮBĮ numatytų šios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumų. Todėl, teismui konstatavus, kad kreditorius AB SEB bankas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo reikalavimų (t.y. nepateikė teismui įrodymų apie realų ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašų įteikimą atsakovui), ieškinio pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, bei ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi, 298 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo AB SEB bankas ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Padak“ palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.