- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- A-502-275-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- A. N., K. V., J. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus(kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal V. R. D. skundą (patikslintą) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos rajono policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. , K. V. , J. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmai, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. D. skundu ir jo patikslinimais (b.l. 32-34; 78-79) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono policijos komisariato 35 Lt turtinei ir 1500 Lt neturtinei žalai, padarytai neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginti.
Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu 2005 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūno nutarimu jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalį buvo paskirta 600 Lt bauda. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui, tačiau 2005 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimu jis vėl buvo pripažintas kaltu padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutarimu šį nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Pareiškėjas nurodė, kad tiriant autoįvykio aplinkybes surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra suklastotas, nes jame neteisingai nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, taip pat neteisingai sudaryta autoavarijos vietos schema - sankryža, kurioje įvyko autoįvykis yra ne trišalė, kaip nurodyta schemoje, o keturšalė. Pareigūnų neteisėtais veiksmais jam padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro 25 Lt, sumokėti už sveikatos patikrinimą ir 10 Lt kelionės į bylos nagrinėjimą išlaidos. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog buvo traumuotas dėl nepagrįsto kaltinimo, nebuvo tikras, kad pareigūnai vėl nesielgs neteisėtai, bijojo vairuoti. Patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Lt.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodėo, kad teismas, panaikindamas pareiškėjo atžvilgiu 2005 m. gruodžio 29 d. priimtą Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio nutarimą ir nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi ATPK 35 straipsnio l dalies bei 250 straipsnio 7 punkto nuostatomis, t.y. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė suėjus 6 mėnesių terminui. Šis administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo pagrindas nelaikytinas pareiškėjo reabilituojančiu pagrindu, todėl reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti ir netenkintini.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. N. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti, analogiškais atsakovo atstovo V. Z. motyvais. Tretysis suinteresuotas asmuo A. N. taip pat nurodė, kad netikslumas, sudarant įvykio vietos schemą, situacijos esmės nekeičia, be to, jis buvo pašalintas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą atmesti (b.l. 59-61).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio pagrindu, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys).
Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau - institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. R. D. 2005 m. rugpjūčio 11 d. 12.05 val., vairuodamas automobilį „O. C. “ v/n ženklas (duomenys neskelbtini), kelyje Klaipėda-Liepoja, ties sodų bendrija „Pakrantė“ iš šalutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, jam sudarė avarinę situaciją dėl ko šio automobilio vairuotoja, vengdama susidūrimo, nuvažiavo nuo kelio, apgadindama automobilį (administracinė byla Nr. 11-109-162/2006 m., b.l. 9). 2005 m. rugsėjo 26 d. institucijos nutarimu jam pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta 600 Lt bauda (administracinė byla Nr. II-109-162/2006 m., b.l. 10). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartimi šis nutarimas buvo panaikintas ir byla grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui. 2005 m. gruodžio 29 d. institucijos nutarimu V. R. D. vėl buvo pripažintas kaltu padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį (administracinė byla Nr. 11-109-162/2006 m., b.l. 22). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutarimu šį nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė (administracinė byla Nr. 11-109-162/2006 m., b.l. 140-144). Nutarime nurodyta, kad surinkti faktiniai duomenys nėra pakankami administracinio teisės pažeidimo konstatavimui ir byla turėtų būti grąžinta institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, tačiau yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai (terminas administracinei nuobaudai skirti baigėsi 2006 m. vasario 11 d.), todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta.
Sprendime pažymima, jog pareiškėjas nurodo, kad pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė neteisingos autoavarijos schemos sudarymu, nepagrįstu jo patraukimu administracinėn atsakomybėn. Trečiojo suinteresuoto asmens A. N. paaiškinimais teismas nustatė, kad sudarant autoavarijos schemą, užkarda uždaryta teritorija buvo traktuojama kaip šalutinis kelias, todėl įvykio vietos sankryža schemoje pavaizduota ne kaip keturšalė, o kaip trišalė sankryža (b.l. 83). Šią aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. 2005 m. rugpjūčio 11 d. sudaryta netiksli autoavarijos vietos schema (b.l. 13), kurioje nurodyta, kad pažeidimas, už kurį V. R. D. patrauktas atsakomybėn, padarytas trišalėje sankryžoje, schemoje nenurodyti kelio ženklai. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta autoavarijos schema (administracinė byla Nr. 11-109-162/2006 m., b.l. 126) nustatyta, kad V. R. D. inkriminuojamas pažeidimas padarytas keturšalėje sankryžoje, schema papildyta nurodytais kelio ženklais, žymėjimais, atstumais, tačiau šis netikslumas situacijos ir pažeidimo esmės nekeičia.
Teismas nusprendė, jog pareiškėjo nurodomos 10 Lt išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucijoje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų teisenos reglamentavimo sričiai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK, tačiau ATPK 279 straipsnis nenumato atstovavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias turėtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad sveikatos patikrinimas, už kurį pareiškėjas sumokėjo 25 Lt (b.l. 15), atliktas pareiškėjo iniciatyva ir jo paties prašymu (administracinė byla Nr. 11-109-162/2006 m., b.l. 11). Pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusios Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.92, 11.6 punktą, medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti atliekama tik tokiu atveju, kai autoįvykio metu sužalojami žmonės, tuo tarpu šiuo atveju reikalingumo atlikti sveikatos patikrinimą nebuvo.
Dėl prašomos priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, jog pagal CK 6.250 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sisteminė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normų (15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas) analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje, tuo tarpu pareiškėjo ir atsakovo, atstovaujamo Klaipėdos rajono policijos komisariato tarpusavio santykiai priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenos reglamentavimo sričiai. Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja ATPK. Administracinių teisės pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai (subjektai, uždaviniai, principai, reglamentavimas, specifiniai institutai) iš esmės skiriasi. Administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl, byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Pagal ATPK 257 straipsnį įrodymų visumos vertinimas atliekamas vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir teisine sąmone. Šie dalykai yra subjektyvūs, todėl šių įrodymų įvertinimo pasekmėje galimi skirtingi sprendimai (būtent dėl šių priežasčių administracinių teisės pažeidimų teisenoje egzistuoja nutarimų apskundimo teismui institutas). Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą pareiškėjui paskyrusio pareigūno veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ja remiantis priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą (skunde klaidingai nurodoma 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Skunde teigiama, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Nagrinėta byla priskiriama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 daliai, o tokias bylas pagal ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį, nagrinėja 3 teisėjų kolegija. Nurodo, jog nagrinėjant bylą jam buvo pasiūlyta išdėstyti savo skundą. Įpusėjus teisėja jį nutraukė, prašydama patikslinti žalos dydį, sekretorei užrašius patikslintą dydį jis pasirašė, nes suma buvo teisinga. Apeliantas pažymi, jog neatsisakė skundo reikalavimo dėl pareigūnų veiksmų pripažinimo neteisėtais. Tokiu būdu buvo suklaidintas, nes posėdžio metu buvo pakeistas skundo reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).
Pareiškėjas nurodė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Neteisėtais veiksmais įvardijo jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, bei neteisingą administracinio teisės pažeidimo protokolo ir autoavarijos vietos schemos surašymą.
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006m. gegužės 19d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu – pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad V. R. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai, dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad autoavarijos schema administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sudaryta netiksliai, tačiau pagrįstai šių netikslumų nepripažino esminiais ir turėjusiais ryšį su pareiškėjo patirtomis išlaidomis. Autoįvykio schemos sudarymas yra procesinė veikla renkant ir fiksuojant įrodymus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje (ATPK 256 straipsnis). Jos rezultatas reikšmingas ir vertinamas administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiant dėl administracinės atsakomybės, priimant nutarimą.
Administracinėje byloje nenustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga. Nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būtų pažeidę kokius tai jų veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus ir kad dėl to pareiškėjas būtų patyręs žalą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad sveikatos patikrinimą, už kurį sumokėjo 25 litus, inicijavo pats pareiškėjas. Kelionės į bylos nagrinėjimą išlaidos galėtų būti vertinamos kaip patirta žala, jei būtų pagrindo konstatuoti neteisėtą administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą.
Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą bei paneigia pareigą pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nenustačius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
V. R. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.