Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N. (A. N.), jo įstatyminei atstovei L. L., įgaliotai atstovei advokatei Jovitai Usonytei,

institucijos, surašiusios protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N. (A. N.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančiam, besimokančiam (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, dėl to, kad jis 2021 m. gegužės 24 d., 07.22 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 prom. neblaivumas. Asmuo neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, kadangi tokios teisės nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Tuo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 126 punktus.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. N. su pažeidimu sutiko, prisipažino, kad vairavo transporto priemonę ir įvykio laiku buvo neblaivus (b. l. 3-4).

Teismo posėdyje A. N. kaltės padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nepripažino. Nurodė, kad automobilis yra registruotas tėčio vardu, bet juo naudojasi mama. Anksčiau jį yra vairavęs tik su mamos priežiūra. Įvykio dieną susipyko su savo drauge, todėl buvo emociškai sutrikęs, kankino nemiga. Negalėdamas užmigti, atsikėlė ir, mamai nematant, nes ji jau miegojo, pasiėmęs raktelius, nuėjo į automobilį, ketindamas pasiklausyti muzikos, tačiau nutarė šiek tiek pasivažinėti, nors suprato, kad tokios teisės neturi. Apvažiavo ratą kiemais aplink garažus. Buvo blaivus ir važinėjosi vienas. Jam parašė draugas, siūlydamas susitikti. Pastatęs automobilį, susitoko su draugu D. K. (D. K.). Jiems besikalbant, draugui parašė kiti jo draugai, siūlydami susitikti garažuose. Buvo apie 2 valanda nakties. Jie kartu nuėjo pas tą kompaniją. Ten buvo M. G. ir jo brolis A. Ž.. Su jais dažnai susitikdavo, tačiau nebendravo. Jie kepė mėsą ar kažką panašaus. Besikalbant pastebėjo, kad trūksta vienkartinių lėkščių, todėl D. K. įkalbėjo jį leisti nuvažiuoti iki degalinės nupirkti lėkščių automobiliu. Nenorėdamas pasirodyti nevykėliu ir nenorėdamas prisiimti atsakomybės, bei žinodamas, kad draugas mokėsi važiuoti ir buvo išlaikęs teorijos egzaminą, leido draugui važiuoti. Tuo metu visi buvo blaivūs. Važiavo kartu su D. K., nupirko lėkščių ir sėkmingai grįžo. Automobilį pastatė į tą pačią vietą, kur buvo jį palikusi mama. Grįžę į garažus, pradėjo vaišintis svaigiaisiais gėrimais. Jau buvo gerokai apgirtę, kai apie 6 val. M. G. sugalvojo, kad jam reikia nusipirkti cigarečių ir parašė važiuoti automobiliu. Jis nesutiko duoti automobilio, tačiau M. G. įtikinėjimai buvo atkaklūs, net agresyvūs, todėl galiausiai jis sutiko. M. G. sėdo už vairo, o jis pats šalia. Tai matė visa ten buvusi kompanija, tačiau dabar nenori to patvirtinti. M. G. davė jam savo telefoną ir paprašė filmuoti. Jam befilmuojant M. G., įvyko eismo įvykis – jie atsitrenkė į medį. Telefonas iškrito iš rankų ir nukrito po M. G. kojomis. Sprogo automobilio oro pagalvės. Jis labai išsigando. Išlipus iš automobilio, M. G. nubėgo iki garažų, vėliau grįžo, pasiėmė telefoną. Nuo įvykio vietos iki garažų apie 30 metrų. Tuo metu išėjo liudytojas. M. G. liepė jam bandyti užvesti automobilį, tačiau rakteliai buvo užsiblokavę ir automobilio nepavyko užvesti. Bandydamas užvesti automobilį, į jį įsėdęs nebuvo, bandė užvesti tik įlindęs į jį, lietė vairą, pavarų svirtį, dureles iš išorės. Kai nepavyko užvesti automobilio, M. G. liepė jam prisiimti kaltę, jo neminėti, pažadėjo už tai atsilyginti. Kadangi jis buvo jauniausias, o kiti pilnamečiai, manė, kad jam bus mažesnė atsakomybė, be to išsigando grasinimų, todėl prisipažino kaltu. M. G. pabėgo, o jis paskambino mamai. Kol grįžo į įvykio vietą su mama, jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir jį sulaikė bei apklausė. Jis pamelavo, kad automobilį vairavo jis ir buvo vienas, nors pareigūnams susidarė įspūdis, kad buvo dar kažkas. Įvykio metu jis buvo apsirengęs mėlyna striuke, pilkomis kelnėmis ir geltonais batais. M. G. buvo apsirengęs juodais treningais.

Po įvykio susisiekė su M. G., prašė atlyginti žalą, tačiau šis vengė susitikti. Vieną kartą pavykus susitikti, pastarasis buvo neblaivus, vėl pažadėjo atlyginti žalą. Kitą dieną jis jam parašė, bet atsakė, kad yra išvykęs, o vėliau ištrynė „Facebook“ paskyrą, o jį užblokavo. „Facebook“ jo vardas buvo „(duomenys neskelbtini)“, M. G. – „(duomenys neskelbtini)“.

Jam pavyko atkurti „Facebook“ žinutes, kuriose M. G. žada atlyginti žalą. Po to dar kitą dieną, ketvirtadienį vakare, būnant prie namų (duomenys neskelbtini), su draugais, pro šalį pravažiavo M. G. su broliu ir piktai į jį pažiūrėjo, o jiems grįžtant, M. G. išlindo pro langą ir nutaikė į jį ginklą bei pagrasino. Dėl to kreipėsi į policiją.

Teismo posėdyje A. N. įstatyminė atstovė L. L. paaiškino, kad automobilis registruotas sutuoktinio vardu, tačiau juo naudojasi ji. Automobilį vakare pastatė po namų langais, šalia garažų masyvo. Automobilio raktelių niekada neslepia, jie buvo striukės kišenėje. Nuėjus miegoti, sūnus kažkuriuo laiku ją pažadino ir pasakė, kad eina susitikti su draugu į laiptinę. Nieko blogo neįtardama, ji toliau ramiai miegojo. Ryte apie 6.30 val. ją pažadino sūnaus skambutis ir jis susijaudinęs paprašė ją nusileisti į apačią. Jei beveik nusileidus, paskambino antrą kartą ir paprašė ateiti prie garažų. Sūnų pamatė labai susijaudinusį, sutrikusį. Bandė išklausti kas atsitiko ir tada pastebėjo, kad striukės kišenėje nebėra automobilio raktelių. Paėjusi toliau, pamatė į medį įsirėžusį automobilį bei šalia jo policijos pareigūnus. Sūnui einant šalia, užuodė alkoholio kvapą. Jis prisipažino gėręs. Daugiau nieko nespėjo pakalbėti. Priėjus prie įvykio vietos, pareigūnai tik paklausė, kieno automobilis ir kas vairavo. Kai sūnus pasakė, kad vairavo jis, jį nusivedė į tarnybinį automobilį apklausai. Apklausiant sūnų, ji nedalyvavo, tik jai užduodavo kai kuriuos klausimus. Ji pareigūnams nesakė, kad sūnus prisipažino vairavęs. Gali būti, kad tarnybiniame pranešime nurodytos netikslios aplinkybės. Sūnus tik namuose papasakojo visas įvykio aplinkybes ir pasakė, kad vairavo ne jis, o dėl spaudimo leido vairuoti pažįstamam. Tačiau pareigūnams pasakė, kad vairavo jis. Taip sakyti jam liepė tie jo pažįstami, pažadėjo atlyginti nuostolius. Jeigu ji būtų žinojusi šią aplinkybę prieš sūnaus apklausą, nebūtų leidusi sūnui meluoti. Sūnus nurodė galimą įvykio kaltininką – M. G.. Ji bandė su juo susisiekti, rašė jam ir jo broliui. Per „Facebook“ gavo prašymą atsiųsti telefono numerį. Nusiuntus numerį jai paskambino, kaip suprato, M. G. mama ir pradėjo klausinėti, ko ji norinti iš jos sūnaus. Paaiškinus, M. G. mama gynėsi, kad jos sūnus nieko nepadarė, tik matė, kad girtas vaikinukas sudaužė automobilį, bet kartu su juo nebuvo. Geranoriško kontakto nepavyko užmegzti. Sūnus anksčiau niekada be jos žinios automobilio neėmė. Tačiau yra vairavęs automobilį, nes kartu su ja mokosi vairuoti nuošaliose vietose.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Ž. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį žino iš matymo, bet jis nėra jo draugas. M. G. yra jo brolis. A. N. yra matęs su bendru pažįstamu D. Žino, jog gyvena netoli garažų. Kurią dieną matė, nepamena. Kartu su juo vienoje kompanijoje nėra buvęs. Jo garažo kaimynai yra kokie penki taksistai. Jie ten nuomojasi garažus, vairuoja automobilius „Opel Zafira“. Iš jų girdėjo, kad buvo sudaužytas automobilis. Kuris pasakojo, nepamena, taksistų duomenų nežino. Matė medį, į kurį automobilis atsitrenkė, nes jis yra šalia garažų. Tokio įvykio, kad garaže būtų vartoję alkoholį, nepamena. Dažniausiai susitinka namuose. D. K. yra buvęs garažuose, nes anksčiau ten sportuodavo, be to, jis gyvena netoli. Gali būti, kad prieš kokius metus, prieš D. K. išvažiuojant į užsienį, buvo su juo susitikę garažuose išgerti alkoholio, bet kada konkrečiai nepamena, galimai pavasario pradžioje ar viduryje. Gal per brolio gimtadienį. Kiek žino, brolio vardas „Facebook“ – M. G., nuo kada toks – nežino. Jis „Facebook“ nesinaudoja, jį turėjo tik prieš karantiną, per „messenger“ nesusirašinėja. Kai reikia, su broliu bendrauja telefonu. Žino apie tai, kad brolis A. N. grasino ginklu. Brolis minėjo, kad tarp jų buvo kažkoks nesusipratimas. A. N. rašė broliui grasinančias, įžeidžiančias žinutes, tačiau kokios konkrečios aplinkybės buvo, nežino. Viskas vyko vasaros pradžioje, brolis rodė žinutes, jų buvo apie penkias.

Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje parodė, kad A. N. nepažįsta. Įvykį pamena. Ryte apie 6.30 val. parūkęs lauke, grįžo į kambarį ir išgirdo padangų cypimą ir smūgį. Išsigando, kad nebūtų atsitrenkta į jo automobilį, nes jo automobilis irgi ten stovėjo. Išėjęs į lauką, pamatė automobilį, atsitrenkusį į medį, iš kurio vertėsi dūmai ar garai, bei nubėgančius du jaunuolius. Kas vairavo automobilį, nematė. Įvykis nuo jo namo buvo už kokių 15 metrų. Automobilis stovėjo galu į jo namus. Vaikinus matė iš nugaros, todėl negali pasakyti, kaip jie atrodė. Lyg buvo apsirengę tamsiai, panašaus ūgio, jokių išskirtinių požymių nematė. Bėgo šalia vienas kito. Apie įvykį pranešė policijai, buvo praėję apie 10 min. nuo įvykio. Kol policija dar nebuvo atvažiavusi, prie automobilio grįžo du asmenys, kurių vienas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kitas jaunuolis buvo tamsiais plaukais. Ar tai buvo tie patys, prieš tai nubėgę asmenys, nežino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo verkė, vaikščiojo susiėmęs už galvos. Kitas vaikinas jam šaukė bandyti užvesti automobilį. Atrodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė užvesti automobilį, nes buvo atsidaręs dureles, bandė įlįsti į jį. Antras vaikinas tik šaukė, bet nematė, ar buvo įlipęs į automobilį. Tačiau ar buvo bandoma užkurti, negirdėjo. Tada vaikinai vėl nubėgo. Viskas vyko gana greitai. O kai atvažiavo policijos pareigūnai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grįžo su mama. Jis pats prie automobilio priėjo tik policijai atvažiavus, parašė paaiškinimą ir išvažiavo į darbą.

M. G. teismo posėdyje sutiko papasakoti jam žinomas su įvykiu susijusias aplinkybes. Paaiškino, kad A. N. yra jo pažįstamas. Žino, kad buvo apgadintas A. N. šeimos automobilis. Tačiau konkrečių aplinkybių nežino, įvykio nematė, jame nedalyvavo. Su A. niekad bendruose vakarėliuose nedalyvavo, su juo susitikę tik pasisveikina. Kur buvo gegužės 24 d., nepamena. Su A. N. tik per „Facebook“ yra apsižodžiavę – šis jam parašė ir įžeidė, net nežino dėl ko, o jis atsakė. Kodėl jį įžeidė, nežino. Kokiais konkrečiais išsireiškimais buvo A. įžeistas, nepamena, praėjo daug laiko ir tam didelės reikšmės neteikė. Ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas. A. ginklu negrasino, ten buvo žaislinis ginklas. A. vardo „Facebook“ – nežino, galimai „(duomenys neskelbtini)“, jo vardas buvo – „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jis nebesinaudoja „Facebook“. Tokiu, kaip jo vardu galėjo vadintis bet kas. Dėl įvykio su automobiliu su A. niekada nesusirašinėjo. Byloje esantis susirašinėjimas (b. l. 26-28) vyko ne su juo. Apie įvykį, kurio metu buvo sudaužytas „Audi“ automobilis, sužinojo iš kažkurių D. kaimynų, kuriuos sutiko prie pastarojo namų, kurie, galimai, matė įvykį. Tų kaimynų duomenų negali pasakyti, nežino. Jie ir parodė, kad įvykis buvo prie medžio. Jis pats sudaužyto automobilio nematė. Jis nėra tame automobilyje sėdėjęs ir jo vairavęs. Su D. dabar nebendrauja, nes jis yra išvykęs į užsienį. Su juo apie įvykį nekalbėjo. Nežino, kodėl A. jį kaltina vairavus automobilį, turbūt nori nusimesti kaltę.

Iš 2021 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyriausiasis patrulis K. P. pranešė, kad šių metų gegužės 24 d. dirbant kartu su tyrėju L. R. „AP 1711“ 06 val. 24 min. iš Klaipėdos OVS budėtojo gavo pranešimą, kad a Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes gatvėje į medį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipę 2 jaunuoliai pasišalino, vienas jų dėvėjo mėlynos spalvos striukę. Pranešęs liudininkas laukia vietoje prie paliktos automobilio. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo minėtą automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įvažiavęs į medį, aplink automobilį jokių asmenų nebuvo, įvykį matęs asmuo D. Ž. paaiškino, kad lauke išgirdo garsų padangų cypimą, išėjęs į lauką pastebėjo, kad į medį atsitrenkė minėtas automobilis „AUDI“. Iš automobilio išlipo du jaunuoliai, kurie iš įvykio vietos pasišalino, vienas jų vilkėjo mėlyną striukę. Apžiūrint įvykio vietą prie mūsų priėjo moteris L. L., kuris paaiškino, kad grįžęs sūnus A. N. paaiškino, kad sudaužė jo tėvui priklausantį automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. nurodė, kad važiavo vienas, o norėdamas išvengti kliūties kelyje, nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į medį. A. N. taip pat paaiškino, kad yra vartojęs alkoholio, jam alkotesteriu nustatytas 1,23 prom. neblaivumas. Apžiūrint automobilį, matėsi iššokusios oro pagalvės ir keleivio pusėje įtemptas saugos diržas, tačiau A. N. aiškino, kad tikrai važiavo vienas. Automobilis „AUDI“, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, įvykis filmuotas BODY BOF1EC5ED21E ir BOF1EC60D81E (b. l. 5).

Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad eismo įvykio situacija užfiksuota 2021 m. gegužės 24 d. 7 val. 22 min., sudarytame eismo įvykio vietos plane, kuris patvirtina, kad eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės vairuotojas A. N. (b. l. 6-7).

Iš D. Ž. paaiškinimo nustatyta, kad jis nurodė, jog 2021 m. gegužės 24 d., 6 val. 20 min., būdamas namuose išgirdo padangų cypimo garsą bei smūgį. Išėjęs į lauką, pamatė į medį atsitrenkusį juodos spalvos automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas iš vyriškių bandė automobilį užkurti, bet automobilis nesikūrė. Iki pareigūnams atvykstant, jis pasišalino (b. l. 9).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikino protokolo matyti, kad L. L. pranešė, jog 2021 m. gegužės 27 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie įėjimo į namą, į jos sūnų A. N. iš važiuojančio automobilio „BMW X5“, juodos spalvos, priekyje sėdėjęs keleivis M. G. šaukė „Pizda tau žėrtva“ ir nukreipė į sūnų daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą pistoletą „Glock“, tačiau iš ginklo nešovė ir nuvažiavo. Ji bijo dėl šio grasinimo ir savo sūnaus sveikatos, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atlikus apklausą, nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d., apie 06.30 val., paskambinęs sūnus A. N., paprašė kuo greičiau išeiti į lauką. Išėjus į lauką, į įvykio vietą jau buvo atvykę pareigūnai. Suprato, kad sūnus tėvo priklausančiu automobiliu ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį. Sūnus nurodė, kad yra neblaivus. Jam buvo surašytas protokolas. Po įvykio namuose kalbėjosi su sūnumi ir jis nurodė, kad vairavo ne jis, o jo pažįstamas M. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Žvejybos uosto mikrorajone, galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sūnus nurodė, kad vyko išgertuvės garažų masyve, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo. Išgertuvių metu su jos sūnumi buvo dar keturi jaunuoliai. Išgertuvių metu, apie 03.00 val., jaunuoliai paprašė sūnaus automobilio, kad nuvyktų apsipirkti į degalinę Minijos g. 90, ,,Circle K Perkėla“. Grįžus iš degalinės, išgertuvės vyko toliau. Apie 06.00 val. vėl buvo nutarta važiuoti į tą pačią degalinę nusipirkti tabako, sūnus tą sykį taip pat nenorėjo duoti vairuoti automobilio, tačiau visgi buvo išprašytas ir automobilį vairavo M. G., tuo metu sūnus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobiliu išvažiavus iš garažų masyvo, buvo atitrenkta į medį, tada vairuotojas sūnaus paprašė sakydamas žodžius: ,,Prisiimk kaltę, kitaip man bus didesnė atsakomybė“ ir tada pabėgo iš įvykio vietos. Neužilgo grįžęs, pasiėmė mobilųjį telefoną ir vėl pabėgo, šaukė, kad užkurtų automobilį ir trauktųsi iš įvykio vietos. Tačiau sūnus tuo metu paskambino jai ir ją išsikvietė. Vėliau sūnus nurodė, kad kitą dieną po eismo įvykio susitiko su M. G., M. G. buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad sumokės pinigus už automobilio sugadinimus ir baudą. Vėliau sūnui bandant susisiekti su M. G., šis pradėjo jos sūnų ignoruoti, o galiausiai užblokavo „Facebook“ kontaktus. Bandant susisiekti su M. G., šis ją taip pat užblokavo. Susisiekus su M. G. mama tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad M. G. nekaltas. Taip pat bendravo su eismo įvykio liudininku, kuris apie įvykį pranešė policijai. Jis nurodė, kad kas vairavo automobilį nematė, tačiau matė po įvykio nuo automobilio bėgančius du jaunuolius.

Iš 2021 m. gegužės 25 d. „Facebook“ susirašinėjimo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ rašo „(duomenys neskelbtini)“, kad juo pasitikėjo, prisiėmė kaltę sau, nors už vairo buvo jis, jaučiasi pakištas. Tikėjosi, jog viską sutars, tačiau dabar šis jo vengia. Nurodo, kad į įvykį įsikišo mama, kad jai jis pripasakojo nebūtų istorijų, tačiau ji jau kalbėjo su liudininku, kuris iškvietė policiją ir žino viską, kaip buvo. Prašo „(duomenys neskelbtini)“ greičiau susitikti ir pasikalbėti, nes nežino, ką mama žada daryti. „(duomenys neskelbtini)“ vis atsako, kad neturi laiko, yra išvykęs, prašo palaukti, nurodo, kad grįš rytoj, tada ir pakalbės. Klausia ar „(duomenys neskelbtini)“ tikisi iš jo pinigų (b. l. 26-28).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal L. L. pareiškimą M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Iš skaitmeninėse laikmenose įrašytų policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašų matyti, kad A. N. verkdamas, prisipažįsta, kad vairavo jis, vienas ir neblaivus. Paklaustas kaip paėmė automobilį, pasakoja, kad kai mama užmigo, jis sugalvojo nueiti į automobilį paklausyti muzikos. Tačiau prisigėrė, sėdo už vairo ir sugalvojo nuvažiuoti į kolonėlę nupirkti lėkščių šašlykams, tačiau važiuodamas, neišvairavo, bijojo atsitrenkti į stovėjusį automobilį, todėl trenkėsi į medį. Į policijos pareigūno klausimą, ar tikrai važiavo vienas, nes yra liudytojas, kuris matė, jog važiavo ne vienas, išdaužtas priekinis stiklas, A. N. atsakė, kad vairavo vienas. Vėliau atėjo draugas, pažiūrėti automobilio. Paklaustas, koks draugas, patikslina, kad ne draugas, o šiaip praeivis (failai 2021­_0524_064949_004, 2021_0524_070446_007 (2.40 min). Policijos pareigūnams dar kartą išsakius abejones, jog važiavo ne vienas, nes išdaužtas keleivio pusės priekinis stiklas, gali būti sužalotų, A. N. patikina, kad visi sveiki. Policijos pareigūnui perklausus: ar visi sveiki, ar vis tik važiavo vienas, A. N. patvirtino, kad važiavo vienas, daugiau jokių žmonių nebuvo. Policijos pareigūnui dar kartą nurodžius, kad yra liudininkas, kuris matė, kad važiavo dviese, be to, užstrigęs keleivio pusės saugos diržas, o tai reiškia, kad buvo keleivis, A. N. tvirtino, kad važiavo vienas, o diržą užsegė, kad automobilis nepypsėtų (failai 2021­_0524_071444_09, 2021_0524_071943_010) (kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais saugomos voke prie bylos viršelio).

A. N. įgaliota atstovė advokatė Jovita Usonytė teismo posėdyje pateikė prašymą skirti daktiloskopinę ekspertizę. Prašymas motyvuojamas tuo, kad automobilyje „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant automobilio vidinės pusės rankenų, vairo, pavarų svirties, gali būti M. G. pėdsakai. Institucijos atstovė su tokiu prašymu nesutiko, motyvuodama tuo, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl pėdsakai gali būti neišlikę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 12, 29, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 611, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius ANK 614 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus iki šio įstatymo įsigaliojimo apylinkių teismuose gautos administracinių nusižengimų bylos turi būti išnagrinėtos šiuose teismuose. Kadangi administracinio nusižengimo byla teisme gauta iki 2021 m. liepos 1 d., ji turi būti išnagrinėta teisme, taikant administracinių nusižengimų kodekso redakciją, galiojusią nusižengimo padarymo metu.

Pagal ANK 567 straipsnio 1-2 dalis, pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pareigūnas privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1-2 dalis).

Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Pagal teismų praktiką, administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi subjektas, inicijavęs bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka jam. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas gali būti baigiamas tik tada, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo sudėtį ir asmens kaltę, padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ir tik tada tyrimą atlikęs pareigūnas gali surašyti administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis).

ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas.

Nors teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo būti aktyvus ir pats gali rinkti įrodymus, tačiau kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teismas, svarstydamas byloje pareikštą prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir įvertinęs bylos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo įrašus, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. paaiškinimų, liudytojų L. L., A. Ž., D. Ž. parodymų, taip pat M. G. paaiškinimų, daro išvadą, jog šioje administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, padėsiantį pašalinti teismui kilusias pagrįstas abejones, kad 2021 m. gegužės 24 d., 07.22 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir jo nesuvaldęs į medį atsitrenkė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N., o ne jo nurodomas asmuo – M. G..

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. N. Institucijos pareigūnui rašant administracinio nusižengimo protokolą pripažino savo kaltę ir tvirtino, kad būdamas neblaivus automobilį vairavęs jis, tačiau nagrinėjant bylą teisme A. N. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai tvirtino, kad automobilį vairavo ne jis, o M. G.. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, atlikdami administracinio nusižengimo bylos tyrimą, A. N. nurodoma aplinkybe, kad automobiliu važiavo vienas, suabejojo ir tyrimą atliekantys pareigūnai. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad apžiūrint automobilį, matėsi iššokusios oro pagalvės ir keleivio pusėje įtemptas saugos diržas, tačiau A. N. aiškino, kad tikrai važiavo vienas. Policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose užfiksuota, jog policijos pareigūnai kelis kartus klausia A. N., ar šis tikrai važiavo vienas ir pats vairavo automobilį, nes įvairūs požymiai rodo, kad automobiliu važiavo daugiau asmenų. Liudytojas D. Ž. teismo posėdyje parodė, jog matė, kad iš įvykio vietos nubėgo du asmenys. Liudytoja L. L. teismo posėdyje paaiškino, kad sūnus A. N. po protokolo surašymo namuose jai prisipažino, kad prisiėmė M. G. kaltę. Teismo posėdyje A. N. nurodė, kad prisiėmė M. G. kaltę, nes buvo įtikintas, kad jam, kaip nepilnamečiui, bus taikoma švelnesnė atsakomybė, o M. G. atlygins nuostolius dėl automobilio sudaužymo ir būtent dėl to su juo susirašinėjo per „Facebook“. Iš 2021 m. gegužės 25 d. „Facebook“ susirašinėjimo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) “ matyti, kad „(duomenys neskelbtini) “ rašo „(duomenys neskelbtini)“, kad juo pasitikėjo, prisiėmė kaltę sau, nors už vairo buvo jis. Tikėjosi, jog viską sutars, tačiau dabar šis jo vengia. Nurodo, kad į įvykį įsikišo mama, kad jai jis pripasakojo nebūtų istorijų, tačiau ji jau kalbėjo su liudininku, kuris iškvietė policiją ir žino viską, kaip buvo. Prašo „(duomenys neskelbtini)“ greičiau susitikti ir pasikalbėti, nes nežino, ką mama žada daryti. „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad neturi laiko, yra išvykęs, prašo palaukti, nurodo, kad grįš rytoj, tada ir pakalbės. Klausia ar „(duomenys neskelbtini) “ tikisi iš jo pinigų (b. l. 26-28). A. N. teisme nurodė, kad jo vardas „Facebook“ yra „(duomenys neskelbtini) “. Teisme apklaustas M. G. patvirtino, kad jo vardas „Facebook“ buvo „(duomenys neskelbtini)“, nors neigė, jog jis susirašinėjęs su „(duomenys neskelbtini) “. Liudytoja L. L. ir administracinė atsakomybėn traukiamas A. N. tvirtino, kad M. G. pagrasino A. N. susidorojimu būtent dėl to, kad iš jo buvo reikalaujama atlyginti sukeltu eismo įvykiu padarytą žalą. Aplinkybę, jog tarp A. N. ir M. G. buvo kilęs konfliktas, kurio aplinkybes M. G. teisme nutylėjo, liudija į bylą pateikti dokumentai – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b.l. 29-33) bei nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Aptartos aplinkybės kelia teismui pagrįstų abejonių, ar protokole užfiksuotu nusižengimo padarymo laiku – 2021 m. gegužės 24 d., 07.22 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent A. N., o ne jo nurodomas asmuo – M. G., nes teismui pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti šį faktą. Juolab patys administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai suabejojo A. N. nurodytomis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis, tačiau nesiėmė jokių papildomų tyrimo veiksmų šioms abejonėms pašalinti, pasikliaudami vien A. N. prisipažinimu.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog protokole nurodomo administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, tačiau negali daryti neabejotinos išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. N. nurodytos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą padarė ne jis, o M. G. - akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Siekiant minėtas abejones pašalinti, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o teismui sunku pačiam minėtas aplinkybes nustatyti.

Siekiant pašalinti byloje kilusias abejones, byloje būtina atlikti daktiloskopinę ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų A. N. nurodomas aplinkybes, jog įvykio metu automobilį vairavo M. G.. Taip pat byloje būtina apklausti liudytoją D. K., A. N. teigimu mačiusį, jog automobilį įvykio metu vairavo M. G.. Šio liudytojo teismui surasti ir apklausti posėdyje nepavyko. Pasitvirtinus A. N. nurodomoms įvykio aplinkybėms, svarstyti dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumų ištaisymo. Kadangi daktiloskopinės ekspertizės atlikimas, susijęs su prievartos priemonių taikymu (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimu), o M. G. šioje byloje nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas negali taikyti procesinių prievartos priemonių šiam asmeniui ar kitaip pažeisti galimai su įvykiu susijusio asmens nekaltumo prezumpcijos principo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, be to, būtent institucijai, inicijavusiai bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, tenka pareiga paneigti nekaltumo prezumpciją bei surinkti pakankamai įrodymų, kurie patvirtina administracinio nusižengimo sudėtį ir asmens kaltę, o šioje byloje nustatytas esminis įrodymų trūkumas, kurį pašalinti teismui pačiam yra sunku.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, dėl jų reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžinama administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui - papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N. (A. N.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.