Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams T. S., A. S., A. M., D. S., I. S., S. S., A. S. dėl iškeldinimo iš savavališkai pastatyto statinio, tretieji asmenys antstolis Valdas Čeglikas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką bei terminus, atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovams nepateikus atsiliepimo, priimti sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo antstolis Valdas Čeglikas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-32721-779/2013, tenkinęs ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, įpareigojo atsakovę T. S. savo lėšomis per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinį (duomenys neskelbtini), nurodytą 2012-11-15 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121115-0039, bei sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė turi teisę pati nugriauti minėtą statinį, reikiamas išlaidas išsiieškodama iš atsakovės (b. l. 11-12). Į bylą pateiktas 2014-04-10 Teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos/statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą/statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovė T. S. per teismo nustatytą terminą savavališkai pastatyto statinio nenugriovė (b. l. 13-15). Ieškovei 2014-05-13 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-32721-779/2013, kuris pateiktas vykdyti antstoliui Valdui Čeglikui (b. l. 16-17). Atsakovei T. S. nevykdant teismo sprendimo, antstolis Valdas Čeglikas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo taikyti sprendime numatytas įpareigojimo nevykdymo pasekmes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8718-861/2015 antstolio Valdo Čegliko pareiškimą tenkino ir taikė 2013-10-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-32721-779/2013 nurodytas pasekmes – leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinį (duomenys neskelbtini), nurodytą 2012-11-15 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121115-0039, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės T. S. (b. l. 18-21). Antstolis 2016-02-03 Akte, 2016-02-25 Patvarkyme Nr. 0116/14/01024 nurodė, kad griautiname statinyje gyvena ne tik atsakovė T. S., bet ir kiti asmenys – atsakovai A. S., A. M., D. S., I. S., S. S., ir A. S., todėl siekiant įvykdyti teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo, prieš tai būtina išspręsti statinyje gyvenančių asmenų su jiems priklausančiais daiktais iškeldinimo klausimą ir pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą (b. l. 22, 24-25). Atsižvelgiant į tai, antstolis tuo pačiu atidėjo priverstinio griovimo vykdymo veiksmus iki bus išspręstas klausimas dėl minėtų asmenų iškeldinimo iš griautino statinio (b. l. 23).

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pažymėtina, kad tai, kad 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinys, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai ir turi būti nugriautas nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-32721-779/2013. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinumą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio Valdo Čegliko padėjėjas A. V. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinys nenugriautas, o jame gyvena atsakovai T. S., A. S., A. M., D. S., I. S., S. S. ir A. S. (b. l. 24). Taigi, nustačius, kad griautinu statiniu naudojasi (jame gyvena) atsakovai ir jų iš jo neiškeldinus, būtų pažeistas įsiteisėjusio 2013-10-02 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-32721-779/2013, privalomumo principas. Būtent dėl šios priežasties taip pat atmestini iš trečiojo asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos argumentai dėl to, jog atsakovai iš gyvenamojo būsto turi būti iškeldinti tik tuomet, kai Vilniaus miesto savivaldybė suteiks jiems socialinį būstą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai naudojasi savavališkai pastatytu statiniu, kuris negali būti civilinės apyvartos objektu, ir kuris pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą turi būti nugriautas, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto – 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinio (duomenys neskelbtini), nurodyto 2012-11-15 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121115-0039, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.103 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) lygiomis dalimis išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 31 EUR žyminio mokesčio, t. y. iš atsakovų T. S., A. M., A. S., A. S., I. S. ir S. S. priteistina po 4,43 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo D. S. – 4,42 EUR žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš savavališkos statybos objekto – 8,70 m ilgio ir 7 m pločio medinio karkaso statinio, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyto 2012-11-15 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-121115-0039.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. S., a. k(duomenys neskelbtini), S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 31 EUR (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį, t. y. iš atsakovų T. S., A. M., A. S., A. S., I. S. ir S. S. po 4,43 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo D. S. – 4,42 EUR žyminio mokesčio. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas ir tretieji asmenys turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.