- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- eI-8313-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01522-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- S. A.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš S. A. pareiškėjos naudai 115,65 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja nurodė, kad S. A. 2014 m. liepos 10 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką paramai už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kurioje deklaravo 1,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2014 m. lapkričio 25 d. S. A. buvo išmokėta 115,65 Eur tiesioginių išmokų suma, o pagal 2014 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 0 Eur. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 3 d. atliko (duomenys neskelbtini) deklaruotas laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,55 ha 5DG-1 plotas yra nenušienautas/nenuganytas, apaugęs sustabarėjusiomis piktžolėmis. Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 1.2 papunktyje nurodyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG/ha. Plotai, deklaruoti kaip Daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai, turi būti ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujami. Pagal 1.6 papunktį, ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Po paramos išmokėjimo buvo nustatyta, kad S. A. parama nepriklauso, nes ji nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustačiusi, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, 2018 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1917 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad S. A. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią skolą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš S. A. 115,65 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. A. 2014 m. liepos 10 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kurioje buvo deklaruota 1,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Teikdama paraišką S. A. patvirtino, kad išsamiai susipažino su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Pateikta paraiška nustatyta tvarka buvo vertinama ir vertinimo metu S. A. buvo išmokėta 115,65 Eur tiesioginių išmokų suma.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2014 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 3 d. atliko paraiškos duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,55 ha 5DG-1 plotas yra nenušienautas/nenuganytas, apaugęs sustabarėjusiomis piktžolėmis. Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, kad atsakovei parama nepriklauso, nes ji nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Apie patikros rezultatus S. A. buvo informuota ir raštu, siunčiant jai patikros vietoje arba nuotolinės patikros ataskaitos kopiją (2014 m. gruodžio 8 d. pranešimas Nr. 1088 „Apie patikros vietoje/nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus“).
Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1917 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad S. A. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią 115,65 Eur skolą. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl sankcijos taikymo atsakovė neginčijo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Kaip jau minėta, atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SP1-1917 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, šis sprendimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš S. A. 115,65 Eur paramos skolą yra pagrįstas.
Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. BR6-5406 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovei per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 115,65 Eur sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2018 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. SP1-1506, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2018 m. birželio 1 d. raštu informavo atsakovę apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovė būtų atleista nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės S. A. 115,65 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintinas.
Likusieji bylos proceso šalies argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės S. A. 115,65 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų, 65 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.