- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- A2.11.-3296-506/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02527-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- K. J.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato, – atstovui Daliui Mikulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-07-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-02-15 apie 00.32 val., Vilniaus apskrities VPK, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,88 promilės girtumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, į perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, paprašytas išeiti iš komisariato, kategoriškai atsisakė, elgėsi agresyviai, taip nevykdydamas policijos pareigūno teisėto nurodymo. Dėl savo veikos jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 187 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015-02-14 šventė draugo gimtadienį, po to jį vežė namo ir išleido prie degalinės (duomenys neskelbtini). Ten buvo eismo įvykis, priėjo pažiūrėti, jau buvo atvykusi Kelių eismo tarnyba ir jos darbuotojas kažką metė į jam galvą, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko, kai eismo tarnyba jau buvo išvažiavusi. Policininkai automobiliu apvežė jį aplink rajoną, po to pasakė, kad nuveš į policijos komisariatą, kur galės parašyti pareiškimą. Jam operuojama ranka, todėl rašo negražiai. Pareigūnas jį užgavo pasakydamas, kad parašė pareiškimą kaip su vištos koja. O jis jam padarė pastabą apie išsilavinimą ir jo kultūrą. Tuomet palaukęs, kol išeis komisariate buvusi pora, pareigūnas jam pasakė, kad jo nesuprato, siūlė išeiti. Atsakė, kad nori parašyti pareiškimą, nenori išeiti, nežinojo, kad jo pareiškimas priimtas ir įregistruotas. Tada pareigūnai užlaužė jam rankas ir patalpino kameroje, kur buvo A. P.. Klausė, kiek jį uždarytą laikys, kodėl su juo taip elgiasi, pareigūnas atsakė, kad laikys, kiek norės, jei jis taip elgsis. Įspyrė į kameros grotas, buvo garsus aidas. Pareigūnas supyko, užlaužė rankas, išvedė iš kameros, paguldė ant suoliuko ir perrišo antrankius už nugaros gulint ant suoliuko. Gulėjo, kol skausmas rankose tapo nepakeliamas, tuomet pradėjau šaukti, nuėmė po 2-3 valandų antrankius. Po valandos paklausė, ar jį išleis, jei sutiks pasitikrinti blaivumą, atsakė, kad jei pūs, išleis. Patikrinus jo blaivumą, gavo sulaikymo protokolą ir jį išleido. Kai buvo tik pristatytas į komisariatą rašyti pareiškimo apie tai, kas jį užpuolė, atėjo pareigūnas ir pasakė papūsti į alkotesterį. Atsisakė, nes žinojo, kad jam bus nustatytas neblaivumas, kad gali būti nubaustas, nes buvo viešoje vietoje. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Yra jautrus neteisingam su juo elgesiui, o neblaivumas ribas, matyt, padidina. Jis buvo sužeistas, įžeistas, tokioje būsenoje elgėsi, jam atrodo, normaliai. Dėl sužalojimo tyrėja pranešė, kad negali įskaityti pareiškimo, prašė atsiųsti patikslinimą. Netikslino tyrėjai pareiškimo, nes su policija nenori turėti reikalų dėl pareigūnų elgesio. Protokole jam suformuluotas kaltinimas tuo, kad paprašytas išeiti atsisakė. Tarnybiniuose pranešimuose parašyta kitaip - kad jam buvo pasiūlyta išeiti. Tai, kas parašyta, nesudarė sudėties to nurodymo, už kurį gresia atsakomybė. Jis nukentėjo, kreipėsi pagalbos. Tokios policijos pareigūnų priemonės, kurios buvo prieš jį panaudotos, yra neteisėtos, negerbiančios sulaikyto asmens. Jaučiasi kaltas, kad buvo išgėręs ir nemandagus, bet ne dėl to, kuo yra kaltinamas. Prašo bylą nutraukti vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi.
Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovas Dalius Mikulskis palaikė ATP protokolą ir papildomai paaiškino, kad 2015-02-15 komisariato patalpose K. J. savo elgesiu trukdė dirbti policijos pareigūnams, žodžiais žeidė jų garbę ir orumą, nevykdė teisėto reikalavimo palikti patalpą. Mano, kad jis kaltas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, prašo paskirti nuobaudą
Liudytojas pareigūnas A. Z. parodė, kad dirba Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate. Įvykio tikrai neprisimena, gali tik pasakyti, kad K. J. nesulaikinėjo. Patvirtina tai, kas parašyta byloje esančiame tarnybiniame pranešime. Jei buvo asmuo prisegtas prie suoliuko, vadinasi, elgėsi taip, kad galėjo susižaloti ar sugadinti turtą. Protokolą surašė pagal asmenį jam pristačiusių asmenų tarnybinius pranešimus. Žmonės pristatomi tik į cokolinį aukštą. Prie budėtojo, kur žmonės gali patys užeiti, jis nebūna. Kad žmogus daužėsi ir galėjo susižaloti žino iš tarnybinio pranešimo asmenų, buvusių prie budinčiojo. Jei asmuo būtų sužalotas, būtų iškviesta greitoji pagalba. Būtų nurodęs apie greitosios pagalbos iškvietimą tarnybiniame pranešime. Protokole aprašyti veiksmai vyko cokoliniame aukšte. Gal tyrėjas G. B. buvo tuo momentu apačioje, gal buvo prie budėtojo. Naktį tyrėjas visada būna pamainoje, galėjo įvykyje dalyvauti arba pas budintį, arba cokoliniame aukšte. Ar K. J. keikėsi, neatsimena. Kiek ilgai asmuo buvo prirakintas prie suoliuko, nežino. Prirakinimas būna visiems toks pat – asmuo sodinamas ant žemės prie suoliuko ir prie kojelės prisegamas antrankiais už nugaros. Prisegimo būdas visiems vienodas. Greitoji pagalba kviečiama, jeigu žmogus skundžiasi. Prisegimu žmogus nėra sužalojamas.
Liudytojas pareigūnas G. B. parodė, kad įvykis buvo prieš du mėnesius, nakties metu. Patruliai pristatė į policijos komisariatą K. J.. Dėl ko pristatė, nepamena, lyg buvo skambutis, kad asmuo sumuštas ir neblaivus. Pristatė kaip asmenį, norintį rašyti pareiškimą. Pas juos į apačią pristatomi įtariamieji, o pas budėtoją – pareiškėjai. Jis tą naktį budėjo kaip tyrėjas. Pristatytas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus – jis nesugebėjo paaiškinti, kokia pagalba jam reikalinga ir kas įvyko. Iš karto buvo išsakyti priekaištai, kad nieko nedaro, neieško. Pasiūlė su budėtoju pasitikrinti blaivumą, K. J. atsisakė pasitikrinti. Be to, jis pateikė skundą, kuriame neužpildė elementarių grafų. Jo antakis buvo sužalotas, matėsi kraujas, todėl budėtojas kvietė greitąją pagalbą. K. J. pagalbos neprašė, pats tik sakė, kad jie nieko nemato, nieko nedaro. Atvykus greitajai pagalbai jis su medicinos darbuotoja labai nepagarbiai kalbėjo, sakė, kad jos nereikia. Kadangi policijos iškvietimas buvo fiksuotas, tai asmens skundas buvo priimtas. Kai pareiškėjai kalba adekvačiai, jis pats nedelsiant juos apklausia, bet šiuo atveju K. J. buvo duotas skundo blankas ir jis pradėjo rašyti. Kai rašė, matėsi, kad jokio teksto įskaityti neįmanoma. Jis rašė, kad jis pasipiktinęs. Kas kameroje įvyko, nežino. Su jais K. J. labai nepagarbiai bendravo: budėtojas paklausė vardo, o jis pasakė – privalote viską perskaityti, kai jis norėjo patikslinti dėl skundo, jis sakė, kad moka mokesčius jų išlaikymui, ir jis privalo perskaityti. Iš jo pusės buvo noras tik žeminti. Jis tvarkė medžiagas, tai K. J. daug kartų kartojo klausimą, ar jis springsta savo atlyginimu. Dėl necenzūrinių žodžių – tikrai neatsimena, ar vartojo, bet sakytų, kad nevartojo, nes jo pasityčiojimas buvo rafinuotas. Pasiūlyta išeiti asmeniui buvo po to, kai skundas buvo paimtas, užregistruotas ir K. J. buvo įteiktas šaukimas kitai dienai atvykti. Tai nebuvo suformuluota tokiais žodžiais, kad „eik iš komisariato“, tiesiog buvo atvykę sumušti vyras su moterimi, turėjo eiti bendrauti su jais. K. J. buvo pasakyta, kad eitų namo. K. J. be abejo trukdė jiems dirbti, kategoriškai atsisakė išeiti, elgėsi agresyviai – tas pasireiškė pakeltu, garsiu tonu, klausinėjimu apie jo išsilavinimą, nemandagumu. Sulaikytas ir patalpintas į kamerą K. J. buvo jo kartu su postiniu R. K., nes K. J. savo veiksmais davė suprasti, kad neis pats iš komisariato. Įžeidžiamumas buvo dėl to, kai tikrai nukentėję žmonės laukė jo, o jis negalėjo baigti išsiaiškinti su K. J.. Smurto nebuvo nė iš vienos pusės, o tiesiog judesiais asmuo davė suprasti, kad neis, įsispyrė, todėl su kolega R. K. už parankių vedė. Kelių policininkai tuo metu komisariate formino savo įvykį ir, pamatę K. J., jį atpažino. Davė suprasti, kad jau buvo su juo susidūrę gatvėje, paskui papasakojo, kad sustabdė girtą vairuotoją (duomenys neskelbtini), o K. J. prie jų priėjo ir pradėjo aiškintis, kokiu pagrindu sustabdė, nors vairuotojo net nepažinojo.
Iš pažeidėjos paaiškinimo ir liudytojų parodymų matyti, jog nėra objektyvių įrodymų, kad K. J. Vilniaus apskrities VPK patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pats atsakomybėn traukiamas asmuo tai neigia, liudytojai policijos pareigūnai parodė, jog neatsimena, kad jis vartotų necenzūrinius žodžius. Visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti traktuojami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo išjungtina.
Nors K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., tai yra kad jis 2015-02-15 apie 00.32 val., Vilniaus apskrities VPK, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,88 promilės girtumas), triukšmavo, į perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, paprašytas išeiti iš komisariato, kategoriškai atsisakė, elgėsi agresyviai, taip nevykdydamas policijos pareigūno teisėto nurodymo, yra įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad jam būnant policijos komisariate susidarė konfliktinė situacija, jis apsižodžiavo su budinčiu policijos pareigūnu, atsisakė išeiti iš komisariato patalpų, įspyrė į kameros grotas. Ta aplinkybė, kad K. J. jo teigimu jautėsi nukentėjęs, buvo sužeistas ir įžeistas, negali eliminuoti jo atsakomybės ir pateisinti elgesio, nes greitoji pagalba jam buvo iškviesta, bet jis atsisakė medikų paslaugų, jo pareiškimas buvo priimta ir užregistruotas, įteiktas šaukimas atvykti kitą dieną, tai yra policijos pareigūnai atliko visus reikalingus toje situacijoje veiksmus, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnų darbu, trukdė jiems atlikti darbines funkcijas, bendrauti su kitais pareiškėjais. Taigi, byloje nustatyta ir įrodyta, kad K. J. trukdė policijos komisariato budėtojo darbui, buvo paprašytas išeiti ir nusiraminti, tačiau atsisakė tai padaryti, elgėsi agresyviai ir triukšmingai spardydamas grotas. Jo veika pagal LR ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai ir jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 0,88 promilės girtumas). Atsižvelgiant į tai, kad K. J. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, jam skirtina bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą minimumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Pripažinti K. J., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-07-03, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 86 EUR (aštuoniasdešimt šešių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.