Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjelis“ direktorės I. N. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“ ir ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės Šiaulių bankas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Loglifa“ prašymus iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme 2019 m. sausio 2 d. priimtas ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus pareiškimas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vėjelis“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nėra pajėgi vykdyti bei plėtoti ūkinės veiklos, mokėti skolas, atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, todėl jai keltina bankroto byla.

2019 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos teisme gautas UAB „Vėjelis“ direktorės I. N. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. UAB „Vėjelis“ direktorė nurodė, jog įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki, vykdo veiklą, todėl prašė: 1) iškelti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylą; 2) restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“; 3) nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti atsiskaitomąją sąskaitą, iš kurios bus mokamos įmonės einamosios įmokos ir mokėjimai.

2019 m. sausio 18 d. teisme gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Loglifa“ prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovei UAB „Vėjelis“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad yra atsakovės UAB „Vėjelis“ kreditorius, tarp šalių susiklostė paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių transportavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir laiku atsiskaityti pagal kreditoriaus pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė su kreditoriumi neatsiskaitė, liko skolinga 2443,72 Eur.

2019 m. kovo 18 d. teisme gautas pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių bankas prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkinti pareiškėjos prašymo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė ir prašė atsakovei UAB „Vėjelis“ iškelti bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi AB Šiaulių bankas buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Prašymai UAB „Vėjelis“ iškelti restruktūrizavimo ir bankroto bylą netenkinami.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Šiuo teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu. Šiuo atveju buvo gauti atsakovės UAB „Vėjelis“ kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir atsakovės vadovės I. N. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai yra nagrinėjami kartu.

Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, nenutraukusiems savo ūkinės – komercinės veiklos, išvengti bankroto, sumokėti skolas. Finansinių sunkumų turinti įmonė pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 2 straipsnio 1 punktą laikoma įmone, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Įmonės restruktūrizavimas pagal ĮRĮ 2 straipsnio 3 punktą – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, skirtas įmonės mokumui atkurti, kuriomis pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai, vykdymo terminai.

ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis numato atvejus, kada teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, t. y. jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymų 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju vertinant UAB „Vėjelis“ direktorės I. N. į bylą pateiktus dokumentus nustatyta, kad teismui buvo pateikta: UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo plano metmenys bei įmonės vienintelio akcininko sprendimas dėl metmenų patvirtinimo; ataskaitinių finansinių metų laikotarpio įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita; antstolių, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš įmonės ar dėl jos turto arešto, ir vykdomųjų bylų bei teismų, nagrinėjančių bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, sąrašas, restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras (6–58 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi (75–76 b. l.) nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius registruotų laiškų išsiuntimą kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, išsiunčiant jiems sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, metmenis ir sprendimą dėl metmenų patvirtinimo.

Vykdydama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį, pareiškėja pateikė pranešimų apie priimtą sprendimą inicijuoti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylą kreditoriams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kopijas (79, 99–102 b. l.).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, konstatuoja, jog įrodymų apie tai, kad kreditoriai buvo iš anksto informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, kad buvo supažindinti su restruktūrizavimo plano metmenimis, teismui nepateikta. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, kad UAB „Vėjelis“ direktorė I. N., vykdydama akcininko valią ir įpareigojimus, informavo UAB „Vėjelis“ kreditorius, antstolius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą) apie priimtą sprendimą inicijuoti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylą numatytais terminais ir tvarka, pateikė 2019-02-11 vienintelio akcininko sprendimo ir restruktūrizavimo plano metmenų kopijas (2 b. l.). Kartu su prašymu dėl trūkumų pašalinimo pateiktas Lietuvos pašto korespondencijos sąrašas patvirtina, kad ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims sprendimo inicijuoti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylą, 2019-02-11 vienintelio akcininko sprendimo ir restruktūrizavimo plano metmenų kopijos išsiųstos tik 2019-02-20, t. y. praleidus 5 darbo dienų terminą nuo 2019-02-11 vienintelio akcininko sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į restruktūrizavimo proceso teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodytų reikalavimų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 3 d. nutartimi, priimdamas pareiškėjos pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vėjelis“, įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos išsiųsti šios nutarties kopiją kreditoriams ir antstoliams, vykdantiems išieškojimus iš įmonės turto, ir pateikti teismui išsiuntimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pateikė teismui Lietuvos pašto korespondencijos sąrašus, iš kurių matyti, kad ir šio įpareigojimo pareiškėja tinkamai nevykdė, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties kopijas išsiuntė ne visiems kreditoriams ir tik 2019 m. kovo 16 d.

Apibendrinant minėtas aplinkybes pasakytina, kad įmonės direktoriui restruktūrizavimo procedūros tvarka bei tokiai procedūrai keliami reikalavimai yra žinomi, todėl įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie siejami su įmonės restruktūrizavimo plano metmenims taikomų reikalavimų ir su pareigos informuoti apie sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pažeidimu, nesilaikymas teismui yra pagrindas atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Taip pat pažymėtina, kad informavimo pareigos pažeidimas yra ištaisomas trūkumas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su įmonės finansine būsena ir įmonės mokumo atkūrimo perspektyvomis, tačiau nagrinėjamu atveju kreditorių informavimo pažeidimas bei restruktūrizavimo plano metmenų kreditoriams nepateikimas pažeidė UAB „Vėjelis“ kreditorių teises – kreditoriai prarado galimybę pateikti savo pozicijas dėl atsakovės restruktūrizavimo galimybių. Kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, o restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012). Siekdamas realaus kreditorių teisių apsaugos užtikrinimo, atsižvelgdamas į ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, kada teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, į tai, jog teismui nebuvo pateikti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties įteikimą kreditoriams patvirtinantys įrodymai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, esant pažeistoms restruktūrizavimo bylos iškėlimo procesinio pobūdžio sąlygoms, yra pagrindas atsisakyti kelti UAB „Vėjelis“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, kai nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Vertinant į bylą pateiktus UAB „Vėjelis“ finansinius dokumentus, nustatyta, jog pagal įmonės balansą, sudarytą 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonė turėjo turto už 629 438 Eur, iš jų: 364 741 Eur ilgalaikis turtas, 264 697 Eur trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 389 738 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 80744 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 308 994 Eur (26 b. l.). Pagal 2018 m. sudarytą įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės nuostoliai finansiniais metais sudarė 32 294 Eur (25 b. l.). Iš 2019 m. balanso, sudaryto 2019-02-11 duomenimis, matyti, kad atsakovė turi turto už 621 025 Eur, iš jų: 362 004 Eur ilgalaikis turtas, 259 021 Eur trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 380 241 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 76 657 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 303 584 Eur (92 b. l.). Pagal 2019 m. sudarytą įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonės nuostoliai finansiniais metais sudaro 1043 Eur (93 b. l.). Iš pateikto UAB „Vėjelis“ 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo matyti, jog pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, bendra suma yra 76 663,55 Eur (15–19 b. l.).

Kreditorė AB Šiaulių bankas prašo atsakovei UAB „Vėjėlis“ iškelti bankroto bylą, nurodydama, jog pareiškėja nurodė netikslius duomenis apie UAB „Vėjelis“ įsipareigojimus kreditorei AB Šiaulių bankas. Kreditorės teigimu, atsakovės UAB „Vėjelis“ skoliniai įsipareigojimai sudaro ne 14 417 Eur, bet 46 296,38 Eur.

Įvertinus tai, kad UAB „Vėjelis“ kreditorei AB Šiaulių bankas pradelsti įsipareigojimai sudaro 46 296,38 Eur ir teismui visus pradelstus kreditorinius reikalavimus paskaičiavus pareiškimo pateikimo dienai (2019-02-13), atsakovės UAB „Vėjelis“ pradelsti įsipareigojimai 2019-02-13 dienai sudaro 115 559,09 Eur (84–87 b. l.).

Palyginus įmonės turimo turto (621 025 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (115 559,09 Eur) santykį, konstatuotina, jog UAB „Vėjelis“ pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė UAB „Vėjelis“ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Vėjelis“ yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, bendrovėje dirba 9 darbuotojai.

Nenustačius pagrindų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vėjelis“ (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291straipsniais,

nutaria:

atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“, juridinio asmens kodas 167932468, registracijos adresas Valakų g. 5, Linkuvos m., Pakruojo r. sav., restruktūrizavimo bylą.

Atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Vėjelis“, juridinio asmens kodas 167932468, registracijos adresas Valakų g. 5, Linkuvos m., Pakruojo r. sav., bankroto bylą.

Įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartimi.

Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties dalis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.