Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-731-409/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
1-731-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10886-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
R. J.
Nukentėjusysis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-731-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10886-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei Z. K.,nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. atstovei pagal įstatymą L. J.,nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. įgaliotai atstovei advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2019-03-16, apie 19.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, smaugdamas rankomis, suėmęs nukentėjusiojo E. B. kaklą, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 16 d. gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. namuose kilo konfliktas su sugyventinės sūnumi E. B. Supykęs suėmė E. B. už kaklo ir suspaudė. Supranta, kad tai sukėlė E. B. skausmą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Veiksmams įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų smurtavęs.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. J. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo E. B. parodymais, paties R. J., apklausto įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

R. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su L. J. kartu gyvena apie 4 metus laiko, augina bendrą dukrą, kuriai yra 9 mėnesiai, veda bendrą ūkį, taip pat kartu su jais gyvena ir sugyventinės L. J. sūnus E. B. Gyvena visi kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 2019-03-16 apie 16.00 val. grįžo į namus, buvo išgėręs 1,5 litro alaus. Tada nuėjo pas savo kaimyną, ten išgėrė butelį degtinės, parūkė. Grįžo į namus, galėjo būti 19.00 val., pradėjo kalbėti su savo posūniu E. B., pradėjo jam priekaištauti, kad jis rūko kambaryje, kad bendrauja su tokiais draugais, kurie jam daro blogą įtaką. Tada E. B. atšovė atgal, kad jis yra jam ne tėvas ir jam nepriekaištautų. Neneigia, kad savo posūniui galėjo suimti už kaklo, tačiau to momento, tikriausiai dėl girtumo, neprisimena. Supranta, kad E. B. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Tai įvyko pirmą kartą, anksčiau nei prieš savo sugyventinę, nei prieš savo posūnį nėra smurtavęs. (b. l. 80-83).

Nukentėjusysis E. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad R. J. yra jo patėvis. 2019 m. kovo mėnesį, datos tiksliai neprisimena, patėvis iš darbo parvažiavo išgėręs, namie dar gėrė ir vakare prašė eiti kartu į parduotuvę parsinešti alkoholio. Nenorėjo eiti. Tuomet patėvis priėjo iš už nugaros, suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, smaugė apie 40 sekundžių, jam skaudėjo. Smaugė, kol pamatė mama ir liepė nesmaugti. Po to mama iškvietė policiją. Jį apžiūrėjo medikai, tuomet buvo raudonos žymės, gydymo nereikėjo. Patėvis ir anksčiau jį užgauliodavo, vadindavo „daunu“. Patėviui išvažiavus gyventi pas savo tėvus, jaučiasi geriau. Patėvis prašė atleisti, bet jam neatleido. (b. l. 111-112).

Liudytoja L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-03-16 19.00 val. namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis R. J., būdamas neblaivus, jos sūnui E. B. liepė eiti kartu su juo į parduotuvę nusipirkti dar degtinės. Sūnui atsisakius eiti kartu, R. J. ranka čiupo už sprando ir stipriai spausdamas pradėjo smaugti, vadindamas „daunu, debilu“, keikdamas necenzūriniais žodžiais. Tai pamačiusi, ant rankų paėmė devynių mėnesių dukrą T. J. ir išbėgo pas kaimynus, kad iškviestų policiją. Atvykę pareigūnai sugyventinį sulaikė ir išsivežė. Po įvykio sūnus jai pasakė, kad, kai R. J. jį smaugė, jam skaudėjo. Po įvykio į medikus nesikreipė, šiuo metu sūnus jaučiasi gerai. (b. l. 32-34).

Iš 2019 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (b. l. 9-15).

Iš 2019 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio D. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal L. J. pranešimą atvyko į butą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kur išsiaiškino, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 19.00 val. pranešėjos L. J. sugyventinis R. J. po žodinio konflikto su sugyventinės sūnumi E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl to, jog šis nėjo su juo kartu į parduotuvę pirkti alkoholio, iš nugaros ranka apglėbęs E. B. kaklą smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 16-18).

Specialisto išvadoje Nr. G 352/2019(04) nurodyta, kad E. B. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra. (b. l. 54).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2019 m. kovo 16 d. 19.45 val. R. J. nustatytas 1,77 promilių girtumas. (b. l. 55).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. J. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. J. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinės sūnų E. B., sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis R. J. anksčiau neteistas, prieš šeimos narį smurtavo pirmą kartą. Jis nedirba, buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. J. skirtina viešųjų darbų bausmė. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. J. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 9 punktais, 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių šių priemonių įvykdymo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 16 d. 19.35 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 16.05 val. (2 paros) (b. l. 69-70, 90-91).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu kaltinamajam R. J. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 87-89).

Byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra, gindama nukentėjusiojo E. B. interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam E. B.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis E. B. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala, ieškinio suma nėra aiškiai per didelė, todėl ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-03-29 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2071 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 40,56 EUR, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. B., priteisimo valstybei iš kaltinamojo R. J.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamojo R. J. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos yra įrodyta, nukentėjusįjį teisme atstovavo advokatas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė. Kaltinamojo R. J. turtinė padėtis yra sunki – nedirba, pajamų negauna, turto neturi, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiajam E. B. antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. apklausos įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę R. J. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo E. B. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, R. J. į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 16 d. 19.35 val. iki 2019 m. kovo 18 d. 16.05 val. ir R. J. laikyti atlikusiu dalį bausmės – 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu kaltinamajam R. J. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį, ginant nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. interesus, patenkinti ir priteisti iš R. J. nukentėjusiajam E. B. 400 EUR (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo R. J. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su nepilnamečio nukentėjusiojo E. B. apklausos įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė